Kaip išgydyti traumą

Trauma gali turėti skirtingų priežasčių ir įtakos mūsų emocinei ir fizinėai sveikatai. Bet kuri trauma yra skausminga ir gali įtakoti mūsų kasdieninį gyvenimą bei tarpusavio santykius. Svarbu suprasti, kaip įveikti traumą ir atkurti savo vidinį ramybę bei emocinę stabilitetą. Išgydyti traumą reikalauja nuoširdumo, atkaklumo ir profesionali pagalbos. Tačiau svarbiausia žmonėms, kurie kenčia nuo traumos, suprasti, kad jie nėra vieni ir yra galimybė išgydyti savo sielos žaizdą.

Galvok apie savo protą kaip apie kempinę. Nesvarbu, ar tai geri, ar blogi momentai, mūsų smegenys gali sulaikyti daug ką. Štai kodėl emocinė trauma gali išlikti su mumis dar ilgai po traumuojančio įvykio.

Žinoma, mes visi patyrėme blogų – ar tiesiog gėdingų – akimirkų, kurios mums prilimpa. Galbūt atėjo laikas, kai išpylėte kavą pakeliui į darbą arba kai jūs tiesiog praleidote skrydį, dėl kurio jūs vis dar miegate naktį.

Tačiau trauma yra daugiau nei tai. Trauma yra emociškai skausmingų ar įžeidžiančių išgyvenimų rezultatas ir svyruoja nuo fizinio nelaimingo atsitikimo iki emocinės prievartos. To, kas gali sukelti trauminį atsaką, spektras yra gana platus, todėl gijimo procesas kiekvienam gali atrodyti skirtingas.

Registruota psichoterapeutė Natacha Duke, MA, RP, paaiškina įvairius traumų tipus, kaip jos gali jus paveikti ir kokie yra gydymo žingsniai.

Kas yra trauma?

Trauma yra emocinė reakcija, kuri trunka ilgai po įvykio, sukeliančio didelį psichinį ir fizinį stresą. Kaip ir fiziniam randui po gilaus įpjovimo užgyti reikia laiko, taip ir laiku ir gydant galima atsigauti po traumos. Svarbu atsiminti, kad traumos simptomų ignoravimas arba vengimas nėra sveikas atsakas į įveikimą (iš tikrųjų jų vengimas gali pabloginti situaciją – daugiau apie tai vėliau).

Kai išgyvenate traumuojantį įvykį, jūsų protas kartais prisimena, kaip jautėtės, ir palaiko traumos atsaką „pasiruošęs“. Tačiau Duke’as taip pat pabrėžia: „Kai kurie žmonės negali prisiminti traumuojančių įvykių daugelį metų“.

Apskritai trauma paveikia dvi jūsų smegenų dalis:

1. Amygdala. Tai yra jūsų smegenų emocinis centras – jis atsakingas už tai, kaip jūs reaguojate į gera, bloga ir visa kita. Kai įvyksta trauma… na, sakykime, ji po truputį pradeda atlikti savo darbą taip pat gerai. „Taigi gali atsitikti taip, kad ši smegenų dalis per daug susijaudina ir yra itin budri dėl pavojų“, – aiškina Duke’as. „Mums visiems migdolinis kūnas yra tarsi mūsų apsaugos centras, ir jis stengiasi, kad mums nenutiktų blogi dalykai. Taigi, jis gali pradėti skambėti klaidingais pavojaus signalais, nes visada ieško kažkokių problemų ar pavojaus už kampo.
2. Hipokampas. Jūsų smegenų dalis, kuri saugo atmintį, taip pat, žinoma, yra susijusi su trauma. Taip yra todėl, kad jūsų smegenys prisimena, kaip jautėtės, kai įvyko trauminis įvykis. Kai jūsų hipokampą paveikia trauma, jūsų smegenys pradeda kovoti tarp praeities ir dabarties, o tai reiškia, kad trauminio įvykio prisiminimas gali pradėti jaustis taip, lyg tai vyksta dabartiniu momentu.

Štai kodėl tam tikri patyrimai arba veiksniai gali sukelti traumuojančią atmintį ir nukreipti jus į kovos ar skrydžio režimą, net jei jo nėra. tikras kylantis pavojus. Pavyzdžiui, virš galvos sklindančio lėktuvo garsas gali sugrąžinti veteraną, sergantį PTSD (potrauminio streso sutrikimu), į baimę, kurią jie jautė mūšio lauke. Arba garsus griaustinis gali priversti uraganą išgyvenusįjį jausti tokį pat stiprų nerimą, kokį jautė tą traumuojančios patirties metu.

