Hornerio sindromas: kas tai yra, priežastys, simptomai ir gydymas

17836 horners syndrome

Sveiki! Esu gydytojas, daugelį metų dirbantis su pacientais, susiduriančiais su įvairiausiais negalavimais. Šiandien noriu pakalbėti apie Hornerio sindromą – retą, bet įdomią būklę, paveikiančią veido nervų sistemą. Nors pavadinimas skamba sudėtingai, pabandysiu paprastai ir aiškiai paaiškinti, kas tai yra, kodėl jis atsiranda, kokie simptomai ir kaip gydomas.

Hornerio sindromas yra retas neurologinis sindromas, kuris paveikia jūsų akį ir aplinkinę sritį vienoje veido pusėje. Tai yra pagrindinio nervo pažeidimo požymis ir turi keletą galimų priežasčių, pradedant miego arterijos disekacija ir baigiant viršūniniu plaučių naviku. Jei atsiranda Hornerio sindromas, kreipkitės į gydytoją.

Apžvalga

Simptomai yra nukritęs viršutinis vokas, susitraukęs vyzdys, krauju pasruvusi akis ir nepakankamas prakaitavimas pažeistoje vietoje.Hornerio sindromo simptomai dažniausiai paveikia tik vieną veido pusę.

Kas yra Hornerio sindromas?

Hornerio sindromas, taip pat žinomas kaip okulosimpatinis paralyžius arba Bernardo-Hornerio sindromas, yra gana retas neurologinis sindromas, kuris pažeidžia jūsų akį ir aplinkinius audinius vienoje veido pusėje.

Tai atsiranda dėl simpatinių nervų, jungiančių jūsų smegenų kamieną su akimis ir veidu, kelio sutrikimo. Šie nervai kontroliuoja nevalingas funkcijas, tokias kaip prakaitavimas (prakaitavimas) ir akių vyzdžių išsiplėtimas bei susiaurėjimas.

Ar Hornerio sindromas yra pavojingas gyvybei?

Simptomai, susiję su Hornerio sindromu, paprastai nesukelia reikšmingų sveikatos ar regėjimo problemų. Tačiau jie gali rodyti pagrindinę sveikatos problemą, kuri gali būti labai rimta. Jei atsiranda Hornerio sindromo simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis.

Kas paveikia Hornerio sindromą?

Hornerio sindromas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Apie 5% žmonių, sergančių šia liga, turi įgimtą formą (nuo gimimo).

Kaip dažnai yra Hornerio sindromas?

Hornerio sindromas yra nedažnas. Ja serga maždaug 1 iš 6000 žmonių.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra Hornerio sindromo simptomai?

Paprastai Hornerio sindromo simptomai paveikia tik vieną veido pusę. Jie apima:

  • Viršutinio voko nukritimas (ptozė).
  • Susitraukęs vyzdys (miozė), dėl kurio nesutampa vyzdžių dydžiai.
  • Sumažėjęs prakaitavimas arba nepakankamas veido prakaitavimas (anhidrozė).

Kas sukelia Hornerio sindromą?

Dažniausiai Hornerio sindromas atsiranda dėl simpatinių nervų, vedančių į akis, užsikimšimo ar pažeidimo. Pagrindinės nervų pažeidimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo ​​vidurinės ausies uždegimo iki miego arterijos disekacijos ar viršūninio krūtinės ląstos naviko.

Loe rohkem:  Mezenterinė trombozė: priežastys ir gydymas

Retais atvejais Hornerio sindromas yra įgimta būklė, tai reiškia, kad jis yra gimimo metu. Paprastai įgimta forma atsiranda dėl tam tikros gimdymo traumos arba nervų ar miego arterijos sužalojimo gimdymo metu. Dar retesniais atvejais sindromas gali būti paveldimas, nors jokie specifiniai genai su juo dar nesusieti.

Su Hornerio sindromu gali būti susiję trys skirtingi nervų keliai. Nervai iš jūsų smegenų nekeliauja tiesioginiu keliu į akis ir veidą. Jie keliauja trimis keliais ir bet kuriame iš šių kelių gali atsirasti sutrikimų. Dėl šios priežasties yra trijų tipų Hornerio sindromas su skirtingomis galimomis priežastimis.

Kai kurie žmonės, turintys sindromą, neturi žinomos pagrindinės būklės, dėl kurios jį sukeltų. Šie atvejai vadinami idiopatiniu Hornerio sindromu.

Pirmos eilės (centrinis) Hornerio sindromas

Pirmosios eilės (centrinis) Hornerio sindromas atsiranda dėl nervų, kurie eina iš pagumburio ir veda žemyn per smegenų kamieną ir nugaros smegenis, pažeidimo. Šio nervinio kelio pažeidimas arba obstrukcija gali atsirasti dėl:

  • Staigus smegenų kamieno kraujotakos sutrikimas.
  • Navikas jūsų pagumburyje.
  • Nugaros smegenų pažeidimas.
  • Išsėtinė sklerozė (MS).
  • Chiari apsigimimas.
  • Encefalitas.
  • Meningitas.
  • Šoninis meduliarinis sindromas (Wallenberg sindromas).
  • Siringomielija.

