Dresslerio sindromas yra retas, tačiau rimtas sveikatos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po širdies operacijos arba miokardo infarkto. Ši būklė sukelia uždegiminius procesus širdies membranose, kurie gali pasireikšti karščiavimu, krūtinės skausmais ir kvėpavimo sunkumu. Svarbu laiku įtarti šį sindromą ir pradėti gydymą, kad būtų galima išvengti komplikacijų. Straipsnyje aptarsime Dresslerio sindromo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Apžvalga
Kas yra Dresslerio sindromas?
Dresslerio sindromas yra perikardito arba perikardo, kieto elastinio maišelio, kuris supa jūsų širdį, uždegimas. Taip gali nutikti, kai imuninė sistema reaguoja po tam tikros rūšies širdies pažeidimo.
Kai jūsų perikardas užsidega, jis gali trintis į širdį ir sukelti krūtinės skausmą. Skysčio perteklius taip pat gali kauptis tarp dviejų jūsų perikardo sluoksnių. Tai daro spaudimą jūsų širdžiai.
Dresslerio sindromas gali atsirasti po:
- Širdies priepuolis (miokardo infarktas).
- Širdies operacija.
- Širdies procedūra.
- Krūtinės trauma dėl nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo.
Dresslerio sindromas paprastai pasireiškia per vieną–šešias savaites po širdies operacijos ar širdies priepuolio, tačiau simptomų atsiradimas gali užtrukti iki kelių mėnesių.
Kiti Dresslerio sindromo pavadinimai yra šie:
- Pomiokardo infarkto sindromas.
- Po širdies pažeidimo sindromas.
- Po perikardiotomijos sindromas.
Kas paveikia Dresslerio sindromą?
Dresslerio sindromas gali pasireikšti bet kokio amžiaus ar rasės žmonėms, tačiau atrodo, kad jis dažniau pasireiškia 20–50 metų žmonėms.
Rizikos veiksniai, didinantys galimybę susirgti Dresslerio sindromu, yra šie:
- Širdies priepuolis (miokardo infarktas).
- Širdies operacija.
- Širdies procedūra.
- Krūtinės trauma dėl nelaimingo atsitikimo ar sužalojimo.
- Ankstesnis prednizono (Rayos® arba Sterapred®) vartojimas.
- Virusinė infekcija.
- Ankstesnis perikardito atvejis.
Kaip dažnas yra Dresslerio sindromas?
Dresslerio sindromas yra retas, galbūt dėl medicinos pažangos gydant širdies priepuolius. Tik 0,1% žmonių, patyrusių širdies priepuolį, suserga Dresslerio sindromu.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra Dresslerio sindromo simptomai?
Dresslerio sindromo simptomai gali būti:
- Nuovargis.
- Silpnumas.
- Karščiavimas.
- Krūtinės skausmas, kuris sustiprėja kvėpuojant ar gulint, gali būti jaučiamas krūtinėje, viršutinėje nugaros dalyje arba kairiajame petyje ir gali sustiprėti esant aktyvumui.
- Sunkus arba apsunkintas kvėpavimas (dusulys). Gali būti sunkiau kvėpuoti atsigulus ar atsigulus.
- Greitas širdies plakimas (tachikardija) arba širdies plakimas.
- Perikardo efuzija (skysčio kaupimasis tarp perikardo ir širdies).
- Skausmingi sąnariai.
- Mažiau noro valgyti.
Ar Dresslerio sindromas yra mirtinas?
Retai Dresslerio sindromo simptomai gali būti pavojingi gyvybei. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei jaučiate krūtinės skausmą ir sunku kvėpuoti, ypač jei neseniai buvote ligoninėje dėl širdies problemų.
Kas sukelia Dresslerio sindromą?
Sveikatos priežiūros ekspertai nežino tikslios Dresslerio sindromo priežasties. Jie mano, kad tai yra imuninės sistemos atsako po traumos ar jūsų širdies ar perikardo ląstelių pažeidimo rezultatas.
