Kai jūsų širdis praleidžia plakimą: kas vyksta ir ar turėtumėte nerimauti?

Jei pastebėjote, kad jūsų širdis pradėjo skubetus plakimus, tai gali būti gana sutrikimas ir nerimą keliantis faktas. Bet ką tai tiksliai reiškia? Ar turėtumėte nerimauti dėl šio simptomo? Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali būti priežastis jūsų širdies plakimui ir kada jums reikėtų kreiptis pagalbos. Svarbu suprasti, kad širdies sveikatos klausimai negali būti ignoruojami, todėl svarbu būti proaktyviems ir pasitikėti specialistų patarimais.

Žmonės dažnai kalba apie tai, kad jų širdis praleidžia plakimą meilės iš pirmo žvilgsnio būdu. Žvaigždės susilygino. Tavo akys žibėjo. Tavo širdis virpėjo.

O gal tai nebuvo taip romantiška. Galbūt jūs tiesiog buvote prie savo stalo ir pajutote keistą „dunksėjimą“ krūtinėje ir susimąstėte, kas tai per.

Praleistas širdies plakimas nėra tik „rom-com“ pašaras, tai tikri pojūčiai, atsirandantys sutrikus širdies elektros srovei. (Mažiau romantiškai skamba, žinoma, bet labiau tikėtina, kad taip nutiks realiame gyvenime nei nusivylęs architektas ir karjeros siekiantis žurnalistas, įsimylintis, kai šaltą žiemos naktį pasiekia to paties taksi.)

Su kardiologe Tamanna Singh, MD, kalbėjomės apie praleistus širdies plakimus. Kodėl jie atsiranda? Ir ką jie tau sako?

Kodėl atrodo, kad širdis praleidžia plakimą

Elektriniai impulsai, valdantys jūsų širdies ritmą, nėra būtent meilės romanų dalykas, tačiau juos verta suprasti – ypač kai jūsų širdies plakimas pradeda šokti pagal savo melodiją.

Paprastai jūsų širdis plaka kaip pastovus lub-dub, lub-dub, kurio net nepastebi eidamas dieną. Tačiau kartais tas pastovus ritmas nutrūksta kaip vidurinės mokyklos būgnų linija. Tai vadinama širdies plakimu.

Kai kurie žmonės širdies plakimą apibūdina kaip jausmą kaip praleistą ritmą. Kai kas tai vadina plazdėjimu. Arba trenksmas. Arba sprogimas. Visa tai apibūdina tą patį pojūtį.

Štai kas vyksta užkulisiuose.

Kai jūsų širdis plaka, ji paprastai prasideda kaip elektrinis impulsas viršutinėje dešinėje širdies kameroje. Tai yra jūsų širdies kontakto viršūnė. Tada šis signalas nukeliauja į apatines jūsų širdies kameras. Dėl to jūsų širdies dugnas susitraukia.

„Ir visa tai įvyksta akimirksniu“, – aiškina daktaras Singhas. „Jūsų širdis plaka maždaug 60–100 kartų per minutę, priklausomai nuo širdies ritmo, pradedant nuo viršaus ir pereinant į apačią.

Tačiau kartais jūsų širdis gali šiek tiek sujudinti elektrą, kuri neseka įprastu keliu. Galbūt tai ateina iš jūsų širdies apačios, o ne iš viršaus, o gal iš kažkur kitur jūsų širdyje, bet ne iš įprastos vietos. (Netrukus pakalbėsime apie tai, kodėl taip nutinka.)

Apatinės kameros vis tiek susitrauks taip, kaip turėtų, tačiau prieš kitą „normalų“ širdies plakimą, einantį įprastu elektros keliu, yra trumpa pauzė.

„Mes tai vadiname kompensacine pauze“, – toliau aiškina dr. Singhas. „Ir tai, kas paprastai atsitinka, yra tai, kad žmonės pajus ritmą iškart po pauzės. Taip yra todėl, kad kompensacinės pauzės metu širdis prisipildo papildomo kraujo, todėl kitas susitraukimas būna daug stipresnis.

