Ertmės (dantų ėduonis): simptomai, priežastys ir gydymas

Sveiki! Jau daugybę metų dirbu gydytoju Lietuvoje ir nuolat susiduriu su dantų ėduonies problema. Ši, atrodytų, nedidelė bėda gali sukelti daug nemalonių simptomų, tokių kaip skausmas, jautrumas ir netgi dantų netekimas. Šiame straipsnyje aptarsime ėduonies priežastis, simptomus ir, žinoma, efektyviausius gydymo būdus. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip išsaugoti sveiką ir gražią šypseną!

Ertmės yra skylės arba dantų ėduonies vietos, susidarančios jūsų dantų paviršiuose. Priežastys yra apnašų kaupimasis, daug saldžių užkandžių valgymas ir prasta burnos higiena. Gydymas apima dantų plombavimą, šaknų kanalų terapiją ir danties ištraukimą. Kuo anksčiau gydysite ertmę, tuo didesnė tikimybė, kad rezultatas bus nuspėjamas ir bus optimali burnos sveikata.

Apžvalga

Ant jūsų danties vainiko ar šaknies gali susidaryti ertmės. Galite nejausti ertmės, kol ji nepasieks dentino ar pulpos.

Kas yra ertmė?

Ertmė – tai skylė dantyje, kuri susidaro dėl ėduonies. Ertmės susidaro, kai burnoje esančios rūgštys nusidėvi (eruoja) kietą išorinį danties sluoksnį (emalį). Kiekvienas gali gauti ertmę. Tinkama burnos higiena ir reguliarus dantų valymas gali užkirsti kelią ėduonies atsiradimui.

Kitas dantų ėduonies pavadinimas – dantų kariesas.

Ertmių tipai

Ertmės gali atsirasti ant bet kurio danties paviršiaus. Čia pateikiami įprasti ertmių tipai ir jų atsiradimo vietos:

• Lygus paviršius: Ši lėtai auganti ertmė tirpdo danties emalį. Galite to išvengti, o kartais ir pakeisti, tinkamai laikydamiesi burnos higienos. 20 metų žmonėms dažnai atsiranda šios formos dantų ėduonis tarp dantų.
• Duobės ir plyšių irimas: Viršutinėje jūsų danties kramtomojo paviršiaus dalyje susidaro ertmės. Ėduonis taip pat gali paveikti priekinę jūsų užpakalinių dantų pusę. Duobės ir plyšių irimas paprastai prasideda paauglystėje ir greitai progresuoja.
• Šaknų irimas: Suaugusieji, kurių dantenos atsitraukia, yra labiau linkę į šaknų irimą. Dėl dantenų nuosmukio jūsų dantų šaknys patenka į dantų apnašas ir rūgštis. Šaknų irimo sunku išvengti ir gydyti. (Jei esate linkęs į dantenų recesiją, paklauskite savo odontologo, ar nereikėtų susitarti dėl susitikimo su periodontologu.)

Kaip dažnos ertmės?

Daugiau nei 80% amerikiečių, sulaukę 30-ies, turi bent vieną ertmę. Tuštumos yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų, kuriomis serga įvairaus amžiaus žmonės.

Kas gali gauti ertmę?

Dantų ėduonis gali atsirasti bet kuriame amžiuje, nors ėduonies atsiradimas dažniau pasitaiko vaikams. Taip yra dėl to, kad daugelis vaikų netinkamai valosi šepetėliu arba nepakankamai reguliariai ir linkę vartoti daugiau saldžių maisto produktų ir gėrimų.

Daugeliui suaugusiųjų taip pat atsiranda ertmių. Kartais vaikystėje gydytų ertmių kraštuose atsiranda naujas ėduonis. Suaugusiesiems taip pat dažniau atsitraukia dantenos. Dėl šios būklės jūsų dantų šaknys atsiranda apnašų, kurios gali sukelti ertmes.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra ertmių požymiai?

Dantų ėduonis ant išorinio emalio paviršiaus paprastai nesukelia skausmo ar simptomų. Labiau tikėtina, kad pajusite simptomus, kai ėduonis pasiekia dentiną ir pulpą už emalio ribų.

Ertmės simptomai yra šie:

• Blogas burnos kvapas arba blogas skonis burnoje.
• Dantenų kraujavimas ar kiti dantenų ligos požymiai.
• Veido patinimas.
• Dantų ar burnos skausmas.
• Dantų jautrumas karštam ar šaltam maistui ar gėrimams.

