Kaip elgtis su apgailestavimu

Apgailestavimas yra nepatogi emocinė būsena, su kuria gali susidurti bet kuris iš mūsų. Svarbu mokėti tinkamai elgtis su apgailestavimu, kad nebūtume įkaitai savo praeities klaidų ar nusivylimų. Tai reikalauja gebėti suteikti sau atleidimą, priimti praeities įvykius ir toliau judėti į priekį. Tik taip galime išgyventi apgailestavimą, bepančiai plaukti gyvenimo bangomis ir siekti sėkmės bei laimės.

Ta permė vidurinėje mokykloje. Apgaudinėja savo antrąją pusę. Suvalgyti tą papildomą gabalėlį (ar du) picos. Rizikinga finansinė investicija.

Visi apgailestaujame – vieni rimčiau nei kiti. Tačiau tas kankinantis jausmas, kad pasirinkote neteisingai arba pasielgėte netinkamai, gali jus sulaikyti ir paveikti jūsų elgesį ateityje.

Ir nors daugelis iš mūsų gali pasinaudoti apgailestavimu, kad pasimokytų iš savo klaidų, kai kuriems iš mūsų gali būti sunku žinoti, kaip judėti į priekį. Taigi, ką mes galime padaryti?

Psichologė Dawn Potter, PsyD, paaiškina, kaip susidoroti su apgailestavimu.

Kas yra apgailestavimas?

Galite manyti, kad apgailestavimas yra kažkas, ką jaučiate. Tačiau daktaras Poteris sako, kad tai daugiau mintis.

„Apgailestavimas apima situacijos įvertinimą, padarius išvadą, kad reikėjo ką nors daryti kitaip, pasirinkti kitaip, imtis tam tikrų veiksmų ar nesiimti“, – aiškina daktaras Poteris. „Tai mintis, susijusi su stipriomis emocijomis, tokiomis kaip liūdesys ar kaltė. Tačiau kartais tai gali apimti ir pyktį, nerimą ar pasibjaurėjimą.

Apgailestaudami, esate linkę neigiamai sutelkti dėmesį į praeitį ir kaltinti save.

Ir nors kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu patiria apgailestavimą, gailesčio laipsnis gali skirtis.

„Tikriausiai galite susitaikyti su patirtimi, kai norėjai, kad praeitą vakarą būtum nuėjęs anksčiau miegoti, arba norėdamas, kad pasinaudotum galimybe nueiti pažiūrėti tą filmą“, – teigia daktaras Poteris. „Tačiau kai kuriems žmonėms apgailestavimas yra kažkas, kas slegia aplink, neleidžia miegoti naktimis ir sulaiko nuo dalykų.

O tiems, kurie gailisi, tai gali turėti įtakos jų psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui.

„Galite praleisti daug laiko apžvelgdami tam tikrus įvykius savo galvoje arba kalbėdami apie tai, kaip rezultatas būtų buvęs kitoks, jei būčiau padaręs tą ar aną“, – sako daktaras Poteris. „Jūsų emocijos gali skirtis, bet galite jaustis liūdnas ar uždaras.

Kas sukelia apgailestavimą?

Yra daugybė situacijų, dėl kurių galite apgailestauti. Tai gali būti tiesiog dėl jūsų padarytos klaidos. Arba dėl polinkio jaustis taip, lyg kontroliuoji situaciją.

„Kai nutinka kažkas blogo, žmogui sunkiau pripažinti, kad kažkas baisaus atsitiko be jokios priežasties. Lengviau ką nors kaltinti. O kadangi norime jaustis valdantys savo aplinką, žiūrime atgal ir kaltiname save“, – sako daktaras Poteris. „Tai padeda mums suprasti situaciją, tačiau tai gali sukelti kitokio pobūdžio skausmą, kuris yra sunkesnis, nei tiesiog pripažinti, kad atsitiko blogas dalykas.

Ir kartais apgailestavimas gali būti pagrįstas pažinimo šališkumu, kai mes galime interpretuoti informaciją remdamiesi savo įsitikinimais ir skirtumais, o kartais tai, kaip interpretuojame tą informaciją, gali būti tikslus arba netikslus.

„Kartais galite priimti sprendimą turėdami žinių ir įgūdžių, kuriuos tuo metu turėjote“, – sako daktaras Poteris. „Tačiau kai žvelgi atgal į tą savo gyvenimo laikotarpį, galvoji, kaip galėjai pasielgti geriau, bet tą akimirką nežinojai, kad būtų kitaip.

Kaip apgailestavimas gali paveikti jūsų gyvenimą?

Mokytis iš savo klaidų – tai vienas iš apgailestavimo pusių. Tačiau apgailestavimas taip pat gali sukelti depresiją ir nerimą. Jūs netgi galite patirti tokius simptomus kaip galvos skausmas, apetito pokyčiai ar miego sutrikimai.

„Galite jaustis blogai dėl savęs – jauti, kad viskas yra beprasmiška, nes suklydai“, – sako daktaras Poteris. „Galite įvertinti savo gyvenimą ir manyti, kad nesate vertas žmogus“.

Norint pakeisti šias mintis apie beviltiškumą, svarbu turėti užuojautą sau ir rasti būdą, kaip pasimokyti iš bet kokios situacijos, dėl kurios gailitės.

Kaip susidoroti su apgailestavimu

Taigi, kaip įveikti apgailestavimą? Dr. Poteris siūlo šiuos patarimus, kurie padės jums prisiimti atsakomybę ir judėti toliau:

Praktikuokite savęs priėmimą

„Dažniausiai, kai darome ką nors ne taip, mes to nedarėme tyčia“, – pažymi ji. „Ir čia atsiranda savęs priėmimas“.

