Elektrokardiograma (EKG) yra svarbi medicinos procedūra, kurios metu registruojami širdies veiklos signalai. Tai neinvazinis ir skausmingas tyrimas, leidžiantis gydytojams įvertinti širdies būklę ir nustatyti galimas problemas. EKG yra naudojamas diagnozuoti širdies ligas, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai ar infarktas. Šis tyrimas taip pat gali būti atliekamas profilaktiškai, siekiant užtikrinti širdies sveikatą ir išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje. Tai greitas ir efektyvus būdas stebėti širdies veiklą bei tinkamai rūpintis savo sveikata.
Apžvalga
EKG, rodantis širdies plakimo dažnį ir trukmę.
Kas yra EKG?
Elektrokardiograma (EKG / EKG) naudoja laikinus elektrodus ant krūtinės ir galūnių, kad būtų galima stebėti, sekti ir dokumentuoti jūsų širdies elektrinį aktyvumą (kuri kontroliuoja jūsų širdies plakimą) diagnostikos tikslais. Kompiuteris informaciją paverčia bangų modeliu, kurį gali interpretuoti jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Tai greitas, neinvazinis testas, kuris nepažeidžia. Atlikdami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis galite atlikti EKG gulėdami ir ilsėdamiesi arba mankštindamiesi.
EKG prietaisų tipai
Kadangi tipinis EKG labai trumpą laiką stebi jūsų širdies elektrinį aktyvumą, jis tikriausiai nepastebės pažeidimų, kurie pasitaiko tik kartą. Panašu, kai veikia internetas, bet atrodo gerai, kai kas nors ateina taisyti. Norėdami išspręsti šias nepastovus problemas, jūsų paslaugų teikėjas gali suteikti:
- Holterio monitorius: Šį prietaisą dėvite 24–48 valandas, kad gautumėte nuolatinį savo širdies elektrinio aktyvumo įrašą tuo laikotarpiu.
- Renginio monitorius: Šį įrenginį nešiojate savaitę ar ilgiau ir pajutus simptomus gali tekti spustelėti mygtuką, kad būtų pradėtas įrašymas.
Kaip skaityti EKG
Jūsų vidinis širdies stimuliatorius, sinoatrialinis mazgas, pradeda jūsų širdies plakimą elektriniu signalu. EKG nuskaito šį signalą ir seka jo poveikį jūsų širdžiai, kai jis susitraukia ir atsipalaiduoja su kiekvienu širdies plakimu.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas išnagrinės, kiek yra elektrinio aktyvumo, koks jo stiprumas ir kiek laiko praeina tarp skirtingų bangų ar smailių, atspindinčių elektrinius impulsus.
- Jūsų viršutinės širdies kameros (prieširdžiai), kur prasideda jūsų širdies plakimas, sukuria pirmąją bangą arba „P bangą”.
- Jūsų apatinės širdies kameros (skilveliai) sukuria kitą bangą, vadinamą QRS kompleksu.
- Trečioji banga arba „T banga“ rodo, kad jūsų širdis ilsisi arba atsigauna po plakimo.
Kas yra EKG ir EKG?
Abu terminai reiškia tą patį: elektrokardiogramą. EKG kilęs iš vokiško žodžio, kuris abiejose žodžio dalyse naudoja „k“, o ne „c“. Tačiau tai skiriasi nuo echokardiogramos, kuri yra ultragarsas, sukuriantis plakančios širdies vaizdus.
Kada turėtų būti naudojamas EKG?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas naudoja EKG, kad:
- Įvertinkite savo širdies ritmą, kad sužinotumėte, ar jis normalus, ar turite aritmiją.
- Diagnozuokite prastą širdies raumens kraujotaką (išemiją) dėl vainikinių arterijų ligos.
- Diagnozuoti širdies priepuolį.
- Diagnozuokite savo širdies sutrikimus, tokius kaip širdies kameros padidėjimas ir nenormalus elektros laidumas.
- Diagnozuokite širdies pažeidimą ar širdies nepakankamumą.
- Įsitikinkite, kad esate pasirengęs būsimai operacijai.
Jie taip pat gali patikrinti, kaip veikia jūsų širdis, nes jūs:
- Turi širdies stimuliatorių.
- Pradėjo vartoti vaistus nuo širdies ligų.
- Ištiko širdies priepuolis.
Simptomai, kuriuos galite diagnozuoti EKG
Jūsų paslaugų teikėjas gali duoti jums EKG testą, nes turite:
- Krūtinės skausmas.
- Dusulys.
- Nuovargis.
- Galvos svaigimas.
- Širdies plakimas ar trūkčiojimas.
- Greitas širdies plakimas.
Kas atlieka EKG?
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, kuris yra širdies ekspertas (kardiologas), paprastai užsako arba atlieka EKG. Tačiau kiti paslaugų teikėjai gali atlikti jums šį testą, ypač jei esate greitosios pagalbos ar greitosios pagalbos skyriuje, o ne suplanuotame susitikime. EKG galite atlikti savo paslaugų teikėjo biure, ligoninėje arba ambulatorinėje įstaigoje.
Testo detalės
Kaip veikia EKG?
Elektrodai arba jutikliai, kuriuos jūsų teikėjas uždeda ant krūtinės, kojų ir rankų, laidais siunčia informaciją į kompiuterį, kuris naudoja duomenis bangų diagramai sudaryti. Tai rodo elektrinį aktyvumą, kuris vyksta jūsų širdyje.
Kaip pasiruošti EKG tyrimui?
Prieš EKG galite valgyti ir gerti kaip įprastai. Tačiau prieš apsirengdami EKG tyrimo dieną turėtumėte atsiminti šiuos dalykus:
- Bandymo dieną venkite riebios ar riebios odos kremų ir losjonų. Jie trukdo elektrodams gerai liestis su oda.
- Venkite viso ilgio kojinių, nes elektrodus reikia dėti tiesiai ant kojų.
- Dėvėkite marškinius, kuriuos galite lengvai nuimti ir uždėti laidus ant krūtinės.
Ko tikėtis EKG tyrimo dieną
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas prie krūtinės, rankų ir kojų odos pritvirtins 12 elektrodų su lipniomis pagalvėlėmis. Kad būtų užtikrintas geresnis ryšys, jūsų paslaugų teikėjas gali nusiskusti trukdančius plaukus. Pritvirtinti elektrodus ir užbaigti testą užtrunka apie 10 minučių, tačiau tikrasis įrašymas trunka tik kelias sekundes.
Ko tikėtis atliekant elektrokardiogramos tyrimą
Atlikdami EKG ramybės būsenoje, atsigulsite ir atsipalaiduosite, kol kompiuteris ant milimetrinio popieriaus sukurs elektros impulsų, sklindančių per jūsų širdį, vaizdą. Jei atliekate testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, testo metu vaikščiosite ant bėgimo takelio.
Elektrodai liks ant odos, kol bus atliktas EKG testas. Nieko kitokio nepajusite, kai elektrodai bendrauja su kompiuteriu.
Ko tikėtis po elektrokardiogramos tyrimo
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pašalins visus lipnius elektrodų pleistrus ir galėsite grįžti prie įprastos veiklos.
Kokia yra EKG tyrimo rizika?
EKG yra mažos rizikos testas. Jis nenaudoja spinduliuotės ir nenaudoja elektros energijos į jūsų odą. Po to, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pašalins lipnius pleistrus, kurie buvo pritvirtinti prie jutiklių, galite sudirginti odą.
Rezultatai ir tolesni veiksmai
Kokius rezultatus gaunate ir ką jie reiškia?
Jūsų EKG rezultatai gali parodyti, kad turite:
- Nereguliarus, per greitas arba per lėtas širdies ritmas.
- Širdies priepuolis (buvęs ar dabar).
- Širdies sienelės storėja (kardiomiopatija) arba išsitempia (aneurizma).
- Problema gauti pakankamai kraujo į jūsų širdį.
- Širdies nepakankamumas.
Kada turėčiau žinoti testo rezultatus?
Jei jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali iš karto peržiūrėti jūsų EKG tyrimo rezultatus, netrukus po to jis gali su jumis pasikalbėti. Tai ypač pasakytina apie kritinę situaciją, kai gali prireikti skubios pagalbos. Tačiau jei jūsų elektrokardiogramos tyrimas yra labiau įprastas arba yra testų grupės dalis prieš nekardialinę operaciją, kelias dienas galite negirdėti iš savo paslaugų teikėjo.
Jūsų paslaugų teikėjas saugos jūsų EKG įrašus, kad galėtumėte juos palyginti su būsimais.
Kada turėčiau paskambinti gydytojui?
Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei:
- Praėjo kelios dienos po elektrokardiogramos tyrimo ir jūs iš jų nieko negirdėjote.
- Jūsų simptomai yra blogesni nei buvo prieš EKG tyrimą.
- Turite klausimų apie kitus veiksmus, kai paslaugų teikėjas nustato diagnozę.
EKG yra labai greitas ir neskausmingas tyrimas, kurį gali atlikti jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, kad patikrintų jūsų širdies ritmą ir įvertintų jūsų širdį. Informacija iš jūsų EKG padės jūsų paslaugų teikėjui nuspręsti, koks gydymas jums būtų geriausias. Būtinai pasitarkite su savo paslaugų teikėju ir toliau vartokite vaistus, kuriuos jis išrašė.
Elektrokardiograma yra svarbi diagnozavimo procedūra, kuri padeda gydytojams stebėti širdies veiklą ir nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. Ši procedūra yra neinvazinė ir saugi, todėl plačiai naudojama medicinos praktikoje. Elektrokardiogramos rezultatai gali parodyti širdies ritmo pakitimus, kraujotakos problemas ar net potencialias širdies ligas. Būtent todėl svarbu reguliariai atlikti šią procedūrą, norint išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje. Taigi, elektrokardiograma yra nepakeičiamas įrankis, kuris padeda išsaugoti mūsų širdies sveikatą.
Galbūt jus domina:
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus
Pandemijos kovų įveikimas su savo partneriu