Dantų ėduonies stadijos

Ertmės gali paveikti visus jūsų danties sluoksnius.

Yra penki pagrindiniai dantų ėduonies etapai:

1. Demineralizacija: Šio pirmojo etapo metu ant danties galite pastebėti mažas baltas kreidos dėmeles. Taip yra dėl mineralų skilimo jūsų dantų emalyje.
2. Emalio irimas: Negydomas dantų ėduonis progresuoja ir toliau ardo jūsų emalį. Šiuo metu gali būti pastebimos ertmės (skylės). Baltos dėmės gali tapti šviesiai rusvos spalvos.
3. Dentino irimas: Dentinas yra sluoksnis, esantis tiesiai po jūsų danties emaliu. Jis daug minkštesnis nei jūsų emalis. Taigi, kai apnašos ir bakterijos pasiekia šį sluoksnį, ertmės susidaro greičiau. Šiame etape galite pastebėti dantų jautrumą. Dėmės ant jūsų dantų taip pat gali tapti tamsesnės rudos spalvos.
4. Pulpos pažeidimas: Jūsų danties pulpa yra vidinis danties sluoksnis. Jame yra nervų ir kraujagyslių, kurie perneša maistines medžiagas ir palaiko jūsų dantį gyvą. Kai ertmės pasiekia pulpą, galite jausti skausmą. Taip pat galite pradėti pastebėti dantenų paraudimą ir patinimą aplink dantį. Dėmės ant jūsų danties gali tapti tamsesnės rudos arba juodos spalvos.
5. Abscesinis dantis: Negydoma gili ertmė gali sukelti infekciją. Dėl to jūsų danties šaknies gale susidaro pūlių kišenė (periapikinis abscesas). Simptomai gali būti skausmas, kuris spinduliuoja į žandikaulį ar veidą. Taip pat gali atsirasti veido patinimas ir padidėti kaklo limfmazgiai. Šiuo metu danties abscesas gali išplisti į aplinkinius audinius ir kitas jūsų kūno vietas. Retais atvejais infekcija gali išplisti net į smegenis arba į kraują (sepsis).

Kas sukelia ertmes?

Daugybė veiksnių turi įtakos ertmių vystymuisi.

Štai kaip tai veikia:

• Jūsų burnoje esančios bakterijos minta saldžiu, krakmolingu maistu ir gėrimais (vaisiais, saldainiais, duona, dribsniais, gaiviaisiais gėrimais, sultimis ir pienu). Bakterijos paverčia šiuos angliavandenius rūgštimis.
• Bakterijos, rūgštis, maistas ir seilės susimaišo, kad susidarytų dantų apnašos. Ši lipni medžiaga padengia jūsų dantis.
• Tinkamai nevalant ir nenaudojant siūlu, apnašose esančios rūgštys ištirpdo dantų emalį, emalio paviršiuje susidaro ertmės ar skylės.

Kokie yra ertmių rizikos veiksniai?

Tam tikri veiksniai padidina ertmių atsiradimo riziką, įskaitant:

• Burnos džiūvimas (kserostomija). Tam tikros būklės (pvz., Sjögreno sindromas) arba vaistai (pvz., antidepresantai) gali padidinti burnos džiūvimo tikimybę.
• Saldžių, krakmolingų maisto produktų ar gėrimų vartojimas ir užkandžiai tarp valgymų.
• Šeimos dantų ėduonies istorija.
• Dantenų recesija.
• Anksčiau taikyta spindulinė terapija galvos ir kaklo vėžiui gydyti.

Ar ertmės yra užkrečiamos?

Nors jūs negalite „pagauti“ ertmės, bakterijos, kurios sukelia ertmes, gali pereiti iš vieno žmogaus į kitą. Savo ruožtu bet kokios bakterijos, kurias pasiimate iš kito žmogaus (pavyzdžiui, nuo bučinio), laikui bėgant gali sukelti dantų ėduonį ir kitas burnos sveikatos problemas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamos ertmės?

Du kartus per metus atliekamos dantų apžiūros yra geriausias būdas anksti sugauti dantų ėduonį, kol jie nepablogėja ar nepadidėja. Odontologas naudos daugybę instrumentų, kad patikrintų jūsų dantis. Dantis su ertme jausis minkštesnis, kai odontologas jį zonduoja.