Antros eilės (preganglioninis) Hornerio sindromas

Antros eilės Hornerio sindromas atsiranda dėl nervų kelio, vedančio nuo krūtinės iki plaučių viršaus ir išilgai kaklo miego arterijos, pažeidimo. Sąlygos, kurios gali pažeisti arba trukdyti šiam nervų keliui, yra šios:

  • Augliai viršutinėje plaučių ar krūtinės ertmės dalyje.
  • Kaklo ar krūtinės ertmės trauma dėl operacijos ar nelaimingo atsitikimo.
  • Brachialinio rezginio pažeidimas.
  • Pūlinis dantis jūsų žandikaulyje.

Trečiosios eilės (postganglioninis) Hornerio sindromas

Trečiosios eilės Hornerio sindromas atsiranda dėl nervų kelio, einančio nuo kaklo iki vidurinės ausies ir akies, pažeidimo. Problemos gali kilti dėl:

  • Jūsų miego arterijos pažeidimai.
  • Vidurinės ausies infekcijos.
  • Jūsų kaukolės pagrindo sužalojimas.
  • Migrena arba klasteriniai galvos skausmai.
  • Raederio paratrigeminalinis sindromas.
  • Vidinės miego arterijos disekacija arba miego arterijos aneurizma.
  • Juostinė pūslelinė (herpes zoster).
  • Laikinasis arteritas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas Hornerio sindromas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja Hornerio sindromą atlikdami fizinį egzaminą. Nustatyti pagrindinę priežastį gali būti sudėtinga, nes tai gali atsirasti dėl daugelio sveikatos sutrikimų. Be to, panašius simptomus gali sukelti kitos sąlygos.

Loe rohkem:  Kochleariniai implantai: tipai ir kaip jie veikia

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas užduos išsamius klausimus apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Jie paklaus apie buvusias traumas, ligas ir operacijas. Jie taip pat atliks fizinį egzaminą.

Remdamasis jūsų ligos istorija ir kitais simptomais, paslaugų teikėjas gali užsisakyti papildomus tyrimus, kad nustatytų Hornerio sindromo priežastį, įskaitant:

  • Vaizdo testai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgeno spinduliai, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (CT nuskaitymas) arba ultragarsas.
  • Kraujo tyrimai, tokie kaip pilnas kraujo tyrimas (CBC) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ESR).

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas Hornerio sindromas?

Hornerio sindromo gydymas apima pagrindinės priežasties gydymą. Kadangi yra daug galimų priežasčių, gydymo rūšys gali labai skirtis.

Kartais gydymo nereikia, nebent jaučiate skausmą ar kitus nepatogumus.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią Hornerio sindromui?

Kadangi tiek daug pagrindinių sąlygų gali sukelti Hornerio sindromą, nėra jokio būdo užkirsti kelią jo vystymuisi.

Tačiau Hornerio sindromo, susijusio su trauma (pvz., miego arterijos išskyrimu), atvejais, imantis saugos priemonių, kad nesužalotumėte kaklo, ir laikydamiesi atsargumo priemonių, susijusių su skrodimu, galite išvengti sindromo išsivystymo.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra Hornerio sindromo prognozė?

Hornerio sindromo prognozė (perspektyva) priklauso nuo pagrindinės priežasties. Būdingi Hornerio sindromo simptomai paprastai neturi didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei ar regėjimui.

Jei pagrindinė priežastis yra lėtinė (ilgalaikė) būklė, pvz., išsėtinė sklerozė, Hornerio sindromas taip pat gali būti lėtinis. Jei tai atsiranda dėl kažko laikino ir gydomo, pavyzdžiui, ausies uždegimo, ji greičiausiai išnyks, kai infekcija bus gydoma.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jei turite Hornerio sindromo simptomų, tokių kaip vienas nukritęs viršutinis vokas, nesutampantys vyzdžių dydžiai ir prakaitavimas toje pačioje veido pusėje, kuo greičiau kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Hornerio sindromas yra retas pagrindinio nervų pažeidimo požymis. Nors sindromo simptomai dažnai nedaro žalos, pagrindinė priežastis gali būti pavojinga gyvybei, pvz., navikas arba miego arterijos išskyrimas. Dėl šios priežasties labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei atsiranda sindromas, kad jis galėtų nustatyti pagrindinę priežastį ir nedelsiant ją gydyti.

Taigi, Hornerio sindromas, nors ir retai sutinkamas, yra rimtas signalas, kad kažkas su jūsų nervų sistema gali būti negerai. Svarbiausia – nepanikuoti! Atpažinus simptomus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kuris atliks išsamią diagnostiką ir paskirs tinkamą gydymą. Atminkite, ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų. Rūpinkitės savimi ir būkite sveiki!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.