Gangrena: apibrėžimas, simptomai, gydymas, priežastys

Gangrena yra pavojingas sveikatos sutrikimas, kuris gali sukelti didelį audinių žalą ir net mirtį. Ši būklė dažniausiai pasireiškia tais atvejais, kai audiniai tampa nekrotiški dėl nepakankamo kraujo apytakos. Simptomai gali būti skausmas, odos discoloracija ir audinių minkštėjimas. Gydymas gali apimti antibakterinių vaistų vartojimą, chirurginį audinių pašalinimą ar net amputaciją. Priežastys gali būti traumos, cukrinis diabetas, rūkymas ar kraujagyslių ligos. Svarbu laiku nustatyti ir gydyti gangreną, kad išvengtume rimtų komplikacijų.

Apžvalga

Kas yra gangrena?

Gangrena yra neatidėliotina medicininė situacija, kai kraujas nustoja tekėti į tam tikrą jūsų kūno dalį, o toje vietoje esantys audiniai miršta. Nors gangrena gali paveikti bet kurį jūsų kūno audinį, gangrena dažniausiai prasideda rankų, kojų pirštų, rankų ar pėdų srityje. Be greito gydymo gangrena gali būti mirtina.

Kokie yra skirtingi gangrenos tipai?

Yra keletas skirtingų gangrenos tipų, kurių kiekvienas turi skirtingas priežastis.

Gangrenos tipasPriežastisKą turėtumėte žinotiGangrenos tipas

Sausa gangrena	Sutrikusi arba užblokuota kraujotaka, dažnai dėl kraujotakos problemų.	Periferinių arterijų ligos ir aterosklerozė yra pagrindiniai kaltininkai.
Drėgna gangrena	Sutrikusi kraujotaka kartu su bakterine infekcija.	Ant jūsų odos susidaro pūslės, išskiriančios pūlius („šlapias“ faktorius). Greitai plinta į kitus audinius.
Dujų gangrena	Bakterinė infekcija (Clostridium).	Bakterijos greitai dauginasi jūsų raumenų audinyje, sudarydamos toksinus ir išskirdamos dujas į jūsų audinį. Greitai plinta ir negydomas gali sukelti mirtį per 48 valandas.
Fournier gangrena	Infekcija varpos, kapšelio arba tarpvietės (lyties organų ir išangės) srityje.	Dažniau pasitaiko žmonėms, gimimo metu priskiriamiems vyriškos lyties atstovams, tačiau taip pat gali pasireikšti žmonėms, gimimo metu laikomiems moterimis. Dažniau suaugusiems, bet gali pasireikšti ir kūdikiams bei vaikams.
Vidinė gangrena	Užblokuotas kraujo tekėjimas į vidaus organus.	Pažeisti organai gali būti jūsų žarnos, tulžies pūslė ar priedas.
Sausa gangrena
Priežastis
Sutrikusi arba užblokuota kraujotaka, dažnai dėl kraujotakos problemų.
Ką turėtumėte žinoti
Periferinių arterijų ligos ir aterosklerozė yra pagrindiniai kaltininkai.
Drėgna gangrena
Priežastis
Sutrikusi kraujotaka kartu su bakterine infekcija.
Ką turėtumėte žinoti
Ant jūsų odos susidaro pūslės, išskiriančios pūlius („šlapias“ faktorius). Greitai plinta į kitus audinius.
Dujų gangrena
Priežastis
Bakterinė infekcija (Clostridium).
Ką turėtumėte žinoti
Bakterijos greitai dauginasi jūsų raumenų audinyje, sudarydamos toksinus ir išskirdamos dujas į jūsų audinį. Greitai plinta ir negydomas gali sukelti mirtį per 48 valandas.
Fournier gangrena
Priežastis
Infekcija varpos, kapšelio arba tarpvietės (lyties organų ir išangės) srityje.
Ką turėtumėte žinoti
Dažniau pasitaiko žmonėms, gimimo metu priskiriamiems vyriškos lyties atstovams, tačiau taip pat gali pasireikšti žmonėms, gimimo metu laikomiems moterimis. Dažniau suaugusiems, bet gali pasireikšti ir kūdikiams bei vaikams.
Vidinė gangrena
Priežastis
Užblokuotas kraujo tekėjimas į vidaus organus.
Ką turėtumėte žinoti
Pažeisti organai gali būti jūsų žarnos, tulžies pūslė ar priedas.

Kuo skiriasi šlapia gangrena ir sausa gangrena?

