Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija: simptomai, priežastys ir gydymas

Diagnostika Ja Testimise 4

Sveiki! Jau daug metų dirbu gydytoju čia, Lietuvoje, ir per tą laiką teko matyti įvairiausių ligų. Šiandien noriu pakalbėti apie vieną gana retą, bet labai svarbią – idiopatinę intrakranijinę hipertenziją. Nors pavadinimas skamba baugiai, svarbu žinoti, kad ši liga yra gydoma, o laiku pastebėjus simptomus galima išvengti rimtesnių problemų. Tad pasikalbėkime apie tai, kokie simptomai ją išduoda, kas ją sukelia ir kaip ji gydoma.

Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija (IIH) yra padidėjęs slėgis kaukolėje. Tai atsiranda dėl smegenų skysčio (CSF) kaupimosi aplink smegenis. Kai jūsų kaukolėje kaupiasi CSF, jis gali daryti spaudimą jūsų regos nervui – nervui, kuris padeda matyti. IIH simptomai gali būti regėjimo pokyčiai, galvos skausmas ar laikinas aklumas.

Apžvalga

Kas yra idiopatinė intrakranijinė hipertenzija?

Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija (IIH) yra padidėjęs slėgis aplink smegenis. Tai atsiranda, kai kaukolėje kaupiasi smegenų skystis (CSF), skystis, kuris minkština nugaros smegenis ir smegenis. Smegenyse ir regos nerve susidaro slėgis – nervas akies gale, kuris padeda matyti.

Žodis idiopatinis reiškia „nėra žinomos priežasties“. Intrakranijinis reiškia „kaukolėje“, o hipertenzija reiškia „aukštą spaudimą“.

Pasenęs idiopatinio intrakranijinio slėgio pavadinimas yra pseudotumor cerebri. Pseudotumor cerebri reiškia netikrą smegenų auglį. IIH kartais buvo vadinamas pseudotumor cerebri, nes simptomai gali būti panašūs į smegenų auglio simptomus.

Kas gali susirgti idiopatine intrakranijine hipertenzija?

Moterims didesnė tikimybė susirgti IIH nei vyrams. Maždaug 19 iš 20 žmonių, sergančių idiopatine intrakranijine hipertenzija, yra moterys. Dauguma jų yra nuo 20 iki 50 metų amžiaus.

Taip pat didesnė tikimybė susirgti IIH, jei:

  • Kūno masės indeksas (KMI) viršija 30.
  • Lėtinė inkstų liga.
  • Sąlygos, turinčios įtakos jūsų hormonams, pvz., Kušingo sindromas, hipotirozė ar hipertiroidizmas.
  • Geležies stokos anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas).
  • Lupus.
  • Vera policitemija (per daug raudonųjų kraujo kūnelių).

Kaip dažna idiopatinė intrakranijinė hipertenzija?

Apskritai, maždaug 1 iš 100 000 žmonių turi idiopatinę intrakranijinę hipertenziją. Jaunoms moterims, kurios turi nutukimą, šis rodiklis yra maždaug 20 iš 100 000.

Loe rohkem:  Šizoafektinis sutrikimas: kas tai yra, simptomai ir gydymas

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia intrakranijinę hipertenziją?

Kai kuri intrakranijinė hipertenzija atsiranda dėl žinomų priežasčių. Kai kurie žmonės serga lėtine (ilgalaike) intrakranijine hipertenzija dėl sveikatos būklių, tokių kaip smegenų augliai ar kraujo krešuliai.

Ūminė (staigi) intrakranijinė hipertenzija gali pasireikšti po:

  • Smegenų abscesas (pūlių susikaupimas ir patinimas smegenyse).
  • Galvos sužalojimas arba trauminis smegenų pažeidimas (TBI).
  • Insultas.

Jei sergate idiopatine intrakranijine hipertenzija, tai reiškia, kad CSF kaupiasi be žinomos priežasties. Šis tipas gali sirgti bet kas, bet dažniausiai pasireiškia jaunesnėms moterims, kurios turi antsvorio.

Kokie yra intrakranijinės hipertenzijos simptomai?

Dažniausias intrakranijinės hipertenzijos požymis yra staigus, stiprus galvos skausmas. Kartais galvos skausmas būna toks skausmingas, kad pažadina iš miego. Žmonėms, sergantiems IIH, taip pat gali pakisti regėjimas. Galite matyti dvigubą arba staigias akląsias zonas. Šiuos simptomus gali sukelti kelios sąlygos, todėl pasitarkite su savo paslaugų teikėju, kad išsiaiškintumėte, ar simptomai yra susiję su IIH ar kita būkle.

Intrakranijinės hipertenzijos simptomai taip pat gali būti:

  • Nuovargis.
  • Galvos skausmai.
  • Periferinio (šoninio) regėjimo praradimas.
  • Pykinimas ir vėmimas.
  • Pečių ir kaklo skausmas.
  • Laikinas aklumas.
  • Spengimas ausyse (spengimas ausyse).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama intrakranijinė hipertenzija?

