Hipertropija yra būklė, kuriai būdinga raumenų masės padidėjimas virš normos. Tai gali būti sukelta įvairių priežasčių, įskaitant genetinę polinkį, reguliarų intensyvų fizinį krūvį ar net piktybinį auglį. Hipertropija gali sukelti simptomus, tokius kaip raumenų skausmas, sutrikusi judėjimo galimybė ir net širdies veiklos problemos. Gydymo metodai gali apimti vaistus, fizioterapiją ar net operaciją, tačiau svarbiausia yra teisingai nustatyti priežastis ir tinkamai jas gydyti.
Apžvalga
Kas yra hipertropija?
Hipertropija yra būklė, kai viena iš jūsų akių nuolat žvelgia į viršų. Tai žvairumo forma.
Žvairumas yra bet kokia būklė, kuri turi įtakos jūsų akių lygiui. Kitaip tariant, viena akis pasukama ta kryptimi, kuri skiriasi nuo kitos akies.
Kiekvienoje akyje yra šeši raumenys, kurie kontroliuoja jūsų akių judesius. Paprastai šie raumenys dirba kartu ir nukreipia abi akis ta pačia kryptimi, kai į ką nors žiūrite. Žmonės, turintys žvairumą, negali kontroliuoti savo akių judesių ir negali išlaikyti akių išlyginimo (akių padėties).
Jei turite hipertropiją, jūsų pažeista akis išsiskirs iš kitos. Dažniausiai tai pastebima, kai bandote žiūrėti tiesiai į priekį. Jūsų pažeista akis visada atrodys šiek tiek aukštyn – toliau nuo veido centro – net jei bandysite žiūrėti kita kryptimi. Galite pastebėti, kad jūsų akis nėra vertikaliai išlygiuota.
Gali atrodyti, kad jūsų akys yra įtemptos ir pavargusios. Kai kurie žmonės (ypač vaikai) nežino, kad turi hipertropiją arba kad kažkas negerai su jų akimis. Jūsų vaikas gali pakreipti galvą, kad matytų iš pažeistos akies, net nepastebėdamas, kad tai daro.
Dėl hipertropijos gali pasidaryti neryškus matymas ir gali atsirasti dvigubas regėjimas (diplopija). Vaikai ir suaugusieji, kurie ilgą laiką sirgo žvairumu, paprastai nepatiria dvigubo regėjimo.
Net jei jūsų vaikas turi hipertropiją (ar kitas žvairumo formas), tai nereiškia, kad jis turės kitų sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos jo smegenims ar kūnui.
Apsilankykite pas akių priežiūros specialistą, kai tik pastebėsite bet kokius akių ar regėjimo pokyčius.
Kas paveikia hipertropiją?
Kiekvienas gali patirti hipertropiją. Maždaug 5% žmonių JAV turi tam tikrą žvairumą.
Hipertropija dažnai pasireiškia šeimose, tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikai tikrai ją susirgs, jei esate patyrę hipertropiją.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra hipertropijos simptomai?
Dažniausias hipertropijos simptomas yra tai, kad viena iš jūsų akių yra pastebimai nesuderinta. Kartais jūsų akys keičia pozicijas. Kai taip atsitiks, jūsų nepažeista akis gali atrodyti taip, lyg ji būtų nukreipta žemyn, o jūsų pažeista akis – tarsi nukreipta tiesiai į priekį.
Kiti hipertropijos simptomai:
- Dvigubas matymas (diplopija).
- Neryškus matymas.
- Akių įtempimas arba pavargusios akys.
- Galvos skausmai.
Kai kurie hipertropija sergantys žmonės simptomus patiria tik tada, kai patiria stresą ar pavargę. Akių priežiūros specialistas tai gali vadinti protarpine hipertropija.
Mažiems vaikams, kuriems yra hipertropija, yra didesnė tinginių akių (ambliopijos) atsiradimo rizika. Apsilankykite pas akių priežiūros specialistą, kai tik pastebėsite bet kokius vaiko akių pokyčius ar simptomus.
Kas sukelia hipertropiją?
Du galviniai nervai – III kaukolės nervas (okulomotorinis nervas) ir IV kaukolės nervas (trochlearinis nervas) – valdo raumenis, kurie judina jūsų akis vertikaliai (aukštyn ir žemyn). Viskas, kas pažeidžia šiuos nervus, raumenis ar jūsų smegenis, gali sukelti hipertropiją, įskaitant:
- Insultai.
- Akių sužalojimai.
- Žala akių operacijos metu arba po jos.
Tam tikros sveikatos sąlygos gali sukelti hipertropiją, įskaitant:
- Graves liga.
- Skydliaukės akių liga.
- Browno sindromas.
- Myasthenia gravis.
Hipertropija gali išsivystyti, jei akis judantys raumenys yra per įtempti arba per silpni.
Kiti žvairumo tipai gali sukelti hipertropiją. Žmonėms, sergantiems horizontaliu žvairumu, kartais išsivysto hipertropija. Disociuotas vertikalus nuokrypis (DVD) yra ypatinga hipertropijos forma, dėl kurios viena ar abi akys periodiškai pakyla (tik kartais). DVD dažniausiai paveikia vaikus, sergančius žvairumu.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama hipertropija?
Akių priežiūros specialistas diagnozuos hipertropiją atlikdamas akių tyrimą. Jie žiūrės į jūsų akį, kai ji juda, o jūs žiūrėsite tiesiai į priekį. Jie taip pat pažvelgs į jūsų akies vidų, kad pašalintų kitas problemas, kurios gali turėti įtakos jai ir sukelti simptomus.
Jums gali prireikti MRT arba kraujo tyrimų.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydoma hipertropija?
Kaip gydoma hipertropija, priklauso nuo to, kas ją sukelia. Dažniausiai naudojami gydymo būdai:
- Akiniai: Akiniai su specialiais lęšiais gali ištaisyti lūžio ydą, sukeliančią hipertropiją.
- Prizmės: Akiniai su specialiomis prizmėmis padeda perkelti matomus vaizdus, kad išvengtumėte dvejinimosi (dvigubo matymo).
- Nešioti akių pleistrą: Vaikams, kuriems yra ambliopija (tingi akis), gali tekti užsidėti pleistrą ant stiprios akies, kad priverstų smegenis naudoti silpnesnę akį, kad matytų. Suaugusiesiems, sergantiems diplopija, gali reikėti užklijuoti akis, kad užblokuotų antrąjį vaizdą.
- Botulino toksinas: Akių priežiūros specialistas gali suleisti botulino toksino dozę, kad atpalaiduotų pažeistus raumenis aplink akis.
- Chirurgija: Chirurginis akių raumenų įtempimas, susilpnėjimas ar padėties pakeitimas kartais gali pakeisti akis.
Prevencija
Kaip išvengti hipertropijos?
Tikriausiai negalite užkirsti kelio hipertropijai. Kadangi tai sukelia sveikatos būklės, kurių negalite kontroliuoti, arba staigios problemos, pvz., insultas ar akių sužalojimai, paprastai nieko negalite, kad to išvengtumėte.
Apskritai, dirbdami su įrankiais arba atlikdami bet kokią veiklą, kuri gali sužaloti akis, visada dėvėkite apsauginius akinius ir dėvėkite tinkamą saugos įrangą.
Perspektyva / Prognozė
Ko galiu tikėtis, jei turiu hipertropiją?
Gydant hipertropiją ir tinkamai sureguliavus akis, jūsų regėjimas ir akių lygis turėtų grįžti į normalų.
Dauguma hipertropijos priežasčių neturės ilgalaikės įtakos jūsų regėjimui. Tačiau kai kurie žmonės, patyrę insultą ar akių sužalojimą, turi silpną regėjimą net po hipertropijos gydymo.
Akių priežiūros specialistas pasakys, ko tikėtis ir kiek laiko užtruks, kol akys atsigaus.
Gyvenimas su
Kada turėčiau apžiūrėti akis?
Reguliarus akių ir regėjimo tikrinimas gali padėti akių priežiūros specialistui iš karto nustatyti problemas. Kaip dažnai turėtumėte tikrintis akis, paprastai priklauso nuo jūsų amžiaus:
- Vaikai: Pediatras turėtų tikrinti jūsų vaiko akis kiekvieno sveiko vaiko apsilankymo metu, kol jis sukanka, kad pradėtų lankyti mokyklą, o vėliau – kas vienerius ar dvejus metus.
- Jaunesni nei 40 metų suaugusieji: Kas 5–10 metų.
- Suaugusieji nuo 40 iki 54 metų: Kas dvejus ketverius metus.
- Vyresni nei 55 metų suaugusieji: Kas vienerius trejus metus.
Gali reikėti dažniau tikrintis akis, jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar jums reikia kitos vaizdinės pagalbos. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, akis reikia tikrinti dažniau, nei nurodyta čia.
Paklauskite akių priežiūros specialisto, kaip dažnai reikia tikrintis akis.
Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją arba akių priežiūros specialistą, kai tik pastebėsite bet kokius akių ar regėjimo pokyčius.
Eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei turite bet kurį iš šių simptomų:
- Staigus regėjimo praradimas.
- Stiprus akių skausmas.
- Negalite judinti nei vienos, nei abiejų akių.
- Savo akyse matote naujus blyksnius ar plūduriuojančius plūdurius.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
- Ar turiu hipertropiją ar kitokio tipo žvairumą?
- Kas sukelia hipertropiją?
- Kokių gydymo būdų man reikės?
- Kiek laiko užtruks atsigauti?
Dėl hipertropijos viena iš jūsų akių nukrypsta arba pažvelgia į viršų, net jei to nesistengiate. Baisu nekontroliuoti tam tikros savo kūno dalies, kuria paprastai esate, bet hipertropija yra labai išgydoma. Hipertropija paprastai neturės ilgalaikio poveikio jūsų regėjimui.
Priklausomai nuo to, kas sukelia hipertropiją (ir kokius simptomus turite), akių priežiūros specialistas suras gydymą, kuris gali atkurti jūsų akių padėtį arba padėti susidoroti su dvigubu regėjimu.
Jei pastebėsite, kad jūsų vaikas pakreipė galvą, jis gali turėti hipertropiją. Apsilankykite pas akių priežiūros specialistą, kai tik pastebėsite kokių nors simptomų jų akyse. Mažiems vaikams, kuriems yra negydyta hipertropija, padidėja akių tingėjimo rizika.
Išvada: Hipertropija yra rimta būklė, sukelianti perteklinio audinio ar raumenų augimą. Tai gali būti sukelta įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip genetika, hormoniniai pokyčiai ar fizinis aktyvumas. Simptomai gali įvairuoti nuo nedidelio diskomforto iki sunkių sąnarių skausmų. Svarbu laiku kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas gydymas. Gydymo metu gali būti naudojama tiek konservatyvi terapija, tiek chirurginis gydymas. Svarbiausia – laiku atpažinti hipertropijos požymius ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta komplikacijų.
Galbūt jus domina:
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus
Pandemijos kovų įveikimas su savo partneriu
Paliatyvioji metastazavusio krūties vėžio priežiūra
Atkreipkite dėmesį į kraujospūdžio svyravimus
Idėjos už puoduką, ribojančios cukraus kiekį