Galimos Dresslerio sindromo priežastys:
- Širdies priepuolis (miokardo infarktas).
- Širdies operacija.
- Invazinės procedūros, tokios kaip širdies abliacija arba širdies stimuliatoriaus implantavimas.
- Krūtinės sužalojimas ar trauma.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas Dresslerio sindromas?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinį egzaminą ir paklaus apie jūsų ligos istoriją, įskaitant bet kokio tipo širdies ligas. Turėtumėte pasakyti savo paslaugų teikėjui, jei turite kokių nors:
- Širdies smūgiai.
- Širdies operacijos.
- Širdies procedūros.
- Krūtinės srities sužalojimai.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nurodyti atlikti tyrimus, kad pašalintų kitas ligas, turinčias panašių simptomų. Jie nustatys Dresslerio sindromo diagnozę, atsižvelgdami į:
- Jūsų simptomai.
- Perikardo trinties trynimas (braižantis garsas, girdimas stetoskopu, kai susitrina jūsų uždegiminiai perikardo sluoksniai).
- Testo rezultatai.
Kokie tyrimai bus atliekami norint diagnozuoti Dresslerio sindromą?
Jei jūsų paslaugų teikėjas mano, kad jums gali būti Dresslerio sindromas, turėsite atlikti papildomus tyrimus. Šie testai gali apimti:
- Kraujo tyrimai. Pilnas kraujo tyrimas (CBC) ir kraujo kultūros gali atmesti infekciją. Kiti kraujo tyrimai nustato padidėjusį C reaktyviojo baltymo kiekį arba padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį – abu jie reikštų, kad turite uždegimą.
- Elektrokardiograma (EKG arba EKG). Šis testas ieško nenormalaus elektrinio aktyvumo jūsų širdyje, kuris rodo perikardito buvimą.
- Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai. Rentgeno spinduliai gali aptikti širdies padidėjimą (dėl skysčių susikaupimo širdyje).
- Echokardiograma. Šis testas gali nustatyti, ar aplink širdį yra skysčių (perikarde, širdies raumens gleivinėje), kiek skysčių, jei tokių yra, ir galimą neigiamą poveikį, kurį šis skystis gali turėti jūsų širdies raumeniui.
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija. Šie vaizdavimo testai gali būti naudingesni atliekant tolesnius veiksmus, siekiant patikrinti, ar perikarde nėra sutirštėjusio ar perteklinio skysčio, ar sutirštėjusio perikardo suspaudimo širdis.
Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali norėti nusiųsti jūsų perikardo skysčio mėginį į laboratoriją.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas Dresslerio sindromas?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali gydyti Dresslerio sindromą vaistais.
Priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Pagrindinis gydymas paprastai yra aspirinas arba kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas. Įprasta, kad jūsų paslaugų teikėjas pasirenka vieną iš šių dozavimo grafikų:
- Didelės aspirino dozės (nuo 750 iki 1000 miligramų kas šešias ar aštuonias valandas).
- Ibuprofenas (600–800 miligramų kas šešias – aštuonias valandas).
Kas savaitę vartosite mažiau vaistų, nes pagerės perikardito simptomai. Jūs vartosite vaistus nuo keturių iki šešių savaičių.
Jei negalite vartoti aspirino ar NVNU arba jie neveikia, jūsų paslaugų teikėjas gali skirti:
- Kolchicinas (Gloperba® arba Colcrys®).
- Steroidai (prednizonas).
Jums gali prireikti operacijos, jei:
- Vaistai nepadeda.
- Vystosi komplikacijos.
Kokie gydymo būdai naudojami?
Jei sergate Dresslerio sindromu, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti chirurginę procedūrą, vadinamą perikardiocenteze. Jie naudos adatą, kad išleistų skystį iš jūsų perikardo. Turėsite kateterį, iš kurio nutekės skystis dieną ar dvi, ir toliau gersite vaistus.
