Jaunų sportininkų per didelio naudojimo traumų prevencija

Sveiki! Jau daugybę metų, kaip gydytojas Lietuvoje, matau vis daugiau jaunų sportininkų, kenčiančių nuo perkrovos traumų. Gaila, bet dažnai šių problemų galima išvengti. Tad pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip apsaugoti mūsų jaunuosius talentus nuo bereikalingo skausmo ir padėti jiems siekti sportinių aukštumų be traumų. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip!

Jauni sportininkai, kurie specializuojasi vienoje sporto šakoje, savo atkaklias treniruotes dažnai vertina kaip kelią į sportinę sėkmę. Tačiau intensyvus darbo krūvis dažnai veda į kitą tikslą – gydytojo kabinetą.

Daugiau nei 50 % jaunų sportininkų apsilankymų pas medikus sudaro traumos dėl per didelio krūvio. Tyrimas po tyrimo rodo, kad besikartojantis stresas dėl sutelktos treniruotės ištisus metus kelia didesnę riziką vaikams susižaloti.

Įrodymai aiškūs, praneša Amerikos pediatrų akademija: vaikai lūžta ir perdega nuo jaunimo sporto „profesionalizacijos“, o tai tendencija, turinti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Taigi, kaip išlaikyti savo vaiką be traumų ir žaisti žaidime, kai jis siekia įvarčių? Sukurkime žaidimų knygą kartu su sporto medicinos specialistais Molly McDermott, DO, ir Paulu Saluanu, MD.

Kas yra pernelyg didelis sužalojimas?

Padarykite ką nors vieną kartą, pavyzdžiui, meskite beisbolą, ir jūsų kūnas beveik nepastebės. Tačiau padarykite tai 10 000 kartų per mėnesius ar metus nenuilstamai treniruodamiesi ir pradėsite suprasti tikrąją nusidėvėjimo reikšmę.

Vėl ir vėl kartojant tą patį judesį apkraunami paveikti raumenys, sausgyslės ir net kaulai, aiškina dr. Saluanas. Tai realybė, dėl kurios vienos sporto šakos sportininkai yra ypač pažeidžiami traumų.

„Jūs turite vaikų, kurie gyvena, miega ir kvėpuoja sportu – ir jie moka kainą“, – sako jis.

Tam tikros sporto šakos sukelia pervargimo traumas, ypač sąnarius. Į sąrašą įtraukta:

• Beisbolas (ypač su pečių ir alkūnių traumomis, susijusiomis su metimu).
• Krepšinis (šuolininko kelias).
• Gimnastika (nugaros, alkūnės, riešo ir čiurnos traumos).
• Bėgimas (padų fascitas ir kelio traumos).
• Futbolas (kelio ir čiurnos traumos).
• Tenisas (alkūnės traumos).
• Tinklinis (šuolininko kelias).

Veiksniai, lemiantys per didelio krūvio sužalojimus

Treniruotės apimtis yra varomoji jėga, sukelianti traumas dėl per didelio krūvio, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, dėl kurio jaunieji sportininkai patenka į sužeistųjų sąrašą. Kitos prisidedančios priežastys yra:

Treniruotės intensyvumas

Intensyvumo lygis, lydintis daugelį ištisus metus trunkančių treniruočių programų, taip pat padidina traumų riziką. Paprasčiau tariant, daugelis jaunų sportininkų veržiasi ilgiau, nesuteikdami savo kūnui laiko atsigauti.

Pagal šį scenarijų fiziniai gedimai atrodo beveik neišvengiami. „Jei nuolat stengiatės dirbti aukščiausiu lygiu, niekada nesuteiksite savo kūnui reikalingo poilsio ir atsigavimo laiko“, – sako dr. McDermottas.

Netinkama mechanika

Mažiau nei tobula forma užsiėmimo metu gali įtempti jau apkrautus sąnarius ir raumenis.

„Tinkama mechanika tikrai gali padėti sumažinti pernelyg didelio sužalojimų riziką“, – pažymi dr. McDermottas. „Jauniems sportininkams labai svarbu išmokti tinkamos formos prieš didinti darbo krūvį, kad išliktų sveiki treniruodamiesi.