Taigi, tai, ką patiriate kaip praleistą širdies plakimą – širdies plakimą – iš tikrųjų jūsų širdis užtrunka šiek tiek laiko, kad sugrįžtų į vėžes.

Kas sukelia praleistus širdies plakimus?

Taigi, jei praleistas ritmas yra reakcija į elektros impulsą iš kitos širdies vietos, kas pirmiausia sukelia tą pojūtį?

Širdies plakimas dažnai nėra rimtas. Kartais praleistas širdies plakimas yra reakcija į tokius veiksnius kaip:

• Kofeino vartojimas.
• Alkoholio vartojimas.
• Dehidratacija.
• Pratimas.
• Liga.
• Prastas miegas.
• Stresas ir nerimas.

Tačiau rečiau širdies plakimas gali būti susijęs su rimtesnėmis sąlygomis, tokiomis kaip:

• Prieširdžių virpėjimas (tam tikras nereguliarus širdies ritmas).
• Širdies liga.
• Kardiomiopatija (širdies raumens susilpnėjimas).

Ar turėčiau nerimauti dėl praleistų širdies plakimų?

Dr. Singhas sako, kad praleistas širdies plakimas čia ir nėra ko jaudintis, ypač jei tai nesusiję su jokiais simptomais. Beveik visi retkarčiais patiria širdies plakimą, nesvarbu, ar jaučiate tai, ar ne.

Bet kaip žinoti, ar jūsų praleisti ritmai yra „oi, aš išgėriau per daug kavos“, ar „geriau pasikonsultuokite su gydytoju“?

Pirmiausia giliai įkvėpkite. Nerimas dėl širdies plakimo gali padidinti jūsų nerimą, o tai dar labiau skatina tuos praleistus ritmo pojūčius. Išbandykite keletą namų gynimo būdų, kaip nuraminti širdies plakimą, pvz., kvėpavimo pratimus ir vagalinius manevrus.

Tada skirkite šiek tiek laiko ir apsvarstykite, kas gali nutikti.

Dr. Singhas rekomenduoja užduoti sau kelis klausimus, kad įvertintumėte galimą to, ką patiriate, rimtumą:

1. Ar tokie pojūčiai kartojasi dažnai?
2. Ar jaučiu tokius simptomus kaip kvėpavimo sutrikimas, apsvaigimas, galvos svaigimas, diskomfortas krūtinėje, nuovargis ar kojų patinimas?
3. Ar šie pojūčiai yra susiję su kokiais nors mano gyvenimo būdo ar vaistų pasikeitimais?
4. Ar neseniai turėjau kokių nors naujų sveikatos sutrikimų?

„Jei galite atsakyti „taip“ į bet kurį iš šių klausimų, tai būtų gera priežastis paskambinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros specialistui ar kardiologui“, – pataria dr. Singhas. „Ypač jei tie pojūčiai ar kiti simptomai trukdo jūsų dienai. Kartais tai tiesiog pojūtis, kuris neperauga į elektrinį pokytį. Tačiau kartais tai gali kelti nerimą.

Esmė

Žinoma, jūsų širdis gali net sumušti, kai užmerkiate akis su tuo ypatingu žmogumi, tačiau ne visi širdies plakimai būdingi širdies ir akių jaustukų tipui. Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei jūsų širdis plaka reguliariai arba jei jaučiate problemų. Jie gali padėti jums pasiekti širdies reikalo.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Galų gale, kai jūsų širdis ima plakimą, tai gali sukelti nerimą ir baimę. Tačiau dauguma atvejų tai yra normalu ir nekenksminga reakcija į stresą ar fizinę veiklą. Tačiau svarbu stebėti savo sveikatą ir kreiptis į gydytoją, jei plakimas tampa per dažnas ar nepatogus. Rūpestingas dėmesys sau ir reguliarus sveikatinimas gali padėti išlaikyti širdies sveikatą ir sumažinti galimus rizikos veiksnius. Svarbiausia yra rasti balansą tarp savo fizinio ir emocinio gerovės bei pasitikėti savo gydytojo patarimais.