Gydymo komplikacijos / šalutinis poveikis
Perikardiocentezės komplikacijų rizika svyruoja nuo 4% iki 20%, o pagrindinės komplikacijos atsiranda nuo 1% iki 2% laiko.
Perikardiocentezės komplikacijos gali būti:
- Jūsų širdies ar netoliese esančio organo pažeidimas.
- Sugriuvo plaučiai.
- Nenormalus širdies ritmas.
- Širdies sustojimas.
- Kraujavimas.
Kiek laiko trunka Dresslerio sindromas?
Bendras gydymo laikas paprastai yra nuo keturių iki šešių savaičių. Paprastai gydant Dresslerio sindromą jums nereikia nakvoti.
Kokios komplikacijos yra susijusios su Dresslerio sindromu?
Retai su Dresslerio sindromu susijusios komplikacijos gali būti pavojingos gyvybei. Štai kodėl svarbu laiku ieškoti diagnozės ir gydymo.
Retos komplikacijos gali būti:
- Širdies tamponada. Jūsų perikarde kaupiasi skysčių perteklius, kuris vėliau daro papildomą spaudimą širdžiai. Stiprus širdies suspaudimas trukdo jos veiklai. Kraujospūdis nukrenta, kai kraujas negali užpildyti jūsų širdies. Ši problema gali būti mirtina be gydymo.
- Konstrikcinis perikarditas. Jūsų perikardo sukietėjimas ir (arba) sustorėjimas sukelia širdies veiklos sutrikimą. Jūsų širdis gali būti suspausta, todėl kraujas gali vėl patekti į plaučius.
Perspektyva / Prognozė
Ko galiu tikėtis, jei turiu Dresslerio sindromą?
Gali prireikti nuo dviejų iki keturių savaičių, kad atsigautumėte, tačiau vaistus reikės vartoti keturias ar šešias savaites.
Ar Dresslerio sindromas išgydomas?
Anksti diagnozavus ir gydant, jūsų prognozė yra gera. Tačiau 10–15 % žmonių Dresslerio sindromas pasikartos. Po gydymo turėtumėte pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir periodiškai atlikti tyrimus bei egzaminus.
Gyvenimas su
Kaip aš savimi pasirūpinu?
Toliau vartokite rekomenduojamas vaistų dozes, kurias jums skyrė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas. Taip pat turėtumėte pasikonsultuoti su kardiologu.
Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Nedelsdami kreipkitės į savo paslaugų teikėją, jei turite:
- Skausmas, kuris stiprėja.
- Dusulys, kuris pablogėja.
- Apalpimas.
- Galvos svaigimas.
- Karščiavimas.
- Palpitacijos.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
- Kiek laiko turėčiau vartoti vaistus, kuriuos man skyrėte?
- Jei man reikia kitos širdies procedūros, ar, jūsų nuomone, turėčiau prieš tai išgerti kolchicino?
Nors galbūt neplanavote susidoroti su kita širdies problema, kai atsigavote po širdies procedūros ar širdies priepuolio, Dresslerio sindromo perspektyvos yra geros, jei gydymas bus atliktas greitai. Būtinai toliau vartokite vaistus, kuriuos paskyrė jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, ir laikykitės jo pateiktų nurodymų. Taip pat svarbu eiti į tolesnius susitikimus.
Išvada
Dresslerio sindromas yra retas, tačiau rimtas būklės, kuri dažniausiai pasireiškia po širdies operacijos. Jo priežastys gali būti susijusios su uždegiminiu atsaku organizme ar autoimuninėmis reakcijomis. Svarbu laiku atpažinti simptomus, kurie gali būti skausmas krūtinėje, karščiavimas ar kvėpavimo sunkumai. Gydymas dažniausiai apima vaistų vartojimą, kurie mažina uždegimą ir skausmą. Svarbu konsultuotis su gydytoju ir laikytis nurodymų, siekiant išvengti komplikacijų.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus