Sveiki, esu gydytojas, jau daug metų dirbantis Lietuvoje. Noriu pakalbėti apie hipotermiją – pavojingą būklę, kai kūno temperatūra nukrenta per žemai. Daugelis mano, kad tai nutinka tik lauke, speiguotą žiemą. Deja, hipotermija gali ištikti ir namuose, ypač vyresnio amžiaus žmones ar sergančius lėtinėmis ligomis. Tad šiandien aptarsime, kaip atpažinti ir ką daryti susidūrus su šia grėsme, nesvarbu, ar esate viduje, ar lauke.
Kai galvojame apie hipotermiją, mūsų mintys paprastai nukrypsta į nelaimingą atsitikimą, kai kas nors iškrenta per ledą, plūduriuoja minusiniame jūros vandenyje arba žmogus, kuris per ilgai būna lauke šaltyje.
Tiesa ta, kad mes visi esame jautrūs hipotermijai – pavojingam kūno temperatūros kritimui, paprastai po ilgo buvimo šaltyje. Ir tai neturi įvykti tokiomis dramatiškomis lauko sąlygomis.
Galbūt jus nustebins žinojimas, kad jūsų kūnas gali prarasti pavojingą šilumos kiekį net kambario temperatūroje, jei yra tinkamos sąlygos.
„Nėra griežtų taisyklių dėl tikslios temperatūros, kuriai esant gali išsivystyti hipotermija, arba kiek laiko reikia“, – sako greitosios medicinos pagalbos gydytojas Thomas Watersas, MD. „Net kambario temperatūroje galite tapti hipotermija, jei tam tinkamos aplinkybės.”
Kam labiausiai gresia hipotermija?
Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, vyresnio amžiaus suaugusiesiems, kuriems trūksta šilumos, maisto ir drabužių, ir mažiems vaikams kyla didesnė hipotermijos rizika bet kokiomis sąlygomis.
Vaikai paprastai linkę greičiau prarasti šilumą iš savo kūno nei suaugusieji. Jie taip pat linkę mažiau suvokti, ar patiria simptomus, atsižvelgiant į jų aukštą energijos lygį ir polinkį būti fiziškai aktyvesniems. Kūdikiams, kurie miega šaltuose miegamuosiuose, taip pat gali kilti pavojus.
Didesnė rizika taip pat yra žmonėms, kurie ilgą laiką būna lauke – neturi pagrindinio pastogės, dirba lauke ar sportuoja, serga psichikos ligomis, priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio.
Svarbu, kad jei žinote ką nors, kam gresia hipotermija patalpoje, dažnai juos patikrinkite, kad išvengtumėte pavojingų komplikacijų dėl šalto oro mėnesių. Jie gali nežinoti apie šiuos pavojus, todėl, jei galite, informuokite juos ir, jei galite, pasiūlykite pagalbą.
Čia yra daugiau pagrindinių faktų apie hipotermiją, kuriuos turėtumėte žinoti:
Yra daugiau rizikos veiksnių nei šalta temperatūra
Hipotermijos rizikos veiksniai, apie kuriuos tikriausiai pirmiausia galvojate – šaltas vėjas, panardinimas į šaltą vandenį ir darbas lauke šaltyje – yra veiksniai, kurie tikrai gali atimti iš jūsų kūno šilumą.
Tačiau yra daug kitų veiksnių, išskyrus šaltą aplinką, kurie kelia didesnę hipotermijos riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius, kurių galite nesitikėti:
- Amžius (ypač vyresnio amžiaus) — Vaikai ir pagyvenę žmonės yra jautresni. „Abu amžiaus kraštutinumai yra labiau rizikuojami, nes jie tiesiog negali taip lengvai prisitaikyti prie aplinkos“, – sako daktaras Watersas.
- Medicininės sąlygos — Demencija, hipotirozė, mažas cukraus kiekis kraujyje ir aukštas kraujospūdis kartais prisideda prie hipotermijos.
- Vaistai – Tam tikri vaistai gali padidinti hipotermijos riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Tai apima tam tikrus barbitūratus, antidepresantus ir trankviliantus. „Vaistai nuo kraujospūdžio taip pat gali slopinti jūsų organizmo gebėjimą reaguoti į šaltį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako dr. Watersas.
- Dehidratacija – Kai esate dehidratuotas, jūsų kraujo tūris gali būti mažesnis. Sumažėjęs kraujo tūris turi įtakos jūsų kraujotakai ir jūsų kūnas gali greičiau prarasti šilumą, o tai gali sukelti hipotermiją.
- Įtempta veikla lauke — Net sportininkai kartais pavojingai pervargsta ir greičiau praranda šilumą, jei yra drėgni nuo prakaitavimo.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas – „Dėl alkoholio išsiplečia kraujagyslės, todėl jausitės šilčiau, bet iš tikrųjų greičiau pasireikš hipotermija“, – sako daktaras Watersas. „Alkoholio ir narkotikų vartojimas taip pat gali lemti prastą sprendimų priėmimą, todėl geriausia vengti abiejų, kai šalta.
Hipotermija gali įvykti patalpose
Savo namuose galite prarasti pavojingą kūno šilumos kiekį. Hipotermija gali įvykti patalpoje vos per 10 ar 15 minučių, jei temperatūros nustatymai yra pakankamai šalti.
Jei namuose nėra šilumos žiemą, tai gali būti labai pavojinga. Taip pat per žemai sumažinkite šilumą. Abu gali sukelti hipotermiją.
„Taip pat nėra neįprastas scenarijus, kai žmogus nukrenta ir negali pakilti nuo grindų“, – sako daktaras Watersas. „Gulėjimas ant šaltų rūsio grindų padidina kūno aušinimo greitį ir sukuria aplinką, kurioje gali prasidėti hipotermija.
„Jei esate šlapias, prastai maitinamas arba netinkamai apsirengęs ir neturite pakankamai šilumos, sušalsite daug greičiau – ir tuo greičiau gali atsirasti hipotermija“, – sako jis.
Hipotermija yra neatidėliotina medicininė pagalba ir gali būti mirtina
Hipotermija yra medicininė pagalba. Jei anksti atpažįstama ir tinkamai gydoma, ilgalaikio poveikio paprastai nėra. Priešingu atveju labai galimos rimtos pasekmės.
Tūkstančiai žmonių kasmet Jungtinėse Valstijose miršta nuo hipotermijos – daugelio tų mirčių galima išvengti.
„Hipotermija gali paveikti smegenis ir nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei kepenis. Tai gali pakenkti jūsų motorinei koordinacijai, sprendimų priėmimui, taigi ir jūsų gebėjimui padėti sau. Jei negydoma greitai, tai gali baigtis mirtimi“, – sako daktaras Watersas.
Žinokite ženklus ir elkitės greitai
Laikas yra labai svarbus gydant hipotermiją. Jei sąlygos yra teisingos, tai gali prasidėti per kelias minutes po to, kai jūsų kūnas pradeda prarasti šilumą.
Tai prasideda pastebimu drebėjimu, o tai yra jūsų kūno būdas kompensuoti šaltį.
Kai jūsų kūnas tampa pavojingai šaltas, drebulys nutrūksta.
„Tada galite pradėti jausti silpnumą ir galvos svaigimą, nekoordinuoti, sutrikti, pradėti nerišlią kalbą ir priimti netinkamus sprendimus, kai mažėja jūsų protiniai gebėjimai“, – sako daktaras Watersas.
Čia pateikiamas visas įprastų hipotermijos simptomų sąrašas.
Suaugusiems:
- Drebulys.
- Išsekimas arba labai pavargęs jausmas.
- Sumišimas.
- Sukibusios rankos.
- Atminties praradimas.
- Neaiški kalba.
- Mieguistumas.
Kūdikiams ir vaikams:
- Šalta, ryškiai raudona oda.
- Maža energija.
- Mieguistumas.
Ką daryti esant hipotermijai
Pirmiausia skambinkite 911, jei įtariate, kad jūs ar kas nors kitas serga hipotermija.
Tada daktaras Watersas rekomenduoja:
- Kuo greičiau išeik iš šalčio.
- Nusivilkite visus šlapius drabužius.
- Pradėkite šildyti kūną apvyniodami jį šiltomis antklodėmis.
„Padėdamas kitam žmogui būkite švelnus“, – sako jis. „Kadangi atsiranda hipotermija, žmogus jau gali patirti fizinį ir protinį šoką, todėl likimas ramus gali labai padėti.
Kaip išvengti hipotermijos ir jos išvengti
Geriausias būdas kovoti su šaltu oru ir išvengti hipotermijos – pasiruošti. Prisiminkite šį akronimą:
C – Drabužiai. Dėvėkite sausus, šiltus drabužius, įskaitant skrybėlę.
O – Atidaryti. Treniruotės metu įsitikinkite, kad drabužiai yra atviri, kad išvengtumėte pernelyg didelio prakaitavimo.
L – Laisvas. Apsirenkite laisvais sluoksniais.
D – Sausas. Būkite kuo sausesni.
„Jei būsite kur nors paveikti žemesnės temperatūros – ar namuose žiemą, greitai važiuosite automobiliu ar bet kurioje aplinkoje, kurioje gali staiga nukristi temperatūra – būkite pasiruošę ir apsvarstykite galimybę pasiimti išgyvenimo rinkinys, į kurį įeina antklodės, vanduo, šiek tiek skubios pagalbos maisto ir sunkus paltas“, – sako daktaras Watersas. „Niekada nežinai, kas ten gali nutikti“.
Žinot, per tiek metų praktikos mačiau visko – hipotermija tyko ir namuose prie praviro lango, ir žiemą miške pasiklydus. Svarbiausia – atpažinti pirmuosius požymius: drebulį, sumišimą. Nereikia būti daktaru, kad suprastum – greitai reikia šilumos! Šilta antklodė, karštas gėrimas ir, žinoma, jei abejojat, skambinkit 112. Geriau apsidrausti, nei paskui gailėtis.
Galbūt jus domina:
Ar karšto vandens gėrimas turi naudos sveikatai?
Ar esate „per jaunas“ klubo sąnario keitimo operacijai?
Bazinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma
Berberinas svorio netekimui ir atsparumui insulinui
Mėlynosios šviesos terapija odai: ką ji gali padaryti?
Ar dezodorantas gali padidinti vėžio riziką? Ką mes žinome
Ar galiu pasiskiepyti COVID-19, jei sergu vėžiu?
Ar melatoninas gali sukelti blogus sapnus? Ką sako ekspertai