Faktiniai sutrikimai: simptomai, priežastys, diagnozė ir gydymas

Faktiniai sutrikimai yra rimtas sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti įvairių simptomų, priežasčių ir gydymo būdų. Šis sutrikimas gali paveikti žmones bet kokio amžiaus ir gali turėti įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti šios būklės diagnozę ir tinkamą gydymą, kad būtų galima pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime faktinių sutrikimų simptomus, priežastis, diagnozę ir gydymo galimybes.

Apžvalga

Kas yra fiktyvus sutrikimas?

Faktinis sutrikimas yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo atrodo sergantis arba suserga fizine ar psichine liga. Žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, sąmoningai sukelia ligos simptomus, kad gautų priežiūrą ir dėmesį medicinos aplinkoje. Simptomai nėra skirti tam, kad jie gautų praktinę naudą – manoma, kad nauda daugiausia yra psichologinė.

Faktinis sutrikimas laikomas psichikos liga. Tai siejama su dideliais emociniais sunkumais ir pacientų tikimybe pakenkti sau, nes ir toliau atsiranda daugiau simptomų, todėl jiems reikia atlikti nereikalingas procedūras ir operacijas.

Kokie yra fiktyvaus sutrikimo tipai?

Faktiniai sutrikimai yra dviejų tipų:

• Faktinis sutrikimas, primestas sau: Šis tipas apima psichologinių ar fizinių požymių ar simptomų klastojimą. Psichologinio fiktyvaus sutrikimo pavyzdys yra elgesio, būdingo psichikos ligai, pavyzdžiui, šizofrenijai, pamėgdžiojimas. Asmuo gali atrodyti sutrikęs, daryti absurdiškus teiginius ir pranešti apie haliucinacijas (jauti dalykus, kurių nėra, pavyzdžiui, girdėti balsus).
• Faktinis sutrikimas, primestas kitam: Žmonės, turintys šį sutrikimą, sukelia arba sukuria ligos simptomus kitiems jų prižiūrimiems asmenims: vaikams, pagyvenusiems suaugusiems, neįgaliesiems ar naminiams gyvūnėliams. Dažniausiai tai pasireiškia mamoms (nors gali pasireikšti ir tėčiams), kurios tyčia kenkia savo vaikams, kad sulauktų dėmesio. Diagnozė nustatoma ne aukai, o kaltininkui.

Kokie yra fiktyvaus sutrikimo įspėjamieji ženklai?

Galimi įspėjamieji fiktyvaus sutrikimo požymiai:

• Dramatiška, bet nenuosekli ligos istorija.
• Neaiškūs simptomai, kurie nėra kontroliuojami, tampa sunkesni arba keičiasi pradėjus gydymą.
• Neprognozuojami atkryčiai pagerėjus būklei.
• Išsamios ligoninių ir/ar medicinos terminijos žinios, taip pat vadovėlių ligų aprašymai.
• Daugelio chirurginių randų buvimas.
• Naujų ar papildomų simptomų atsiradimas po neigiamų tyrimo rezultatų.
• Simptomų buvimas tik tada, kai pacientas yra vienas arba nėra stebimas.
• Noras arba noras atlikti medicininius tyrimus, operacijas ar kitas procedūras.
• Gydymosi istorija daugelyje ligoninių, klinikų ir gydytojų kabinetų, galbūt net skirtinguose miestuose.
• Paciento nenoras leisti sveikatos priežiūros specialistams susitikti su šeimos nariais, draugais ir ankstesniais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais arba pasikalbėti su jais.
• Atsisakymas atlikti psichiatrinį ar psichologinį įvertinimą.
• Neigiamų medicininių rezultatų prognozavimas, nepaisant įrodymų.
• Pacientas sabotuoja išrašymo planus arba staiga suserga, nes ruošiasi būti išrašytas iš ligoninės.

Kaip dažnas fiktyvus sutrikimas?

Nėra patikimos statistikos apie žmonių skaičių Jungtinėse Valstijose, kenčiančių nuo fiktyvaus sutrikimo. Sunku gauti tikslią statistiką, nes pacientai paprastai nepripažįsta savo sutrikimo. Žmonės, turintys fiktyvių sutrikimų, taip pat linkę gydytis daugelyje skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, todėl statistika yra klaidinanti. Manoma, kad maždaug 1% pacientų, paguldytų į ligonines, turi fiktyvų sutrikimą, tačiau greičiausiai apie tai pranešama nepakankamai.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia fiktyvų sutrikimą?

Tiksli fiktyvaus sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau mokslininkai mano, kad tam įtakos turi ir biologiniai, ir psichologiniai veiksniai. Kai kurios teorijos teigia, kad prievartos ar nepriežiūros vaikystėje istorija arba dažnos jų pačių ar šeimos narių ligos, dėl kurių reikėjo hospitalizuoti, gali būti veiksniai, lemiantys sutrikimo vystymąsi.