Tiek šlapia, tiek sausa gangrena atsiranda, kai kraujas nepasiekia dalies jūsų kūno, o toje vietoje esantys audiniai pradeda mirti. Tačiau šlapia gangrena taip pat apima bakterinę infekciją, kuri gali greitai išplisti į sveikus audinius. Tai sukelia tokius simptomus kaip pūslės, skysčio nutekėjimas ir nemalonus kvapas.

Kam gresia gangrena?

Žmonės, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos jų kraujagyslėms, susiduria su didesne rizika. Tokios sąlygos apima:

• Aterosklerozė: Arterijose susikaupusios apnašos apsunkina kraujo tekėjimą.
• Buergerio liga: Jūsų galūnių kraujagyslių uždegimas sukelia kraujo krešulių susidarymą. Dėl to gali tekėti mažiau kraujo. Tai dažniausiai paveikia žmones, kurie rūko ar kramto tabaką.
• Diabetas: Ši būklė pažeidžia jūsų nervus ir kraujagysles. Taip pat lėčiau gyja žaizdos. Lėtai gyjančios žaizdos susiduria su didesne infekcijos rizika. Pėdų infekcijos yra dažna diabeto komplikacija.
• Periferinių arterijų liga: Jūsų galūnėse susikaupusios apnašos neleidžia pakankamai kraujo patekti į kojas, pėdas, rankas ar rankas.
• Poplitealinės arterijos įstrigimo sindromas: Jūsų blauzdos raumuo suspaudžia poplitealinę arteriją. Tai riboja kraujo tekėjimą į apatinę koją mankštos metu.
• Raynaud sindromas: šalta temperatūra veikia rankų ir kojų pirštų kraujagysles. Jūsų kraujagyslės susiaurėja (susiaurėja), riboja kraujotaką.
• Vaskulitas: Jūsų kraujagyslių uždegimas sutrikdo kraujotaką.

Sunkiai sužaloti žmonės taip pat susiduria su didesne gangrenos rizika. Tokie sužalojimai gali atsirasti dėl:

• Automobilių avarijos.
• Nušalimas.
• Šautinės žaizdos.
• Sunkūs nudegimai.

Žmonės su susilpnėjusia imunine sistema taip pat gali susidurti su didesne rizika. Imuninės sistemos susilpnėjimo priežastys yra šios:

• Alkoholio vartojimo sutrikimai.
• Būdamas vyresnis nei 60 metų.
• Chemoterapija
• ŽIV.
• Inkstų nepakankamumas.
• Ilgalaikis pramoginių narkotikų vartojimas.

Kaip dažna gangrena?

Tai priklauso nuo tipo. Kritinė galūnių išemija, galinti sukelti sausą gangreną, pasireiškia 1 iš 100 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų. Tai dar dažniau pasitaiko vyresniems nei 70 metų žmonėms ir 1 iš 50 suaugusiųjų.

Dujų gangrena yra rečiau paplitusi, kasmet JAV paveikia apie 1000 žmonių. Trauminis sužalojimas yra dažniausia priežastis.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra gangrenos simptomai?

Gangrenos simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties. Bendrieji simptomai, kuriuos galite pastebėti paveiktoje zonoje, yra šie:

• Paraudusi ir patinusi oda.
• Stiprus skausmas arba jausmo praradimas.
• Oda, kuri atrodo blyški ir vėsi liesti.

Jei bakterinė infekcija sukelia gangreną, gali atsirasti požymių ir simptomų, įskaitant:

• Odos spalvos pokyčiai (nuo raudonos iki rudos ir galiausiai iki violetinės arba žalsvai juodos).
• Šaltkrėtis.
• Spragsėjimas, kai paspaudžiate odą (tai rodo, kad jūsų audinyje susikaupė dujos).
• Greitas kvėpavimas ir širdies ritmas.
• Karščio ar prakaito jausmas.
• Jaučiu didelį nerimą.
• Karščiavimas.
• Apetito praradimas.
• Stiprus skausmas.
• Oda, kuri jaučiasi tvirta ir švelni liesti.
• Opos ir pūslės, iš kurių išsiskiria kraujas arba nemalonus kvapas.
• Vėmimas.

Kaip atrodo gangrena?

Odos spalvos pokyčiai yra ryškus gangrenos požymis. Jūsų oda iš pradžių gali atrodyti blyški dėl kraujotakos stokos. Bet tada jis tampa raudonas. Tada jis gali paruduoti, o vėliau pasidaryti žalsvai juodas. Jūsų oda taip pat gali atrodyti patinusi, gali būti pastebimų opų ar pūslių.

Kaip žmogui pasireiškia gangrena?

Kraujo tekėjimo į konkrečią kūno dalį trūkumas sukelia gangreną. Kraujas tiekia deguonį, maistines medžiagas ir antikūnus į jūsų audinius. Kai jūsų audiniai negauna kraujo, jų ląstelės pradeda mirti. Gali išsivystyti infekcijos, o jūsų audiniai gali pradėti mirti.

Užblokuotos kraujotakos priežastys yra šios:

• Infekcijos jūsų audiniuose.
• Medicininės būklės, turinčios įtakos jūsų kraujotakai, pvz., aterosklerozė arba periferinių arterijų liga.
• Sunkios, gilios žaizdos, ypač pažeidžiančios raumenis.
• Chirurginės komplikacijos (retos).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama gangrena?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja gangreną atlikdami fizinį patikrinimą ir testavimą.

Egzamino metu paslaugų teikėjas:

• Paklauskite apie savo ligos istoriją ir esamas sveikatos būklę.
• Paklauskite apie bet kokius neseniai sužalotus sužalojimus.
• Patikrinkite, ar jūsų odoje nėra gangrenos požymių.

Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali atlikti testus, kad sužinotų daugiau apie jūsų būklę ir patvirtintų diagnozę.

Kokie tyrimai diagnozuoja gangreną?

Bandymai, diagnozuojantys gangreną, yra šie:

• Kraujo tyrimai patikrinti, ar nėra infekcijos.
• Bakterijų kultūros tyrimas nustatyti susijusias bakterijas ir geriausią antibiotiką infekcijai gydyti (jei reikia).
• Vaizdo testaipavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti išplitimą.
• Testai kraujotakai patikrinti paveiktoje zonoje.

Valdymas ir gydymas

Kokie yra gangrenos gydymo būdai?

Yra keletas gangrenos gydymo galimybių. Jūsų paslaugų teikėjas pasirinks jums geriausią metodą arba metodų derinį, atsižvelgdamas į jūsų būklės priežastį ir jos progresą.

Gydymo tikslai yra šie:

• Pašalinkite iš savo kūno negyvus ar užkrėstus audinius.
• Užkirsti kelią infekcijai arba ją gydyti, kad gangrena neplistų.
• Padėkite geriau tekėti kraujui.

Audinių pašalinimas

Jūsų paslaugų teikėjas gali atlikti tradicinę operaciją, kad pašalintų negyvus ar užkrėstus audinius.

Kitas metodas yra lervų pašalinimo terapija, biochirurgijos rūšis. Lervų pašalinimo terapijoje naudojamos laboratorijoje išvestos lervos, kad atsikratytų jūsų pažeistų audinių. Jūsų paslaugų teikėjas uždeda šias lervas ant jūsų žaizdos ir uždengia vietą tvarsčiu. Lervos minta negyvu audiniu ir nepažeidžia jūsų sveikų audinių. Jie taip pat išskiria medžiagas, kurios padeda jūsų odai išgyti. Šis procesas trunka keletą dienų.

Kitas chirurginis variantas yra amputacija. Tai gali būti vienintelė galimybė, jei gangrena yra sunki ir kelia grėsmę jūsų sveikiems audiniams.

Infekcijos kontrolė

Kai bakterinė infekcija sukelia gangreną, jums reikia antibiotikų. Jūsų paslaugų teikėjas paskirs jums tinkamą dozę.

Kraujo tėkmės atstatymas

Chirurgas gali atlikti operaciją arba procedūrą, kad pagerintų kraujotaką paveiktose kraujagyslėse. Parinktys apima:

• Apylankos operacija: Chirurgas sukuria naują kelią jūsų kraujui tekėti, kad būtų išvengta užsikimšimo.
• Angioplastika: Chirurgas pripučia mažą balionėlį jūsų arterijos viduje, kad ji būtų platesnė, kad kraujas galėtų tekėti. Jie taip pat gali įterpti stentą.

Kiti gydymo būdai

Kiti gydymo būdai, padedantys žmonėms, sergantiems gangrena, yra šie:

• Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT): Didelis deguonies kiekis cirkuliuoja per jūsų kūno audinius ir padeda juos išgydyti. Tai gali padėti žmonėms, kuriems yra dujų gangrena arba gangrena, kurią sukelia diabetinės pėdos opos.
• Odos persodinimo operacija: Jūsų paslaugų teikėjas naudoja sveiką kitos kūno dalies odą, kad padengtų randus ar pažeistą odą po gydymo.

Kas atsitiks, jei gangrena nebus gydoma?

Negydant gangrena gali išsivystyti sunki kraujo infekcija, vadinama sepsiu. Sepsis gali sukelti komplikacijų, įskaitant:

• Psichikos būklės pokyčiai.
• Pavojingai žemas kraujospūdis.
• Organų nepakankamumas.

Sepsis taip pat gali būti mirtinas.