IIH anksčiau buvo žinomas kaip pseudotumor cerebri, nes simptomai buvo panašūs į smegenų auglio simptomus. Jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti keletą diagnostinių testų, kad pašalintų naviką ir nustatytų jūsų simptomų priežastį. Jūs galite turėti:

  • Smegenų kompiuterinė tomografija arba MRT.
  • Akių tyrimas, siekiant patikrinti, ar šalia regos nervo nėra patinimo.
  • Stuburo bakstelėjimas (juosmens punkcija), kad įvertintumėte savo CSF.
  • Testai jūsų refleksams, pusiausvyrai ar raumenų jėgai patikrinti.
  • Regėjimo lauko testas, skirtas patikrinti, ar jūsų regėjime nėra aklųjų dėmių.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma idiopatinė intrakranijinė hipertenzija?

Daugeliui žmonių intrakranijinės hipertenzijos simptomai pagerėja gydant. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:

  • Svorio netekimas: Jei turite aukštą KMI, svorio metimas gali sumažinti IIH simptomus. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti numesti nuo 5% iki 10% savo kūno svorio.
  • Vaistai: Kai kurie vaistai valdo IIH simptomus. Jūsų paslaugų teikėjas gali skirti acetazolamidą (Diamox®) arba topiramatą, kad jūsų kūnas gamintų mažiau CSF. Taip pat galite vartoti diuretikus (vandens piliulę), kad sumažintumėte skysčių susilaikymą.
  • Chirurgija: Sunkiais atvejais gali prireikti operacijos dėl IIH. Jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti stuburo skysčio šuntą. Šuntas yra ilgas plonas vamzdelis, įdėtas į jūsų smegenis, kad pašalintų CSF perteklių. Arba jums gali būti atlikta akių operacija, vadinama regos nervo apvalkalo aptraukimu. Jūsų paslaugų teikėjas padaro nedidelius pjūvius aplink jūsų regos nervą, kad pagerintų CSF nutekėjimą.
Loe rohkem:  Kofeino tabletės arba kapsulės

Prevencija

Kaip sumažinti intrakranijinės hipertenzijos riziką?

Jei turite būklę, dėl kurios padidėja IIH rizika, pasitarkite su savo paslaugų teikėju, kaip geriausiai ją valdyti. Pavyzdžiui, jei turite aukštą KMI, galite sumažinti IIH riziką numesdami svorį. Jei sergate geležies stokos anemija, galite vartoti geležies papildų ar kitų vaistų.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra intrakranijine hipertenzija sergančių žmonių perspektyva?

Be gydymo intrakranijinė hipertenzija gali sukelti nuolatinį regėjimo praradimą. Tačiau dauguma žmonių mano, kad gydymas sumažina intrakranijinės hipertenzijos simptomus. Po gydymo jums reikės reguliariai tikrintis oftalmologą (akių gydytoją), kad galėtumėte stebėti savo regėjimą.

Kokios sąlygos sukelia panašius simptomus kaip IIH?

Kai kurios būklės, turinčios įtakos jūsų smegenims ir stuburui, gali turėti panašių simptomų kaip intrakranijinė hipertenzija. Šios sąlygos apima:

  • Arachnoiditas: Patinimas ir uždegimas membranoje aplink nugaros smegenis.
  • Smegenų navikai: Netaisyklingų ląstelių masė jūsų smegenyse.
  • Epiduritas: Uždegimas jūsų smegenų ir nugaros smegenų išoriniuose audiniuose.
  • Meningitas: Smegenis ir nugaros smegenis supančių membranų (smegenų dangalų) infekcija.

Gyvenimas su

Ko dar turėčiau paklausti savo gydytojo?

Taip pat galite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

  • Kokia yra labiausiai tikėtina intrakranijinės hipertenzijos simptomų priežastis?
  • Kokius tyrimus reikia atlikti norint diagnozuoti intrakranijinę hipertenziją?
  • Ar galiu ką nors padaryti namuose, kad pašalinčiau simptomus?
  • Ar kas nors gali pabloginti IIH simptomus ir požymius?
  • Ar man reikia numesti svorio, kad sumažinčiau simptomus?
  • Kaip galiu geriausiai valdyti IIH kartu su kitomis sveikatos būklėmis?

Intrakranijinė hipertenzija yra padidėjęs slėgis jūsų kaukolėje. Tai atsiranda dėl CSF kaupimosi. Jei turite idiopatinę intrakranijinę hipertenziją, tai reiškia, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nežino, kas sukelia skysčių kaupimąsi. Intrakranijinė hipertenzija gali sukelti spaudimą jūsų regos nervui. Simptomai dažnai yra stiprūs galvos skausmai, neryškus matymas, aklos dėmės arba regėjimo praradimas. Jei sergate IIH, gydymas gali apimti svorio metimą, vaistus ar operaciją.

Na, kaip matote, idiopatinė intrakranijinė hipertenzija yra rimta, bet dažniausiai valdoma būklė. Svarbiausia – atpažinti simptomus anksti ir kreiptis į gydytoją. Atminkite, kad ankstyva diagnostika yra raktas į sėkmingą gydymą ir ilgalaikės žalos išvengimą. Jeigu kyla klausimų ar nerimaujate dėl savo sveikatos, visada geriausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba neurologu. Rūpinkitės savimi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.