Taigi, nors tai nutiko praeityje, neišspręsta trauma gali paveikti jūsų dabartį – sukelti panikos priepuolius, depresiją ar nesugebėjimą eiti įprastos rutinos. Kai kuriais atvejais taip pat gali išsivystyti sudėtingas potrauminio streso sutrikimas (C-PTSD), kuris atsiranda dėl ilgalaikės ar pasikartojančios traumos laikui bėgant.

Taigi, kaip atpažinti skausmingas akimirkas ir išgydyti paliktus emocinius randus? Pirmas žingsnis yra suteikti savo jausmui pavadinimą: trauma. Tai ne tik maža nesėkmė, kurią galite atsikratyti arba dėl kurios turite jausti gėdą – tai kažkas, kas tampa jūsų istorijos dalimi.

Įvairių tipų traumos: didelis „T“ ir mažas „t“

Jūsų patirta trauma nebūtinai turi atrodyti tam tikra prasme, kad ji galiotų.

Pasak Duke’o, trauma kartais gali būti suprantama kaip didelė „T” ir maža „t” trauma. Skirtumas tarp šių dviejų iš tikrųjų nėra sunkumo klausimas (tai nėra konkurencija dėl to, kuri trauma yra blogesnė), o tai, kaip tai veikia jūsų protą.

Didelė „T“ trauma greičiausiai yra pirmas dalykas, apie kurį pagalvojate, kai galvojate apie traumą: didelės, įspūdingos akimirkos, galinčios pakeisti jūsų fizinę ir psichinę savijautą. „Didžioji „T“ trauma būtų tarsi masinė trauma, ir tai būtų aplinkybė, kurią dauguma žmonių, kad ir kas jie būtų, patirtų traumą“, – aiškina Duke’as. „Taigi, tai gali būti bet kas, kas sukelia emocinį kančią arba kas neįprasta.

Keletas didelių „T“ traumų pavyzdžių:

• Stichinės nelaimės.
• Smurtiniai išpuoliai ar avarijos.
• Karinė kova.
• Seksualinis prievartavimas.
• Fizinė prievarta.

Maža „t“ trauma yra sudėtinga kitaip – ​​ji gali ne visiems vienodai paveikti. Kai kuriais atvejais mažą „t“ traumą gali būti sunkiau atpažinti ar apibrėžti.

Mažos „t“ traumos pavyzdžiai:

• Gyvūno praradimas.
• Išsiskyrimas ar skyrybos.
• Reikia staiga persikelti ar persikelti.
• Finansinės ar teisinės problemos.
• Patyčios.

„Tai, kas traumuoja vieną žmogų, tikrai gali nepakenkti kitam“, – pažymi Duke’as. „Patyčios yra geras mažos „t“ traumos pavyzdys. Kai kurie žmonės patyrė patyčias vaikystėje ir jų nelabai jaudina, o kiti gali išgyventi patyčias taip, lyg tai ką tik nutiko.

Kaip jus veikia įvairios traumos?

Nesvarbu, ar tai didelis „T“, ar mažas „t“, trauma gali kilti iš įvairių šaltinių.

Štai keletas traumų tipų ir jų padarinių:

Vaikystės ir tėvų traumos

Vaikystėje patirtos traumos gali kilti dėl fizinės, žodinės prievartos ar nepriežiūros, kurią patiriate būdamas jaunas. Tačiau yra ir kitų dalykų, kurie gali patekti į šį skėtį, pavyzdžiui, būti smurto liudininkais, jauname amžiuje patekus į avariją ar augant įtemptoje namų aplinkoje.

„Apskritai, kai trauma įvyksta ankstesniame amžiuje, ji turi didesnį poveikį”, – teigia Duke’as. Vaikai, patyrę traumas iki 8 metų, yra ypač pažeidžiami. Jei vaikystėje patiriate traumą, tikėtina, kad tai paveiks jus ir jūsų pilnametystės metus. Tačiau galima išspręsti traumą, kai dar esate jaunas – jei laiku pastebėsite įspėjamuosius ženklus.

„Tai, kaip vaikystėje patirtos traumos pasireiškia suaugus, yra gilus gėdos ir kaltės jausmas“, – pažymi Duke’as.

Be to, vaikystės trauma taip pat gali sukelti:

• Žema savigarba.
• Polinkis į rizikingą elgesį.
• Priklausomybė.
• Nerimas.
• Mokymosi negalia.

Vaikystėje patirtos traumos taip pat gali sutapti su tėvų trauma – kai globėjas smurtauja. „Jei prievartą įvykdo pagrindinis slaugytojas, tai paprastai turi didesnį poveikį nei tuo atveju, jei tai atsitiko su nepažįstamu žmogumi ar didesniu šeimos nariu“, – priduria Duke’as.

Seksualinė trauma

Seksualinė prievarta greičiausiai yra pirmoji seksualinės traumos rūšis, kuri ateina į galvą. Be to, bet koks seksualiai netinkamas, žalingas ar smurtinis elgesys gali sukelti seksualinę traumą. Seksualinė trauma dažnai įvyksta, kai neduodate (arba negalite) duoti informuoto sutikimo seksualiniam aktui.

Kaip ir kitų traumų atveju, seksualinės traumos dažnai sukelia PTSD, kuris jūsų gyvenime gali pasireikšti kaip košmarai, nerimą skatinantys veiksniai ir atminties praradimas. Pasak Duke’o, jūsų patirtis (ir gydymo procesas) dėl seksualinės traumos skirsis priklausomai nuo to, ar tai buvo vienas įvykis, ar vykstantis, taip pat nuo jūsų amžiaus.

„Mačiau žmonių, kurie prisiminimus patiria keletą mėnesių, o kiti – po kelerių metų“, – priduria ji. „Tai tiesiog priklauso nuo daugybės skirtingų kintamųjų.

Seksualinė trauma taip pat gali likti su jumis labai fizine prasme. „Kažkam gali būti sunku eiti į gydytojo kabinetą, lankytis pas ginekologą ar atlikti tokius tyrimus“, – tęsia Duke’as.

Kita pastaba apie seksualinę traumą yra ta, kad kai kuriais atvejais ji gali sutapti su vaikystės trauma. Tai gali sukelti tam tikro elgesio tendenciją vėliau gyvenime, pavyzdžiui:

• Rizikingas seksualinis elgesys.
• Valgymo sutrikimai.
• Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sutrikimai.

Santykių trauma

Nesveiki santykiai taip pat gali sukelti traumą, ypač jei santykiai yra įžeidžiantys (fizinė ar emocinė prievarta).

Santykių traumos taip pat gali atsirasti dėl romantiškų santykių, kai vienas kitas negerbė jūsų ribų, arba nuolatinių santykių, dėl kurių jautėtės išsekę ir sumišę.

„Pavyzdžiui, kažkas gali būti įtrauktas į santykius, kurių dinamika yra labai manipuliuojanti“, – aiškina Duke’as. „Tai taip pat gali būti dėl tokių dalykų kaip dujų apšvietimas arba pasitikėjimo išdavystė.

„Santykių traumos padariniai nebus aiškūs iš karto“, – sako ji. „Tačiau jie gali paveikti jūsų savivertės jausmą ir tai, ko, jūsų manymu, nusipelnėte būsimuose romantiškuose partneriuose.

„Kai kurie žmonės į santykių traumą reaguoja iš tikrųjų izoliuodami save nuo kitų santykių. Kiti turi priešingą reakciją, ty peršokti iš santykių į santykius ir niekada nenori būti – arba negali būti – vieni.

Religinė trauma

Bendruomenė yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip mes bendraujame su kitais – tiek vaikystėje, tiek suaugus. Ir religinės grupės yra įprasta vieta susirasti bendruomenę. Tačiau panašiai kaip santykių traumos, traumos gali atsirasti, jei žmonės, kuriais kažkada pasitikėjote (pvz., jūsų bažnyčios bendruomenė), tampa manipuliuojantys, toksiški ar įžeidžiantys. Religinėje aplinkoje tam tikra tikėjimo sistema gali būti naudojama ir kaip gėdinimo forma.

„Religinė trauma gali kilti dėl noro palikti tam tikrą įsitikinimų, praktikos ar religinės asmenybės ar grupės, dėl kurios asmuo jaučiasi manipuliuojamas ar kokiu nors būdu kontroliuojamas, rinkinį“, – aiškina Duke’as.

Tokios traumos gali būti ypač sudėtingos, nes jos daro įtaką tuo, kuo pasitikite ir kuo pasitikite. Jei esate žmogus, išgyvenęs kulto ar toksiškos religinės aplinkos traumą, galite nedrąsiai susisiekti su kitais ir susirasti naują bendruomenę.

„Jums taip pat gali būti sunku atskirti, kuo galite tikėti ir kuo negalite tikėti“, – sako Duke’as. „Kai kurie žmonės gali labai bijoti mirties ar būti nubausti, ypač jei tai buvo žinia, kurią jie gavo per visą savo gyvenimą.

Kaip išgydyti traumą

Yra įrankių, kurie gali padėti apdoroti traumą, rasti ramybę ir neleisti jai užvaldyti jūsų gyvenimo. Tai nereiškia, kad galite „tiesiog įveikti“ savo traumą. Vietoj to, tai reiškia susidurti su tuo, būti maloniam sau ir žengti naują kelią.