Kiek laiko praeina, kol gangrena sukelia mirtį?

Tai priklauso nuo gangrenos tipo ir nuo to, ar ją sukėlė bakterinė infekcija. Dujų gangrena progresuoja labai greitai. Jei negaunate gydymo, tai mirtina per 48 valandas. Tarp žmonių, kuriems laiku suteiktas gydymas, išgyvena apie 75 proc.

Prevencija

Kaip išvengti gangrenos?

Galite padaryti daug dalykų, kad pagerintumėte kraujotaką ir išvengtumėte gangrenos. Jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip periferinių arterijų liga arba diabetas, ypač svarbu:

• Valgykite širdžiai sveiką mitybą, kurioje mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio.
• Reguliariai sportuokite, vadovaudamiesi paslaugų teikėjo nurodymais.
• Gliukozės kiekį kraujyje laikykite normos ribose.
• Sužinokite apie diabeto komplikacijas, kurios gali turėti įtakos jūsų kojoms ir pėdoms.
• Mesti rūkyti ir vengti visų tabako gaminių.
• Reguliariai tikrinkite pėdas ir kojas, ar nėra sužalojimo ar odos suirimo požymių.

Taip pat svarbu laikytis geros pėdų higienos ir ypač rūpintis savo pėdomis. Patarimai apima:

• Paprašykite savo paslaugų teikėjo patikrinti jūsų pėdas kiekvieną kartą, kai turite susitikimą.
• Niekada neikite basomis, ypač lauke.
• Nukirpkite kojų nagus tiesia linija iki galo. Kampams išlyginti naudokite nagų dildę, o ne kirpkite juos kirpimo mašinėlėmis.
• Kasdien plaukite ir išdžiovinkite kojas. Sudrėkinkite visas sausas vietas.
• Dėvėkite kojines ir batus, kurie jums tinka. Naudinga pirkti batus dienos pabaigoje, kai jūsų pėdos yra didžiausios. Tai užtikrina, kad įsigysite batus, kurie per stipriai nesuspaus jūsų pėdų.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra gangrena sergančių žmonių perspektyva?

Jūsų perspektyva priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant:

• Kiek išplito gangrena.
• Kaip greitai gausite gydymą.
• Kur yra gangrena jūsų kūne.
• Jūsų bendra sveikata.

Gangrena dažnai yra mirtina arba sukelia galūnių praradimą. Maždaug 1 iš 5 žmonių, sergančių dujų gangrena, reikia amputuoti. Kai kurie žmonės gali būti kandidatai į protezą (įtaisą prarastai galūnei pakeisti).

Pasitarkite su savo paslaugų teikėju apie savo konkrečią prognozę.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Apsilankykite pas paslaugų teikėją, kad atliktumėte kasmetines patikras, ir laikykitės visų tolesnių susitikimų. Tai ypač svarbu, jei turite gangrenos rizikos veiksnių, tokių kaip periferinių arterijų liga.

Nedelsdami skambinkite 911 arba vietiniu pagalbos numeriu, jei turite gangrenos požymių ar simptomų. Taip pat turėtumėte kreiptis skubios pagalbos, jei turite septinio šoko simptomų. Tai pavojingai žemas kraujospūdis dėl infekcijos. Simptomai apima:

• Greitas, bet silpnas pulsas.
• Jaučiasi sumišęs arba dezorientuotas.
• Atsistojus svaigsta galva.
• Oda šalta, drėgna ir blyški.
• Sunku kvėpuoti.
• Vėmimas ar viduriavimas.

Gangrenos diagnozė yra bauginanti, nesvarbu, ar tai atsitiktų jums ar mylimam žmogui. Kaip ir atliekant bet kokią diagnozę, atminkite, kad žinios gali suteikti jums galios. Sužinokite kiek galite apie būklę ir gydymo galimybes. Greitas gydymas suteikia jums arba jūsų mylimam žmogui geriausią galimybę išgyventi.

Kai atsigausite, dirbkite su savo paslaugų teikėju, kad valdytumėte pagrindines sąlygas. Nukreipimas į pagrindinę gangrenos priežastį gali padėti sumažinti būsimų problemų riziką.

Išvada, gangrena yra pavojinga būklė, kuri gali kilti dėl kraujotakos sutrikimų ar infekcijos. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, tokius kaip skausmas, odos spalvos pasikeitimai ir kvėpavimo sunkumai, nes laiku atliekama gydymo procedūra gali išgelbėti paciento gyvybę. Gydytojai gali skirti antibiotikus, chirurginį gydymą ar net amputaciją. Siekiant išvengti gangrenos, svarbu palaikyti gerą kraujo apytaką ir reguliariai tikrintis sveikatos būklę.