Sveiki! Jau daugelį metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir nuolat susiduriu su dehidratacijos poveikiu mūsų sveikatai. Šiandien noriu pakalbėti apie tai, kaip dehidratacija veikia mūsų kraujospūdį. Žinant ryšį tarp vandens trūkumo ir mūsų spaudimo, galime lengviau palaikyti gerą savijautą.
Sveiko kraujospūdžio palaikymo svarbai skiriama daug dėmesio – ir teisingai. Tai labai svarbu norint išlaikyti kraujo tekėjimą, kad jis galėtų tiekti deguonį ir maistines medžiagas į kiekvieną jūsų kūno kampelį.
Geros naujienos? Norėdami padėti procesui ir išlaikyti stabilų kraujospūdį, galite padaryti ką nors paprasto: gerkite daug skysčių.
Dėl dehidratacijos jūsų kraujospūdis gali smarkiai nukristi, o tada gali padidėti. Ekstremaliais atvejais šis laukinis svyravimas gali sukelti gyvybei pavojingą šoką.
Taigi, kaip dehidratacija gali padidinti riziką patirti tiek žemą kraujospūdį ir aukštas kraujospūdis? Prevencinis kardiologas Luke’as Laffinas, MD, paaiškina.
Kaip dehidratacija sukelia žemą kraujospūdį
Maždaug 55–60% jūsų kūno yra sudaryta iš vandens. Vanduo yra jūsų kauluose, vandens jūsų raumenyse ir vandens jūsų smegenyse. Iš esmės visur jūsų viduje yra vandens purslai.
Nenuostabu, kad jūsų kraujas daugiausia yra vanduo – tai paaiškina, kodėl jis teka jūsų venomis kaip skystis ir laša, kai jums pjūvis. Paprastai jūsų sistemoje yra apie 5 kvartai (1,25 galono) kraujo.
Dabar pakalbėkime apie dehidrataciją.
Kai esate dehidratuotas, tai reiškia, kad jūsų kūno vandens atsargos yra išeikvotos. Taip gali nutikti dėl daugybės priežasčių – nuo gausaus prakaitavimo karštą dieną, vaistų vartojimo ar tiesiog nepakankamo gėrimo.
Kad ir kokia būtų priežastis, skysčių netekimas jaučiamas visur jūsų kūne, įskaitant kraujo tūrį. Mažas kraujo tūris lemia žemą kraujospūdį, o tai reiškia, kad jūsų organai gali negauti deguonies, reikalingo tinkamai funkcionuoti.
„Paprasčiausiais paaiškinimais, jūs tiesiog neužpildote vamzdžių tiek, kiek reikia jūsų kraujagyslių sistemai“, – sako dr. Laffinas.
Ekstremaliausiais atvejais šis lašas gali pakenkti širdžiai ar smegenims ar net mirti.
Žemo kraujospūdžio požymiai
Žemo kraujospūdžio simptomai gali būti:
- Jaučiasi apsvaigimas ar galvos svaigimas.
- Apalpimas arba apalpimas (sinkopė).
- Pykinimas ar vėmimas.
- Neryškus ar iškreiptas matymas.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Nuovargis ar silpnumas.
- Sumišimas ar susikaupimo sutrikimas.
Kaip dehidratacija sukelia aukštą kraujospūdį
Jūsų kūnas turi mechanizmų, skirtų neutralizuoti, kai kraujospūdis nukrenta iki žemesnio nei optimalaus lygio. Tai geras dalykas… nebent pataisymas virsta a per didelė korekcijapažymi daktaras Laffinas.
Kai esate dehidratuotas, natrio kiekis kraujyje paprastai pakyla. Jūsų sistema reaguoja išskirdama daugiau hormono, vadinamo vazopresinu, kuris padeda jūsų kūnui prisirišti prie vandens.
Vazopresinas taip pat gali sukelti jūsų kraujagyslių susiaurėjimą arba susiaurėjimą, todėl padidėja kraujospūdis. (Tai kelia didesnį susirūpinimą, jei jau susiduriate su hipertenzija arba chroniškai aukštu kraujospūdžiu.)
Geriausias patarimas? Būkite hidratuotas
Norite išvengti kraujospūdžio problemų, susijusių su hidratacija? Tada tiesiog įsitikinkite, kad per dieną geriate pakankamai skysčių.
Nacionalinės mokslo, inžinerijos ir medicinos akademijos rekomenduoja vyrams suvartoti 125 uncijas (3,7 litro) skysčio per dieną ir 91 unciją (2,7 litro) moterims.
Tačiau jūsų skysčių poreikis gali būti didesnis, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip oras, vieta ir fizinis aktyvumas. Vartojant tam tikrus vaistus taip pat gali padidėti dehidratacija.
„Laikyti hidrataciją padeda išlaikyti jūsų kūno pusiausvyrą įvairiais būdais, įskaitant kraujospūdį“, – sako dr. Laffin. „To supratimas ir nuoseklus skysčių suvartojimas gali padėti išvengti problemų.
Taigi, matote, kaip ir minėjau anksčiau – dehidratacija ir kraujospūdis yra glaudžiai susiję. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujospūdis gali kristi, nes sumažėja kraujo tūris. Svarbu gerti pakankamai vandens, ypač karštu oru ar intensyviai sportuojant, kad išvengtume dehidratacijos ir jos neigiamo poveikio mūsų savijautai. Jei turite abejonių, visada geriausia pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus