Gerybinis susižavėjimo sindromas: simptomai ir gydymas

Sveiki! Dirbu gydytoju jau daugybę metų ir esu matęs visko, taip pat ir gana neįprastų būklių. Šiandien noriu pakalbėti apie vieną iš jų – gerybinį susižavėjimo sindromą. Nors pavadinimas skamba kiek komiškai, simptomai gali būti labai realūs ir paveikti žmogaus gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime dažiausius šio sindromo požymius ir galimus gydymo būdus.

Gerybinis fascikuliacijos sindromas atsiranda, kai jaučiate nuolatinius raumenų trūkčiojimus be pagrindinės sveikatos būklės. Nors trūkčiojimai gali erzinti, jie yra nekenksmingi. Jei atsiranda kitų su raumenimis susijusių simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ir atrofija, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Apžvalga

Kas yra gerybinis fascikuliacijos sindromas?

Gerybinis fascikuliacijos sindromas (GFS) yra būklė, kai dažnai jaučiate raumenų trūkčiojimą, neturėdami jokios pagrindinės sveikatos būklės.

Fascikuliacija (tariama „fass-ick-you-lay-shun“) yra matomas, nevalingas atskiro raumens trūkčiojimas. Tai neskauda ir gali trukti kelias sekundes, minutes ar net valandas. Trūkčiojimas gali erzinti arba blaškyti dėmesį, bet nedaro žalos.

Nors dauguma žmonių retkarčiais patiria raumenų trūkčiojimus, žmonės, sergantys gerybiniu fascikuliacijos sindromu, raumenų trūkčiojimą patiria dažnai kelis mėnesius.

Kuo skiriasi gerybinis fascikuliacijos sindromas ir ALS?

Amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS) yra degeneracinė neurologinė liga. Tai taip pat žinoma kaip Lou Gehrig liga. ALS veikia motorinius neuronus – nervus, kurie kontroliuoja jūsų savanoriškus raumenis. Vienas iš dažniausių ALS simptomų yra raumenų trūkčiojimas (susižavėjimas). Kiti simptomai yra:

• Raumenų mėšlungis.
• Raumenų silpnumas.
• Raumenų atrofija.
• Sunku kvėpuoti, kalbėti ir ryti.

ALS simptomai laikui bėgant blogėja, o ši būklė galiausiai sukelia komplikacijų, kurios yra mirtinos.

Gerybinis fascikuliacijos sindromas apima tik raumenų trūkčiojimą ir jokių kitų simptomų. BFS fascikuliacijos dažniausiai atsiranda vienoje vietoje viename raumenyje vienu metu. Sergant ALS, fascikuliacijos dažniau atsiranda keliuose raumenyse vienu metu.

Nors dažni raumenų trūkčiojimai gali būti ankstyvas ALS požymis, daugumai žmonių, sergančių gerybiniu fascikuliacijos sindromu, ALS nepasireiškia.

Kam veikia gerybinis fascikuliacijos sindromas?

Gerybiniu fascikuliacijos sindromu gali pasireikšti bet kas.

Kaip dažnas yra gerybinis fascikuliacijos sindromas?

Gerybiniai fascikuliacijos (raumenų trūkčiojimai) yra dažni. Jie tam tikru gyvenimo momentu atsiranda maždaug 70% sveikų žmonių. Tačiau gerybinis fascikuliacijos sindromas yra gana retas.

Simptomai ir priežastys

Gerybinis fascikuliacijos sindromas yra būklė, kai dažnai jaučiate raumenų trūkčiojimą be jokios pagrindinės sveikatos būklės.

Kokie yra gerybinio fascikuliacijos sindromo simptomai?

Pagrindinis gerybinio fascikuliacijos sindromo (GFS) simptomas yra dažnas raumenų trūkčiojimas. Trūkčiojimas atsiranda, kai jūsų raumuo yra ramybėje (atsipalaidavęs). Traukuliai gali trukti mėnesius ar net metus.

Traukuliai gali atsirasti bet kurioje jūsų kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie atsiranda jūsų vietoje arba aplink ją:

• Veršeliai.
• Šlaunys.
• Akių vokai.
• Nosis.
• Ginklai.
• Rankos.

Kai kurie žmonės, turintys BFS, taip pat patiria raumenų mėšlungį. Tai žinoma kaip mėšlungio susižavėjimo sindromas (CFS).

Kas sukelia gerybinį fascikuliacijos sindromą?

Susižavėjimas (raumenų trūkčiojimas) įvyksta, kai vienas periferinis nervas, valdantis raumenis, yra pernelyg aktyvus, todėl raumenys nevalingai juda.

Tyrėjai nežino tikslios gerybinio fascikuliacijos sindromo priežasties. Tačiau jie žino, kad raumenų trūkčiojimas yra susijęs su:

• Stresas.
• Miego trūkumas.
• Kofeino ar alkoholio vartojimas.
• Nerimas ir depresija.
• Sunkus pratimas.
• Neseniai užsikrėtusi virusine infekcija.
• Hipertiroidizmas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas gerybinis fascikuliacijos sindromas?

Tikriausiai turėsite pamatyti neurologą, kad gautumėte gerybinio fascikuliacijos sindromo (BFS) diagnozę.

Neurologai diagnozuoja gerybinį fascikuliacijos sindromą, atsižvelgdami į jūsų simptomus ir įprastus šių tyrimų rezultatus:

• Neurologinis egzaminas.
• Elektromiograma (EMG).
• Tam tikri kraujo tyrimai, pvz., skydliaukės ir kalcio kraujo tyrimai.
• Jūsų smegenų ir nugaros smegenų vaizdo testai.

Kitaip tariant, paslaugų teikėjas turi atmesti visas galimas medicinines priežastis (pvz., neurologines ligas), dėl kurių dažnai atsiranda raumenų trūkčiojimas. Jei neturite kitų šių būklių požymių, paslaugų teikėjas greičiausiai diagnozuos jums gerybinį fascikuliacijos sindromą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas gerybinis fascikuliacijos sindromas?

Kadangi gerybinio fascikuliacijos sindromo (GFS) raumenų trūkčiojimai nėra pagrindinės būklės dalis ir yra „nekenksmingi“, specifinio sindromo gydymo nėra.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti pabandyti sumažinti arba išvengti galimų raumenų trūkčiojimų priežasčių, tokių kaip stresas, kofeinas ir sunkus fizinis krūvis.

Tam tikrų vaistų, skirtų BFS, veiksmingumo tyrimai yra riboti. Kai kurie tyrimai parodė, kad šie vaistai gali padėti:

• Vitaminų B kompleksas.
• Naftidrofurilas (vaistas, atpalaiduojantis kraujagysles).
• Kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip diltiazemas.

BFS dažnai sukelia nerimą, nes raumenų trūkčiojimas gali būti rimtų neurologinių būklių, tokių kaip ALS, požymis. Nerimas taip pat gali sukelti raumenų trūkčiojimą, kuris gali pabloginti arba pailginti BFS. Dėl šios priežasties svarbu pasikalbėti su savo paslaugų teikėju arba psichinės sveikatos specialistu, jei jaučiate nerimą.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią gerybiniam fascikuliacijos sindromui (BFS)?

Tyrėjai nežino, kodėl vieniems žmonėms išsivysto BFS, o kitiems – ne, todėl nieko negalite padaryti, kad to išvengtumėte.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jei dažnai trūkčioja raumenys, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, ypač jei jaučiate kitų su raumenimis susijusių simptomų, pavyzdžiui, silpnumą.

Jei jums buvo diagnozuotas gerybinis fascikuliacijos sindromas, jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti reguliariai juos stebėti, kad įsitikintumėte, jog jums neatsiranda jokių kitų pagrindinės būklės simptomų.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui apie gerybinį fascikuliacijos sindromą?

Gali būti naudinga savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui užduoti šiuos klausimus:

• Kas sukelia mano raumenų trūkčiojimą?
• Ar turėčiau susirūpinti dėl ALS ar kitų neurologinių būklių?
• Į kokius kitus simptomus turėčiau atkreipti dėmesį?
• Ar galiu ką nors padaryti, kad sumažinčiau ar sumažinčiau raumenų trūkčiojimą?
• Kaip dažnai turėčiau kreiptis į sindromo teikėją?

Nuolatiniai raumenų trūkčiojimai gali erzinti ir kelti nerimą. Geros naujienos yra tai, kad dažni raumenų trūkčiojimai be jokių kitų simptomų dažniausiai yra nekenksmingi (gerybinis fascikuliacijos sindromas). Jei trūkčiojimai jus vargina arba kelia nerimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jei staiga atsiranda kitų simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas, mėšlungis ir nuovargis, kuo greičiau kreipkitės į paslaugų teikėją.

Po daugelio metų darbo su pacientais, supratau vieną dalyką: gerybinis susižavėjimo sindromas, nors ir skamba rimtai, dažniausiai praeina savaime. Svarbiausia – atpažinti simptomus: nevalingą mimiką, raumenų trūkčiojimus. Jei šie simptomai kelia jums nerimą, visada kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Atminkite, jūs ne vieni – šis sindromas gana dažnas ir dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų.