Didysis atsistatydinimas: žinojimas, kada išeiti iš darbo

Sveiki, esu gydytojas, jau ne vienerius metus dirbantis Lietuvoje. Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie „Didįjį atsistatydinimą“. Kada žinoti, kad laikas keisti darbą, ypač medicinos srityje, kur atsakomybė milžiniška? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai nėra lengvas sprendimas, bet kartais būtinas norint išsaugoti savo sveikatą, gerovę ir profesinį užsidegimą. Pakalbėkime apie tai atvirai ir paprastai.

COVID-19 atėjimas pakeitė mūsų darbo būdą ir požiūrį į darbą.

Jei tas blizgantis naujas darbas prarado savo blizgesį arba jaučiate, kad tos ilgos valandos ir nesibaigiantis stresas to nebeverta, jūs ne vieni.

Per pandemiją milijonai žmonių pasitraukė iš darbo dėl įvairių priežasčių. Kai kurie nusprendė pradėti savo verslą. Kiti suprato, kaip verta būti namuose savo šeimoms. Ir jei esate stovykloje, kuri vis dar bando viską išsiaiškinti, tai puiku.

Bet kaip žinoti, kada esate pasirengęs naujai karjerai ar tiesiog reikia paspausti esamos karjeros atstatymo mygtuką? Klinikinė psichologė Becky Tilahun, mokslų daktarė, pateikia keletą naudingų patarimų, kaip išsiaiškinti, ką galite jausti.

Kas yra „Didysis atsistatydinimas“?

Taip pat žinomas kaip „Didysis pasitraukimas“, „Didysis atsistatydinimas“ reiškia rekordinį amerikiečių, palikusių darbą per pandemiją, skaičių. 2021 m. rugsėjo mėn. darbuotojų skaičius siekė 4,4 mln. Spalio mėnesį jis sumažėjo iki 4,2 mln. – vis dar nėra per toli nuo rugsėjo rekordo.

Kas gali sukelti poslinkį?

Žmonės neišeina iš darbo, kad sėdėtų namuose ir rinktųsi bedarbystę. Vietoj to, daugelis ieško geresnių galimybių. Jie ieško pozicijų, kurios siūlo patogias galimybes, pavyzdžiui, darbą iš namų, geresnį atlyginimą arba gerą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Pandemija daugelį mūsų privertė išnagrinėti esamą situaciją ir pakeisti kursą.

„Kai žmonės išgyvena gyvenimą keičiančią patirtį, jie įgauna naujų perspektyvų ir abejoja esamomis normomis bei savo įsipareigojimais“, – sako dr. Tilahun. „COVID-19 pandemija, turinti visus toli siekiančius padarinius sveikatos priežiūrai, ekonominiam ir socialiniam gyvenimui, galėjo sukelti paradigmos pokytį daugeliui darbuotojų.

Daktaras Tilahunas sako, kad kai kuriems žmonėms darbas biure tapo dar labiau įtemptas, nes jie bijojo, kad dirbs užsikrėsti COVID-19. Kitiems atrodė, kad darbas namuose nėra idealus.

„Kai kurie žmonės pirmenybę teikė saugumui ir patogumui dirbant namuose. Kiti patyrė įtampą dirbant iš namų, nes jie sunkiai ieškojo ramios ir privačios erdvės darbui, jautėsi atskirti nuo bendraamžių ir jautė, kad buvimas biure yra naudingesnis jų produktyvumui ir karjeros plėtrai“, – sako dr. Tilahun. „Vis dėlto pandemija privertė žmones eksperimentuoti su skirtingais darbo būdais, o kai kurių nuomonė pasikeitė, kur ir kaip jiems patinka dirbti.

Kitos priežastys, kodėl žmonės gali palikti darbą

Nėra paprasto paaiškinimo. Daktaras Tilahunas teigia, kad be kontroliuojamų tyrimų sunku nustatyti tikslias priežastis, kodėl žmonės palieka darbą. Tačiau didelis atsistatydinimo skaičius gali reikšti keletą dalykų.

„Tai, kad daug žmonių palieka darbą, greičiausiai yra kelių veiksnių derinys. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, priklausantys rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 liga, galbūt nusprendė palikti darbą, nes rūpinosi savo sveikata“, – pažymi dr. Tilahun. „Kiti gali būti taip, kad jie negali gauti vakcinų nuo COVID-19, kaip reikalauja jų darbdaviai. Be to, su pandemija susijusi sveikatos krizė galėjo paskatinti žmones teikti pirmenybę savo gyvenimo vertybėms ir daugiau dėmesio skirti šeimai ir santykiams nei karjerai.

Ar tai gali būti perdegimas?

Pastarieji keleri metai buvo gana įtempti. Stresas ir netikrumas kelia kasdienius poreikius, todėl gali būti dar sunkiau mėgautis namų ar darbo vaidmenimis. Visai įmanoma, kad daugelis iš mūsų jaučia perdegimą. Pasak daktaro Tilahuno, perdegimas – tai chroniško streso išgyvenimo dėl sudėtingo vaidmens ar pareigų rezultatas.

„Tėvai gali patirti tėvų perdegimą, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių globėjai – globėjų perdegimą, o darbuotojai – darbo perdegimą. Perdegimas pasireiškia trimis būdais: emocinis išsekimas, nuasmeninimas ir sumažėjęs asmeninio pasiekimo jausmas.

Daktaras Tilahunas sako, kad emocinis išsekimas yra nuolatinio išsekimo ir pervargimo jausmas. Depersonalizacija yra „užuojautos nuovargio“ jausmas arba emociškai atitrūkęs nuo žmonių, su kuriais gyvenate ar dirbate. Sumažėjęs asmeninio pasiekimo jausmas gali atsirasti dėl jausmo, kad visada atsiliekate arba esate nepakankamas.

„Trumpai tariant, perdegimas yra nuolatinio emocinio nuovargio jausmas, kurį sukelia lėtinis stresas, dėl kurio prarandate aistrą ir energiją savo darbui, taip pat pasitenkinimo ir pasitenkinimo jausmą, kurį patiriate sužadėtuvėse“, – aiškina dr. Tilahun. .

Perdegimo simptomai

Jei susiduriate su sunkumais šiose srityse, galite susidurti su perdegimu:

• Energijos praradimas užduotims atlikti.
• Nemiga.
• Susilpnėjusi imuninė sistema.
• Dažnai atšaukia sergantį.
• Nori palikti darbą.
• Būdamas mažiau produktyvus.
• Dažnai daro klaidas.
• Simptomai, kurie atrodo kaip depresija, bet dažniausiai atsiranda bandant atlikti savo darbą ar atlikti kitus daug pastangų reikalaujančius vaidmenis.

Kaip atsigauti po perdegimo, susijusio su darbu

Norint valdyti perdegimą, reikia savimonės ir savidisciplinos. Jei praradote susidomėjimą savo darbu ir jaučiatės emociškai labai išsekę, daktaras Tilahunas siūlo iš naujo įvertinti savo karjeros poreikius ir, jei įmanoma, padaryti pertrauką. O jei per daug laiko praleidžiate darbe, siekdami atlikti savo pareigas, pabandykite subalansuoti lūkesčius nustatydami ribas darbe.

Čia yra dar keletas Dr. Tilahun strategijų, kurios gali padėti.

Pripažinkite savo darbo svarbą

Kad ir ką darytumėte, jūsų indėlis yra reikšmingas. To pripažinimas padės rasti prasmę ir pasitenkinimą darbu. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kuriems patiko jų darbas, nebuvo tie, kurie buvo idealioje padėtyje. Vietoj to, jie buvo darbuotojai, kurie savo darbus pavertė mėgstama karjera. Požiūris į savo darbą gali turėti įtakos, ypač kai randi jame prasmę ir tikslą.

Stenkitės dirbti efektyviau

Turėkite savo pareigų ir užduočių prioritetų nustatymo sistemą. Taip pat stenkitės kuo labiau sumažinti blaškymąsi. Pasakykite „ne“ prašymams, kurių negalite įvykdyti, ir apgalvokite, kaip naudojate savo laiką darbe.

Skirkite pakankamai laiko užduotims ir paprašykite pagalbos, kai jos reikia

Reguliarus projektų ir užduočių planavimas neturint pakankamai laiko galiausiai gali sukelti perdegimą. Jei tai darote, pabandykite geriau valdyti projektus. Taip pat galite deleguoti arba paprašyti pagalbos, jei ji yra. Savo ribų suvokimas ir pagalbos priėmimas, kai jos reikia, nėra silpnumo požymis, tai sąmoningumas ir iniciatyvumas. Jei jūsų darbo pareigos jums atrodo per didelės, užsirašykite savo pareigas ir aptarkite su vadovu, ar jis gali jums padėti, o gal perskirstyti kai kurias jūsų pareigas.

Atsikratykite perfekcionizmo ir kaltės jausmo

Kartais aukšti žmonių standartai gali prisidėti prie pervargimo. Nerealūs lūkesčiai, kuriuos keliate sau, gali sukelti perdegimą. Kai negalite kontroliuoti to, ko iš jūsų tikimasi darbe, būkite švelnus sau namuose ir sumažinkite stresą sukeliančius veiksnius. Klausykite savo kūno. O kai pasieksite savo namuose atliekamų užduočių ribą, viskas gerai leiskite palaukti iki kitos dienos.

Skirkite laiko savęs priežiūrai ir poilsiui

Skirti laiko pasirūpinti savimi yra labai svarbus žingsnis siekiant išvengti perdegimo. Užsiėmimas atkuriamąja veikla namuose gali atsverti perdegimo jausmą. Nesvarbu, ar tai kelionės, naujo pomėgio mokymasis ar naujų receptų išbandymas, prastovos metu skirkite laiko maloniai veiklai.

Be to, pakankamai išsimiegokite. Siekite bent aštuonias valandas per naktį. Jei jums sunku išsimiegoti, pabandykite išmokti elgesio miego higienos patarimų arba paprašykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pagalbos.

Nevenkite ieškoti profesionalios pagalbos

Nėra nieko blogo kalbėtis su konsultantu ar psichoterapeutu, jei jums sunku. Psichoterapija gali pagerinti jūsų emocinę sveikatą, o šiais laikais ji yra daug labiau prieinama naudojant virtualias paslaugas. Terapeutas gali išmokyti jus veiksmingų streso valdymo įgūdžių, tokių kaip atsipalaidavimo pratimai ar ryžtingas bendravimas, kad galėtumėte konstruktyviau spręsti darbe iškylančias problemas.

O jei nebetinka, pasitrauk

Dirbdami netinkamą darbą arba pasilikdami darbą, kuriame yra nesveika aplinka, galite tapti jautrūs perdegimui. Jei bandote pagerinti savo padėtį ir ji nepagerėja, tai gali reikšti, kad turėtumėte ieškoti kažko kito.

Po daugelio metų ligoninėj matau, kad „Didysis atsistatydinimas” palietė ir mus, medikus. Svarbiausia – įsiklausyti į save. Jaučiat perdegimą, nebematot prasmės? Nebijokit keisti darbo, ieškoti geresnių sąlygų ar net visai kitos veiklos. Sveikata – brangiausias turtas, tiek pacientų, tiek mūsų pačių. Karjera svarbu, bet laimė ir vidinė ramybė – dar svarbiau. Žinokit, kada laikas išeiti.