Jūsų odontologas taip pat gali atlikti dantų rentgeno spindulius. Šiuose vaizduose matomos ertmės, kol dar nėra matomas.

Valdymas ir gydymas

Kaip atsikratote ertmių?

Dantų ėduonies gydymas priklauso nuo jūsų būklės sunkumo.

Tuštumos gydymas apima:

• Fluoras.
• Įdarai.
• Šaknų kanalų terapija.
• Dantų ištraukimas.

Fluoras

Labai ankstyvose dantų ėduonies stadijose gydymas fluoru gali atstatyti pažeistą emalį – procesas vadinamas remineralizacija. Tai gali pakeisti ankstyvuosius ertmių požymius. Jums gali prireikti receptinės dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio, taip pat gydymo fluoru odontologijos kabinete.

Dantų plombavimas

Kai dantyje susidaro skylė, odontologas išgręžia sugedusį audinį ir užpildo skylę. Dantų plombos susideda iš kompozitinės dervos (danties spalvos medžiagos), sidabro amalgamos arba aukso.

Šaknų kanalų terapija

Šaknų kanalų terapija malšina skausmą dėl pažengusio dantų ėduonies. Dažniausiai procedūrą atlieka endodontologai (specialistai, gydantys problemas, turinčias įtakos danties šaknims). Danties kanalų gydymo metu endodontologas pašalina danties pulpą, po to kanalus ir pulpos kamerą užpildo gutaperča (specialia plombine medžiaga). Kai kuriais atvejais jums taip pat gali prireikti danties vainiko, kad sustiprintumėte pažeistą dantį.

Dantų ištraukimas

Jei šaknų kanalų terapija neįmanoma, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti danties ištraukimą (danties ištraukimą). Norint pakeisti ištrauktą nuolatinį dantį, gali prireikti dantų tilto arba dantų implanto. Jūsų odontologas gali papasakoti apie jūsų konkrečias galimybes.

Prevencija

Kaip galiu išvengti ertmių?

Tinkama burnos higiena, įskaitant reguliarų valymąsi šepetėliu ir dantų siūlu, gali atsikratyti apnašų, rūgščių ir ertmę sukeliančių bakterijų. Gera dantų ir dantenų priežiūra apima:

• Dantis valykite minkštų šerių šepetėliu ir fluoro turinčia dantų pasta bent du kartus per dieną, o geriausia po kiekvieno valgio.
• Sumažinti saldžių, krakmolingų maisto produktų ir gėrimų vartojimą.
• Kasdien naudokite siūlą, kad pašalintumėte maistą ir tarp dantų įstrigusias apnašas.
• Dantų patikrinimai bent du kartus per metus. (Jei esate linkęs į dantų ėduonį, dantenų ligas ar kitas burnos sveikatos problemas, gali reikėti lankytis dažniau.)
• Dantų silantai, skirti apsaugoti viršutinius jūsų dantų kramtomuosius paviršius.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu ertmių?

Kai ėduonis negydomas per ilgai, galite netekti didelės danties dalies ir jums reikės ištraukti. Pažengęs dantų ėduonis gali sukelti sunkią infekciją danties viduje ir po dantenomis (danties abscesą). Ši infekcija gali plisti visame kūne. Retai infekcija dėl danties absceso gali būti mirtina.

Kokios yra žmonių, turinčių ertmių, perspektyvos?

Dauguma žmonių, turinčių ertmes, nepatiria jokių ilgalaikių problemų. Kadangi ertmės vystosi lėtai, svarbu reguliariai tikrintis dantis. Gydymas fluoru gali sustabdyti dantų ėduonį ankstyvosiose stadijose. Kai dantų ėduonis plinta į šaknį, rizikuojate prarasti dantį arba atsirasti skausmingas abscesas (infekcija).

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti odontologui?

Turėtumėte susitarti dėl vizito pas odontologą, jei turite:

• Kraujuojančios dantenos.
• Sunkumai kramtyti.
• Infekcijos požymiai.
• Patinęs veidas.
• Dantų ar burnos skausmas.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo odontologui?

Štai keletas klausimų, kuriuos galbūt norėsite užduoti savo odontologui:

• Kodėl man atsirado ertmė?
• Koks yra geriausias šios ertmės gydymas?
• Kokių veiksmų galiu imtis, kad sumažinčiau riziką, kad atsiras daugiau ertmių?
• Ar turėčiau stebėti komplikacijų požymius?
• Kokius burnos sveikatos produktus rekomenduojate?