Duke paaiškina kai kuriuos veiksmus, kurių galite imtis norėdami išgydyti traumą:

Ieškokite tinkamos terapijos

Galbūt jūs jau žinote apie savo traumą ir norite žengti kitą žingsnį. O gal jums sunku išsiaiškinti traumos, kuri pasireiškia jūsų kasdieniame gyvenime, priežastį. Abiem atvejais apie traumą informuotas terapeutas bus geriausias jūsų sąjungininkas gydymo procese.

„Svarbiausias žingsnis yra sukurti tikrai saugų terapinį aljansą prieš pradedant atskleisti visas savo traumos detales“, – pataria Duke’as. Tai dažnai reiškia, kad jūsų terapeutas turėtų leisti jums nustatyti tam tikras ribas, nesvarbu, ar tai pokalbio temos, ar tam tikri paleidimo žodžiai.

Taip pat svarbu, kad jūsų terapeutas būtų informuotas ne tik apie tai, kaip sukurti pasitikėjimą, bet ir apie tai, kokios priemonės gali padėti jums saugiai ir efektyviai išgyventi traumą.

Pavyzdžiui, daugelis traumų informuotų terapeutų gali rekomenduoti akių judesių desensibilizacijos ir pakartotinio apdorojimo (EMDR) terapiją kaip būdą skausmingiems prisiminimams spręsti. „Tačiau jūs tikrai norite užtikrinti, kad rastumėte žmogų, kuris yra apmokytas EMDR, nes tai gana specifinė terapijos rūšis”, – pabrėžia Duke’as.

Sužinokite savo trigerius

Ypač sunku, kai atsakas į traumą ištinka tada, kai to nesitiki. Gali būti, kad esate bakalėjos parduotuvėje arba gaunate dujų, ir staiga jus užklumpa gaidukas ir pajusite didžiulį pavojų ar baimę. Siekiant užkirsti kelią tokiai reakcijai, svarbu sužinoti apie savo traumos priežastis ir tai, kas gali juos išprovokuoti. Tai padės geriau suprasti save ir sveikas ribas, kurias gali tekti nusistatyti.

Išbandykite vadovaujamą meditaciją

Jei jūsų smegenis nuolatos bombarduoja siaubingi prisiminimai, meditacija ir dėmesingumas gali būti gydomoji praktika, tačiau Duke’as rekomenduoja nešokti į juos be treniruočių ratų. Atvira arba laisvo stiliaus meditacija iš pradžių gali būti pernelyg slegianti. Vietoj to ji rekomenduoja pradėti nuo vadovaujamos meditacijos, kuri padės lengviau pradėti praktiką.

Išbandykite programą arba „YouTube“ vaizdo įrašą, kuris nukreips jūsų mintis į pagrindinį tašką. Netgi muzikos rinkinys, kuris palaiko jus ramiai ir pagrįstai, gali būti naudingas meditacijos vadovas.

Praktikuokite savęs priežiūrą

Tavo galvoje gali būti, kad spektaklį veda du aktoriai: tu ir tavo trauma. Taigi, jei dėl traumos esate nemandagus ar žalingas sau, svarbu kovoti su ja. Štai kodėl rūpinimasis savimi gali būti įgalinantis būdas skirti laiko sau – savo vidiniam vaikui ar tiesiog savo praeities „aš“ – patyrusiam traumą.

Įrodyta, kad tokia veikla kaip joga ar mankšta yra naudinga gydant (arba bent jau palengvinant) traumos padarinius. Užsiimti jus dominančiais pomėgiais, tokiais kaip tapyba, boksas, šokių pamoka ar tiesiog kasdienis pasivaikščiojimas, taip pat gali būti rūpinimosi savimi dalis. Tai ne vaistas nuo visko, o tiesiog kažkas – bet kas – kas suteikia jūsų gyvenimui džiaugsmo ir verčia jaustis kaip tu gali būti gydymo šaltinis.

Ir jei atsakas į traumą daro didelę įtaką jūsų (arba jūsų pažįstamo) kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į psichikos sveikatos ekspertą arba susisiekite su šaltiniu ar paramos grupe, kad gautumėte pagalbos, pavyzdžiui:

• 988 Savižudybių ir krizių gyvybės linija | 988
• Nacionalinis psichikos ligų aljanso pagalbos linija | 800.950.NAMI (6264)

Jūs neprivalote to daryti vienam.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Traumos gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau jis yra būtinas norint atsigauti ir grįžti į normalų gyvenimą. Svarbu kreiptis į specialistus, kurie gali padėti su šia problema ir suteikti reikiamą pagalbą. Taip pat labai svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus reaguoja į traumą skirtingai ir tai yra visiškai normalu. Svarbu būti kantriam su savimi ir leisti sau laiką atsigauti. Išmokę susidoroti su traumom, galime tapti stipresni ir išmokti vertinti gyvenimą iš naujo.