Fobofobija (baimės baimė): priežastys, simptomai ir gydymas

Fobofobija yra baimės sutrikimas, kuris sukelia nevaldomą ir stiprų baimei jausmą. Šis sutrikimas gali turėti įvairių priežasčių, nuo traumų vaikystėje iki genetinių veiksnių. Simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, prakaitavimą, širdies plakimą ar netgi panikos priepuolius. Svarbu suprasti savo baimę, nes tai leidžia jai veiksmingai gydyti. Gydyti fobofobiją gali būti sunku, bet su tinkamu gydymu ir parama, galima kontroliuoti šią baimės formą.

Apžvalga

Kas yra fobofobija?

Fobofobija yra didžiulė baimė bijoti. Nors ši būklė gali atrodyti nereikalinga, tai labai realus ir sudėtingas sutrikimas, kuris gali būti kelių formų.

Fobofobija sergantis asmuo gali bijoti fizinių pojūčių, susijusių su baime, pavyzdžiui, dusulio, prakaituojančių delnų ar širdies plakimo. Jie gali jausti, kad šie simptomai kelia grėsmę jų gyvybei arba gali sukelti nuolatinę žalą.

Arba jie gali bijoti susirgti specifine fobija, tokia kaip klaustrofobija (perpildytų, uždarų erdvių baimė) arba tripanofobija (adatų baimė). Nerimas numatyti galimą fobiją iš tikrųjų tampa pačia fobija. Daugelis ekspertų tai vadina savaime išsipildančia pranašyste.

Fobofobija, kaip ir kitos fobijos, gali paveikti kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą. Intensyvus baimės, nerimo ir panikos jausmas gali apsunkinti veiklą darbe, mokykloje ar socialinėse situacijose.

Kas yra fobija?

Fobija yra nerimo sutrikimo tipas, sukeliantis didžiulę objekto, įvykio ar situacijos baimę. Kitiems baimė gali atrodyti neracionali ar kvaila, tačiau žmogus, turintis fobiją, jaučia nuoširdų pavojų ir bijo. Yra šimtai specifinių fobinių sutrikimų.

Kaip dažna yra fobofobija?

Sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių turi tam tikrą fobiją, pavyzdžiui, fobofobiją, bet tai retai. Mes žinome, kad maždaug 1 iš 10 suaugusiųjų amerikiečių ir 1 iš 5 paauglių tam tikru savo gyvenimo momentu susidurs su specifiniu fobijos sutrikimu. Šie sutrikimai moterims yra maždaug dvigubai dažnesni nei vyrams.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia fobofobiją?

Fobofobija gali turėti keletą priežasčių, įskaitant:

• Šeimos istorija: Tyrimai rodo, kad fobijos gali turėti genetinį komponentą. Tai reiškia, kad jūs paveldėjote nenormalų geną (arba kelis genus) iš savo tėvų. Šie genai padidina riziką susirgti fobija, nerimo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
• Kitos fobijos: Daugelis žmonių, sergančių fobofobija, jau gali turėti vieną ar daugiau fobijų. Nerimas dėl savo baimės (nebūtinai objekto, kurio bijoma) neleidžia jiems gauti veiksmingo gydymo. Taigi, jei kas nors turi sunkią ofidiofobiją (gyvačių baimę), jie labai bijo tikrų gyvačių. Fobofobija sergantis žmogus gali net labiau bijoti baimės jausmo, kurį patiria aplink gyvates, nei pačių gyvačių.
• Trauma: Jei matėte, kad ką nors ištiko panikos priepuolis arba patyrėte sunkių baimės simptomų, galite bijoti, kad tas pats gali nutikti ir jums. Arba galbūt praeityje patyrėte siaubingą patirtį ir labiau prisimenate traumą bei fizinius pačios baimės simptomus nei jus gąsdinusį dalyką ar situaciją.

Kokie yra fobofobijos simptomai?

Fobofobija sergantys žmonės linkę vengti bet kokių situacijų, kai mano, kad gali išsigąsti. Tai gali reikšti, kad reikia vengti įprastų „baisių situacijų“, tokių kaip siaubo filmai, kalneliai ar šuoliai su parašiutu. Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad reikia vengti bet kokios formos nerimo, pavyzdžiui, atsisakyti eiti į darbo pokalbį.

Vengimo strategijos taip pat gali kilti dėl kitų fobijų. Pavyzdžiui, jei žmogus turi aerofobiją (baimę skristi), jis gali taip bijoti patirti su šia fobija susijusių simptomų, kad pradeda vengti kitų kelionių būdų, tokių kaip automobiliai, traukiniai ir autobusai.