Dauguma pacientų, sergančių fiktyviais sutrikimais, yra patyrę piktnaudžiavimo, traumų, šeimos disfunkcijos, socialinės izoliacijos, ankstyvos lėtinės ligos ar profesinės sveikatos priežiūros patirties (slaugos mokymų, sveikatos pagalbos darbo ir kt.).

Kokie yra fiktyvaus sutrikimo simptomai?

Žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, gali:

• Meluokite arba imituokite simptomus.
• Susižaloti, kad sukeltų simptomus.
• Pakeiskite diagnostinius tyrimus (pvz., užterškite šlapimo mėginį arba sugadinkite žaizdą, kad išvengtumėte gijimo).
• Būkite pasirengę atlikti skausmingus ar rizikingus tyrimus ir operacijas, kad sulauktumėte užuojautos ir ypatingo dėmesio žmonėms, kurie tikrai serga.

Dauguma žmonių, sergančių šia liga, netiki, kad turi fiktyvų sutrikimą. Jie gali visiškai nesuvokti, kodėl jie patys sukelia ligą. Daugelis žmonių, turinčių fiktyvų sutrikimą, taip pat gali turėti kitų psichikos sutrikimų, ypač asmenybės ar tapatybės sutrikimų.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas fiktyvus sutrikimas?

Dėl apgaulingo elgesio sunku diagnozuoti fiktyvų sutrikimą. Gydytojai taip pat turi atmesti bet kokias galimas fizines ir psichines ligas ir dažnai naudoti įvairius diagnostinius testus ir procedūras, prieš pradėdami diagnozuoti fiktyvų sutrikimą.

Jei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas neranda fizinės simptomų priežasties, jis gali nukreipti asmenį pas psichiatrą arba psichologą (psichikos sveikatos specialistus, kurie yra specialiai apmokyti diagnozuoti ir gydyti psichikos ligas). Psichiatrai ir psichologai naudoja išsamią istoriją, fizinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, vaizdus ir psichologinius testus, kad įvertintų asmens fizinę ir psichinę būklę.

Gydytojas diagnozę grindžia faktinių fizinių ar psichinių ligų atmetimu ir paciento požiūrio bei elgesio stebėjimu.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas fiktyvus sutrikimas?

Pirmasis gydymo tikslas – pakeisti asmens elgesį ir sumažinti netinkamą medicininių išteklių naudojimą. Esant kitam asmeniui primetamam fiktyviniam sutrikdymui, pagrindinis tikslas yra užtikrinti bet kokių realių ar potencialių aukų saugumą ir apsaugą.

Pasiekus pirmąjį tikslą, gydymu siekiama išspręsti visas pagrindines psichologines problemas, kurios gali sukelti elgesį.

Pagrindinis fiktyvaus sutrikimo gydymas yra psichoterapija (konsultavimo rūšis). Gydymas greičiausiai bus sutelktas į sutrikusio asmens mąstymo ir elgesio keitimą (kognityvinė-elgesio terapija). Šeimos terapija taip pat gali padėti mokyti šeimos narius neapdovanoti ar sustiprinti sutrikimą turinčio asmens elgesį.

Nėra vaistų, kurie iš tikrųjų galėtų gydyti fiktyvų sutrikimą. Tačiau vaistai gali būti naudojami bet kokiam susijusiam sutrikimui, pvz., depresijai ar nerimui, gydyti.

Kokios yra fiktyvaus sutrikimo komplikacijos?

Žmonėms, turintiems fiktyvų sutrikimą, gresia sveikatos problemos, susijusios su savęs žalojimu sukeliant simptomus. Be to, jie gali turėti sveikatos problemų, susijusių su daugybe testų, procedūrų ir gydymo būdų, ir jiems gresia didelė piktnaudžiavimo narkotikais ir bandymų nusižudyti rizika. Kitam asmeniui primesto fiktyvaus sutrikimo komplikacija yra prievarta ir galima aukų mirtis.

Prevencija

Ar galima išvengti fiktyvaus sutrikimo?

Nėra žinomo būdo užkirsti kelią fiktyviems sutrikimams. Gali būti naudinga pradėti gydymą žmonėms, kai tik jiems pasireiškia simptomai.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra žmonių, turinčių fiktyvų sutrikimą, prognozė (perspektyva)?

Kai kurie žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, patiria vieną ar du trumpus simptomų epizodus. Tačiau daugeliu atvejų fiktyvus sutrikimas yra lėtinė arba ilgalaikė būklė, kurią gali būti labai sunku gydyti. Ir, deja, daugelis žmonių, turinčių fiktyvų sutrikimą, dėl savo menkos savimonės nesikreips ar nesigydys.

Išvada yra tokia, kad faktiniai sutrikimai yra rimta problema, kuri gali turėti įvairių simptomų. Svarbu laiku pastebėti šiuos simptomus ir kreiptis į specialistus, kad būtų galima nustatyti tikslią diagnozę. Gydytojai gali nurodyti tinkamą gydymo planą, kuris leis pagerinti paciento būklę ir gyvenimo kokybę. Svarbu prisiminti, kad faktiniai sutrikimai negali būti ignoruojami, todėl svarbu laiku ieškoti pagalbos ir rūpintis savo sveikata.