Ką daryti, kai vaistai paveikia jūsų regėjimą

Sveiki, esu gydytojas, jau ne vienerius metus dirbantis Lietuvoje. Pastebėjote, kad vaistai veikia jūsų regėjimą? Nereikia panikuoti, bet ir ignoruoti negalima. Šiame straipsnyje papasakosiu, ką daryti susidūrus su tokiu šalutiniu poveikiu – nuo paprasčiausių patarimų iki kada kreiptis į specialistą. Jūsų sveikata – mano rūpestis, tad skaitykite toliau ir sužinokite, kaip sau padėti.

Kai pildote naują receptą, galite nepagalvoti, kokį poveikį jis gali turėti jūsų akims. Tačiau kai kurie receptiniai vaistai ir net kelios nereceptinės priemonės gali turėti rimtų vizualinių šalutinių poveikių.

Vaistai gali turėti įvairų poveikį jūsų akims, pradedant nuo nedidelių, laikinų problemų, tokių kaip neryškus matymas, iki nuolatinės žalos.

Sužinokite, kurie vaistai sukelia daugiausia problemų ir į ką atkreipti dėmesį, jei turite rizikos veiksnių.

Kokie vaistai kelia didžiausią nerimą?

Pasak oftalmologo Richardo Ganso, medicinos mokslų daktaro, kai kurie iš jų ypač išsiskiria, tačiau visada turėtumėte patikrinti galimą regėjimo šalutinį poveikį vartodami bet kokį naują vaistą.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kaltininkų:

Kortikosteroidai– Žmonės juos vartoja įvairioms ligoms, nuo astmos ir alergijos iki artrito ir odos ligų. Tačiau kremo ar tablečių pavidalu jie gali sukelti akies užpakalinės dalies arba tinklainės patinimą ir gali sukelti kataraktą.

„Net ir nereceptinis nosies purškalas, toks kaip Flonase®, kelia pavojų“, – sako dr. Gansas.

Antihistamininiai vaistai – Jie gali kovoti su alergijomis, bet taip pat gali padidinti tam tikrų pacientų glaukomos riziką. Žemiau žiūrėkite daugiau informacijos tiems, kurių rizikos lygis yra ypač didelis.

Antipsichoziniai vaistai – Tokie vaistai kaip Thorazine® ir Mellaril® gali būti toksiški jūsų tinklainei.

Antimalariniai vaistai — Pavyzdžiui, Plaquenil (hidroksichlorokvinas) – vartojamas maliarijai, vilkligei ir artritui gydyti – taip pat turi toksinį poveikį tinklainei.

Dr. Gans pažymi, kad yra ir kitų vaistų, kurie gali padidinti akių operacijos riziką ir kitas sąlygas, todėl, jei nerimaujate, pasitarkite su gydytoju.

„Ir jei vartojate vaistus, kurie kelia pavojų, būtinai reguliariai tikrinkite akis, kad įsitikintumėte, jog jie nepažeidžia jūsų regėjimo“, – sako jis.

Kas turi didžiausią riziką?

Kiekvienas, vartojantis vaistus, tokius kaip kortizonas ir kiti aukščiau išvardinti, gali patirti regėjimo šalutinį poveikį.

„Jei sergate glaukoma ar diabetu, turėtumėte būti ypač atsargūs“, – sako dr. Gansas. „Kai kurių žmonių akys yra siauro kampo, todėl jiems gresia ūminė glaukomos pradžia“, – priduria jis.

Sulfa (sulfonamido arba sulfonamido) vaistai, tokie kaip Topamax®, arba tam tikri antihistamininiai vaistai ar šlapimo nelaikymo vaistai, tokie kaip Detrol® ar Ditropan®, gali sukelti ūminį glaukomos priepuolį žmonėms, turintiems siaurą kampą.

Jis priduria, kad žmonės, sergantys cukriniu diabetu, yra ypač linkę į neryškų regėjimą dėl kortizono.

„Esant aukštam cukraus kiekiui kraujyje, akies lęšiukas laikinai patinsta, todėl regėjimas tampa neryškus“, – sako jis. „Prastai kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje gali atsirasti struktūrinių akyje pažeidimų, kurie gali sukelti sunkų regėjimo praradimą.

Ko saugotis

Jei išrašote naują receptą ar net pradedate vartoti naujus nereceptinius vaistus, atkreipkite dėmesį į viską, kas sukelia akių skausmą arba iškreiptą ar neryškų matymą.

„Jei kyla problemų, pasikalbėkite su gydytoju, kuris išrašė vaistus“, – pataria dr. Gansas. „Nenutraukite vaistų vartojimo be gydytojo patarimo. Jie norės įvertinti, ar vaistas yra tikėtinas kaltininkas, o kartais nauda nusveria šalutinį poveikį.

Jis sako, kad visada perskaitykite įspėjamąsias etiketes, ypač jei sergate tokia liga kaip glaukoma ar diabetas. Įvairūs vaistai turi įspėjimus, kad pacientai, sergantys glaukoma, neturėtų jų vartoti.

„Atminkite, kad jei turite aiškių akių problemų, susijusių su vaistais, kreipkitės į akių gydytoją“, – pabrėžia dr. Gansas. „Jūsų regėjimas yra pernelyg svarbus, kad manytume, kad šalutinis poveikis tiesiog išnyks.

Taigi, jei vaistai keičia jūsų regėjimą, nesijaudinkite, bet ir neignoruokite to. Aš, kaip ilgametę patirtį turintis gydytojas, patariu kreiptis į specialistą. Paskambinkite savo šeimos gydytojui ar okulistui. Papasakokite apie simptomus ir vartojamus vaistus. Dažnai pakeitus vaistus ar jų dozę, viskas susitvarko. Svarbiausia – bendrauti ir neeksperimentuoti savarankiškai!