Kondicionavimo lygis

Sportininkai yra labiau linkę susižaloti, kai per greitai stengiasi pasiekti aukštą veiklos lygį arba po atleidimo ar pertraukos. „Yra procesas, kurio reikia laikytis norint sukurti“, – sako dr. Saluanas.

Jaunų sportininkų pervargimo traumų požymiai

Kaip suprasti, ar jūsų jaunasis sportininkas treniruojasi šiek tiek per toli? Ženklai, rodantys galimus per didelio krūvio sužalojimus (arba kad kas nors sugalvojo), yra šie:

• Sąnarių ar raumenų skausmas užsiėmimo metu.
• Sustingimas, patinimas ar judėjimo praradimas po veiklos.
• Nepaprastas nuovargis, nepaisant normalaus poilsio.
• Miego režimo pokyčiai, ypač jei tai susiję su skausmu.
• Nepaaiškinamas nuotaika.
• Sumažėjęs fizinis ar akademinis darbas.

„Kartais jauni sportininkai neatskleidžia savo savijautos, nes nerimauja, kad gali būti uždaromi – ir tai gali būti sudėtinga“, – pažymi dr. McDermottas. „Pasitikėk savo nuojauta, jei pajunti, kad kažkas negerai“.

Ar vaikai yra labiau linkę patirti per didelio krūvio traumas nei suaugusieji?

absoliučiai. „Pasikartojantis stresas neigiamai veikia kūną, ypač mūsų jaunų sportininkų augimo centruose, kurie gali būti pažeidžiami dar nesubrendus skeletui“, – aiškina dr. McDermottas. „Tai yra didelė priežastis, dėl kurios pastebime tiek daug vaikų traumų dėl per didelio naudojimo.

Per didelio intensyvumo traumų poveikis jauniems sportininkams

Bandymas išstumti jauną sportininką per pernelyg intensyvią traumą gali sukelti ilgalaikę žalą. Sąnarių degradacija ankstyvame amžiuje gali sudaryti sąlygas artritui ir lėtiniam sausgyslių uždegimui ateityje.

Jauni sportininkai turi klausytis, kai jų kūnas bendrauja per skausmą, sustingimą ar skausmą. Tai, kas atrodo kaip mažos problemos, gali greitai peraugti į rimtesnius sužalojimus, jei į jas neatsižvelgiama.

„Jauni sportininkai neturėtų toleruoti skausmo“, – pabrėžia dr. Saluanas. „Tai kvietimas atkreipti dėmesį“.

Taip pat atsižvelkite į tai: traumos ir perdegimas dėl sporto specializacijos dažnai prisideda prie to, kad vaikai „pasitraukia“ iš varžybų iki paauglystės. Tyrimai rodo, kad 70% jaunų sportininkų nusprendžia nutraukti komandinį sportą sulaukę 13 metų.

Dr. McDermottas sako, kad šis susidėvėjimas turi įtakos nutukimo epidemijai, kuri kelia grėsmę mūsų jauniausios kartos sveikatai.

„Mes matome per didelio intensyvumo traumų pasekmes ne tik sportu“, – sako ji.

Pernelyg didelių jaunų sportininkų traumų prevencija

Geriausia apsisaugojimo nuo per didelio krūvio sužalojimų priemonę galima apibendrinti trimis žodžiais: Atsipalaiduokite.

Jauniesiems sportininkams, susitelkiusiems į vieną sporto šaką, rekomenduojama trijų mėnesių pertrauka, sako daktaras Saluanas. Atsitraukus nuo veiklos, kūnas, ypač perkrauti sąnariai ir raumenys, gali atsigauti.

Tačiau, kad būtų aišku, „pertraukos“ rekomendacija nėra iššūkis 90 dienų iš eilės gulėti ant sofos. „Toliau judinkite savo kūną“, – tęsia jis. „Tiesiog perkelk kitaip“.

Tai reiškia, kad reikia pakeisti dalykus. Jei esate bėgikas, galbūt pabandykite šiek tiek paplaukioti, kad sumažintumėte kelių ir kulkšnių daužymą. (Taip pat ir atvirkščiai.) Arba tiesiog skirkite keletą mėnesių viso kūno svorio treniruotėms.