Daktaras Poteris sako, kad norint pradėti savęs priėmimą, reikia objektyviai pažvelgti į dalyką ar situaciją, dėl kurios gailitės, ir pagalvoti, kaip galėtumėte su tuo susitvarkyti geriau ar kitaip. Idėja yra atleisti sau ir nebegalvoti, kad esate blogas žmogus.

„Jis įstrigęs gėdoje ir kaltėje nepadeda mums būti šalia žmonių savo gyvenime ir nepadeda judėti į priekį bei būti produktyviems mūsų visuomenėje“, – teigia ji.

Ir jei jums sunku atleisti sau, ji siūlo parašyti laišką sau, tarsi kalbėtumėte su kuo nors kitu.

„Pasivaizduokite, jei kas nors kitas, kuris jums rūpi, būtų padaręs tą patį, dėl kurio gailitės, kaip su juo apie tai pasikalbėtumėte? Kaip tu jiems atleisi?”

Imtis veiksmų

Galvojimas apie tai, kaip elgtumėtės ar pasielgtumėte kitaip, jei situacija pasikartotų, jums gali padėti iš tikrųjų imtis kitokių veiksmų ateityje.

„Turite pasimokyti iš savo klaidų“, – sako daktaras Poteris. „Ir jei galite nustatyti būdą, kaip imtis veiksmų ar grąžinti, tai gali padėti judėti į priekį.”

Pavyzdžiui, jei supykote ant mylimo žmogaus, sprendimas lankyti pykčio valdymo pamokas gali būti teigiamas žingsnis teisinga kryptimi.

Ir net grąžinimas gali padėti jums atleisti sau – pagalvokite, kaip savo laiko ar pinigų paaukojimas konkrečiam tikslui gali teigiamai pakeisti situaciją.

„Nors jūs negalite grįžti atgal ir pakeisti praeities, tyčia darydami ką nors kita, kad grąžintumėte atgal, gali būti tikrai naudinga“, – skatina ji. „Darydami ką nors prasmingo, galite palikti praeityje viską, ko gailėjotės.

Praktikuokite pažinimo pertvarkymą

Kognityvinis pertvarkymas yra strategija, kurią naudoja sveikatos priežiūros specialistai, praktikuojantys kognityvinę elgesio terapiją.

„Kognityvinis pertvarkymas yra savęs klausimo procesas: ką aš šiuo metu galvoju? Ką aš jaučiu?” Daktaras Poteris paaiškina. „Turime atskirti tuos du procesus vienas nuo kito ir apsvarstyti, kokius įrodymus turite, kad jūsų mintys yra teisingos. Ar yra įrodymų, kad jūsų mintys yra klaidingos?

Tikslas yra kitaip pažvelgti į situaciją.

„Mes paprastai naudojame mąstymą „viskas arba nieko“ – tai teisinga arba neteisinga“, – tęsia ji. „Tačiau yra daug situacijų, kai viskas yra šiek tiek sudėtingesnė. Kognityvinio pertvarkymo idėja yra nustatyti skirtingus pažinimo paklaidas, kurios mums trukdo tiksliai suprasti situaciją.

Atsiprašyk

Skamba kaip beprotiška, tiesa? Tačiau atsiprašymas nėra lengvas mums visiems.

Viena iš svarbiausių pamokų, kurias galite išmokti atsiprašydami, yra prisiimti atsakomybę ir nesiteisinti.

“‘Atsiprašau bet…’ nėra atsiprašymas“, – sako daktaras Poteris. „Tiesiog žinokite, ką padarėte, kodėl gailitės ir, jei tai aktualu, ką ateityje darysite kitaip.

Pavyzdžiui, galite pasakyti kažką panašaus į „Atsiprašau, kad pavėlavau į tavo gimtadienį. Žinau, kad tavo gimtadienis tau svarbus ir kitą kartą išeisiu iš namų pusvalandžiu anksčiau.

Taip pat turite pagalvoti, ar asmuo, kurio norite atsiprašyti, yra pasirengęs išgirsti jus. O jei ne, reikia gerbti juos ir jų erdvę.

„Jei kas nors nenori su jumis kalbėtis, galite parašyti jiems laišką ir jo nesiųsti“, – siūlo daktaras Poteris. „Tai gali būti geras būdas užsidaryti“.

Kada kreiptis pagalbos

Jei apgailestaujate tiek, kad tai paveikia jūsų kasdienį gyvenimą, daktaras Poteris sako, kad gali būti laikas pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu.

„Bet kada, kai apgailestaujate, kad miegate naktį, sapnuojate košmarus arba jei jau daugiau dienų jaučiatės prislėgtas ar beviltiškas, laikas paprašyti pagalbos“, – sako ji. „Kognityvinė elgesio terapija gali padėti kam nors išmokti susidoroti su savo apgailestavimu, tačiau yra daug skirtingų terapijos rūšių, kurios gali padėti priklausomai nuo asmens ir jo situacijos.”

Apgailestavimas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau svarbu mokėti su juo tinkamai elgtis. Pripažinti savo klaidas, išmokti iš jų ir eiti toliau yra svarbu siekiant emocinės ir psichologinės pusiausvyros. Nepamirškime, kad apgailestavimas gali būti naudingas mums kaip mokymosi ir tobulėjimo priemonė. Svarbiausia yra neleisti jam apsunkinti mūsų gyvenimo, bet naudoti jį kaip protingą pamoką siekiant tobulėti kaip asmenybė. Taigi, mokykimes tvarkytis su apgailestavimu ir judėkime į priekį, siekdami geresnio savęs.