Fobofobija sergančiam asmeniui gali pasireikšti panikos priepuolio simptomai, jei jie mato, galvoja ar kalba apie baimę, pavyzdžiui:

• Šaltkrėtis.
• Galvos svaigimas ir galvos svaigimas.
• Pernelyg didelis prakaitavimas (hiperhidrozė).
• Širdies plakimas.
• Pykinimas.
• Dusulys (dusulys).
• Drebulys ar drebulys.
• Skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas (dispepsija).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama fobofobija?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali diagnozuoti fobofobiją, jei:

• Venkite bet kokių situacijų, kai galite išsigąsti.
• Sunku dirbti kasdieniame gyvenime dėl savo baimės.
• Turite fobofobijos simptomus šešis mėnesius ar ilgiau.

Daugelis žmonių, sergančių fobofobija, turi kitų fobijų, todėl tai gali apsunkinti diagnozę. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas bandys nustatyti kiekvieną fobiją atskirai, kad sukurtų veiksmingiausią gydymo planą. Žmonės su fobofobija taip pat gali turėti kitų psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip:

• Venkite asmenybės sutrikimo.
• Ligos nerimo sutrikimas (hipochondrija).
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD).
• Panikos sutrikimas.
• Paranojinis asmenybės sutrikimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).

Valdymas ir gydymas

Kaip valdoma ar gydoma fobofobija?

Fobofobijos gydymas gali apimti:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT, kuri yra psichoterapijos (pokalbių terapijos) forma, metu jūs išmoksite pakeisti neigiamą elgesį ir mąstymą apie tai, ko bijote. Jei turite fobofobiją, jūsų terapeutas gali išmokyti jus nustatyti konkrečius dalykus, kurie sukelia jūsų baimę. Tada išmoksite savo reakcijos valdymo metodų, tokių kaip gilus kvėpavimas ar meditacija.
• Ekspozicijos terapija: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti ekspozicijos terapiją kartu su CBT. Palaipsniui susiduri su dalykais, kurie sukelia tavo baimę. Jūsų gali būti paprašyta atkurti baimės ar panikos simptomus kontroliuojamoje aplinkoje. Laikui bėgant jūs tampate nejautrus šioms baimėms ir jūsų simptomai mažėja.
• Vaistas: Vaistai nėra labai veiksmingi gydant fobijas, tačiau jums gali prireikti, kad būtų galima valdyti kartu egzistuojančius psichinės sveikatos sutrikimus, tokius kaip nerimas, panikos sutrikimas ar PTSD. Jei vaistai padeda sumažinti nerimo ar panikos priepuolių dažnį ir sunkumą, jie taip pat gali sumažinti fobofobiją.

Prevencija

Ar yra koks nors būdas išvengti fobofobijos?

Sunku išvengti fobijų, tačiau galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte stresą ir nerimą savo gyvenime:

• Venkite kofeino, narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų, kurios dar labiau padidina nerimą.
• Sukurkite stiprią draugų ir šeimos narių paramos sistemą.
• Valgykite subalansuotą mitybą ir būkite aktyvūs.
• Pirmenybę teikite pomėgiams ar veiklai, kuri teikia jums džiaugsmo ir pasitenkinimo.
• Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jūsų baimė tampa nevaldoma.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra fobofobija sergančių žmonių prognozė (perspektyva)?

CBT ir ekspozicijos terapija padeda daugumai žmonių valdyti specifinius fobinius sutrikimus. Vaistai gali būti naudingi, kai dirbate su kitais gydymo būdais.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei patiriate:

• Panikos priepuoliai.
• Nuolatinis nerimas, trukdantis jūsų kasdieniam gyvenimui ar miegui.
• Depresijos ar medžiagų vartojimo problemų požymiai.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kaip aš galiu įveikti fobofobiją?
• Kiek laiko man reikės gydymo?
• Kokie gydymo būdai galimi?

Fobofobija yra baimė bijoti. Galite bijoti su baime susijusių fizinių simptomų arba jaustis susirūpinę, kad gali išsivystyti fobija. Daugelis žmonių, sergančių fobofobija, jau turi kitų fobijų ar psichikos sveikatos sutrikimų. Jei manote, kad turite tam tikrą fobiją, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie gali padėti jums pasirinkti tinkamą gydymą, kuris gali apimti psichoterapiją ar vaistus.

Fobofobija yra rimta sąlyga, kuri gali reikšti didelį iššūkį asmeniui kasdieniame gyvenime. Svarbu žinoti, kad ši baimė gali būti valdoma ir gydoma. Gydymas gali apimti terapiją, vaistus ar kitus metodus, bet svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus. Svarbu suprasti, kad niekas nėra vienišas savo kovos su fobofobija ir yra daug išteklių ir paramos būdų. Svarbiausia yra atviras bendravimas ir ieškoti pagalbos, kad galėtume išgyventi ir nugyventi normalų ir laimingą gyvenimą.