Senovėje tai nutikdavo natūraliai, kai jaunieji sportininkai pereidavo nuo sporto šakų prie sporto, keičiantis sezonams. Šis modelis sumažino pernelyg didelius sužalojimus, nes skirtinga veikla veikia skirtingose ​​​​kūno srityse.

Iš esmės, rudenį perėjus nuo futbolo ar lauko ritulio prie krepšinio, plaukimo ar imtynių žiemą prie beisbolo ar softbolo pavasarį tam tikri sąnariai nebuvo naudojami vienodai ištisus metus.

„Sutelkdami dėmesį į vieną sporto šaką, susirūpinimą kelia tai, kad šie jauni sportininkai spartina sąnarių degradaciją“, – priduria jis. „Yra plona riba tarp aktyvumo, sveiko ir persistengimo.

Sezono patarimai, kaip išvengti traumų dėl per didelio krūvio

Sezono metu vykstančios treniruotės ir varžybos gali padaryti jaunus sportininkus jautresnius traumoms dėl per didelio krūvio. Dr. McDermott sako, kad vaikų skatinimas laikytis šių patarimų gali padėti apsisaugoti.

• Paimkite poilsio dienas. Jaunieji sportininkai bent vieną dieną per savaitę turėtų skirti poilsiui. O poilsis reiškia POILSIS. „Lengvas bėgiojimas ar plaukimas nėra poilsio dienos dalis“, – pabrėžia ji. „Tai turėtų būti visa poilsio diena, kad kūnas atsigautų.”
• Gaukite pakankamai ZZZ. Miegas leidžia jaunam kūnui ir protui pasikrauti rytojaus iššūkiams. Būkite atsargūs dėl mokyklos ir treniruočių tvarkaraščių, kurie vagia kelias valandas užmerkti akis.
• Valgyk sveikai. Vėlyvos praktikos gali lemti mažiau nei maistingus vakarienes, patiekiamas pro langą. Jauniems sportininkams reikia tinkamų degalų bakuose, kad jie veiktų maksimaliai efektyviai. (Vaikų dietologas siūlo keletą sveikų užkandžių idėjų vaikams.)
• Būkite hidratuotas. Pakankamas skysčių suvartojimas gali pagerinti našumą ir padėti išvengti traumų.

„Idėja yra sukurti mentalitetą, kad atsigavimas ir rūpinimasis savo kūnu yra pagrindinė sportininko dalis”, – sako dr. McDermott. „Tai ne tik treniruotės. Taip pat svarbu būti „geriausiu“ už jos ribų.

Paskutinės mintys

Savęs suvokimas yra labai svarbus sportininkams, kad išvengtų traumų dėl per didelio krūvio. Žinojimas, kada kažkas jaučiasi blogai, ir – dar svarbiau – imtis veiksmų, kad tai būtų išspręsta, labai svarbu išlikti sveikiems ir būti sveikiems.

Atsipalaiduoti taip pat ne visada lengva, atsižvelgiant į spaudimą siekti sėkmės, kuris dažnai kyla su sportu.

„Štai kur atsiranda mąstymas“, – teigia dr. McDermottas. „Jei galėsime pradėti galvoti apie atsigavimą ir poilsį kaip sportininko dalį, galime sumažinti pervargimo traumų skaičių ir padėti vaikams išlikti sveikiems ir tinkamiems.

Arba kitaip: „Geriausias būdas susidoroti su pernelyg dideliu sužalojimu, – sako dr. Saluanas, – tai sustabdyti tai, kol tai neįvyks.

Žodžiu, mieli sportininkai ir jų treneriai, perdegimas sporte – ne juokas. Per daugelį metų mačiau per daug jaunų talentų, kurių karjeros nutrūko dėl per didelio krūvio. Klausykit savo kūno, neskubėkit, dirbkit iš lėto ir su protu. Nepamirškit reguliaraus poilsio ir tinkamos mitybos – tai raktai į ilgą ir sėkmingą sportinę karjerą. O jei jaučiat skausmą, nedelskit – kreipkitės į specialistą. Geriau anksčiau nei per vėlai!