Papildomi bendri klausimai

Kaip atrodo ertmė?

Nors ankstyvosiose stadijose ertmes sunku pastebėti, ant dantų emalio galite pastebėti mažą baltą kreidos plotelį. Kai ertmė blogėja, ant danties gali atsirasti rudų arba juodų dėmių.

Ertmės prieš dėmes

Dėl ertmių ir dėmių pakinta dantų spalva, todėl gali būti lengva supainioti. Paprastai ertmės yra tamsesnės spalvos nei dėmės. Be to, dėmės linkusios paveikti kelis dantis. Bet jei ant vieno danties matote vieną mažą dėmę, greičiausiai tai yra ertmė.

Jei manote, kad turite ertmę, nedelsdami kreipkitės į odontologą. Svarbus greitas ir savalaikis gydymas.

Kaip jaučiasi ertmė?

Tai priklauso nuo dantų ėduonies sunkumo. Pavyzdžiui, jei turite labai mažą ertmę, kuri paveikia tik jūsų emalį, to nepajusite. Tačiau kai ėduonis pasiekia vidinius danties sluoksnius, galite jausti skausmą arba jautrumą karščiui, šalčiui ar saldumynams. (Dantų jautrumas ne visada reiškia, kad turite ertmę. Tačiau verta jį patikrinti, jei reikia.)

Kas atsitiks, jei ilgą laiką turite ertmę?

Mažos dantų ertmės laikui bėgant virsta didelėmis ertmėmis. Kai ėduonis blogėja, jis paveikia gilesnius jūsų danties sluoksnius. Tai gali sukelti skausmą, infekciją ir galiausiai dantų praradimą. Ankstyvas gydymas yra būtinas ilgalaikei burnos sveikatai.

Ar ertmė gali užgyti pati?

Taip, labai ankstyvose stadijose galite pakeisti ertmes. Dantų emalis gali pasitaisyti pats. Jei ertmė yra labai maža ir ji dar neišsiplėtė už jūsų emalio, galbūt galėsite remineralizuoti dantį gydydami fluoru ir pagerindami burnos higieną.

Tačiau atminkite – jei ertmė plinta į jūsų dentiną, jums reikės plombos, vainiko ar kito danties atkūrimo, kad jį sutvarkytumėte.

Jei skauda ertmę, ar jau per vėlu?

Jei ertmė yra skausminga, tai reiškia, kad ėduonis išplito į gilesnius danties sluoksnius. Šiame etape jums reikės odontologo, kad sutvarkytų ertmę. Greitai gydęs odontologas gali išgelbėti jūsų dantį.

Dauguma odontologų nori išsaugoti jūsų natūralius dantis. Jei dėl ertmės atsiranda abscesinis dantis arba pažeidimas yra per didelis, gali prireikti danties ištraukimo. Odontologas gali išsamiai aptarti jūsų gydymo galimybes.

Jei turite ertmės požymių, nedvejodami kreipkitės į odontologą. Jie patikrins jūsų dantis ir rekomenduos geriausią veiksmų būdą. Jei dantų ėduonis pasireiškia ankstyvoje stadijoje, jums gali net nereikėti plombuoti. Štai kodėl taip svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos.

Apsilankymas pas odontologą gali sukelti stresą, ypač kai nežinai, kas nutiks. Tačiau suteikę priežiūrą pas paslaugų teikėją, kuriuo pasitikite, galite atsikratyti baimės sėdėti odontologo kėdėje. Jūsų odontologas išmokys jus valyti dantų šepetėliu ir dantų siūlu, kurie padės išvengti naujų dantų ėduonies ir jus šypsotis daugelį metų.

Taigi, mieli skaitytojai, nors dantų ėduonis yra dažna ir, tiesą pasakius, labai erzinanti problema, gera žinia ta, kad ji lengvai išvengiama! Reguliarus dantų valymas, sveika mityba ir reguliarūs vizitai pas mus, odontologus, – ir šypsena spindės be jokių ertmių. O jei jau pajutote skausmą ar jautrumą, nedelskite, užsukite – greitas gydymas reiškia lengvesnį ir greitesnį problemos sprendimą. Jūsų šypsena – mūsų rūpestis!