Déjà Vu: kas tai yra ir kodėl tai vyksta

Deja Vu 1096603462 770x533 1 jpg

Sveiki! Esu patyręs gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Turbūt teko girdėti apie tą keistą jausmą – dejavu? Tai lyg jau patirto įvykio pasikartojimas, nors žinai, kad tai negali būti tiesa. Šiandien pakalbėsime apie šį fenomeną – kas tai, kodėl jis vyksta ir ar verta dėl jo nerimauti.

Kai pop ikona Olivia Rodrigo dainavo: „Do you get déjà vu?“ ji nukreipė dainą savo buvusiam vaikinui ir jo naujai panašiai merginai. Nors jums gali nepavykti susieti su jos buvusio mylimojo polinkiu į identiškus meilės pomėgius, ši konkreti linija yra gana panaši.

Apytikriai 97% žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę déjà vu. Ši būklė, kuri išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“, yra laikinas pojūtis, kai praeityje jau išgyvenote visiškai identišką situaciją.

Bet kodėl taip atsitinka? Ir ar tam yra medicininis paaiškinimas? Neurologas Jeanas Khoury, MD, gilinasi į šį trumpalaikį reiškinį ir tai, ką jis gali reikšti jūsų sveikatai.

Kas yra déjà vu?

Tikriausiai žinote tą jausmą: dalyvaujate pokalbio ar veiklos viduryje, kai staiga jus apima jausmas, kad anksčiau padarėte tą patį, bet žinote, kad tai neįmanoma.

„Déjà vu yra klaidingas pažįstamumo jausmas“, – sako daktaras Khoury. „Jūsų smegenys sukuria jausmą, tarsi būtumėte gyvenę tam tikroje situacijoje anksčiau, bet negalite jos atkurti iš savo atminties ir negalite nustatyti tikrosios situacijos.

Kaip jaučiasi déjà vu?

1983 m. daktaras Vernonas Neppe apibrėžė déjà vu kaip „subjektyviai netinkamą įspūdį apie dabartinės patirties pažinimą su neapibrėžta praeitimi“. Paprastais žodžiais tariant, tai reiškia, kad kai turite déjà vu jausmą, jaučiatės taip, lyg išgyventumėte tai, ko beveik neabejotinai negalėjote turėti.

„Paprastai yra nesutapimas tarp pažįstamumo jausmo ir to, kad situacija neturėtų jaustis pažįstama“, – aiškina dr. Khoury.

Tai nėra taip, kaip kiekvieną dieną važiuoti tuo pačiu autobuso maršrutu ir atpažinti peizažą – tai pažįstama. Kita vertus, „Déjà vu“ yra tada, kai jaučiatės taip, lyg būtumėte turėję tą patį pokalbį arba patyrę šį labai specifinį scenarijų praeityje, kartu žinodami, kad to niekada anksčiau negalėjo nutikti.

Loe rohkem:  Atgal į mokyklą Sauga 101: vyksta pamoka

Kas sukelia déjà vu?

Galbūt nesate magas, bet kai patiriate déjà vu, jūsų smegenys kuria iliuziją. Manoma, kad taip atsitinka, kai yra šiek tiek nesusikalbėjimo tarp dviejų jūsų smegenų dalių.

„Déjà vu sukelia disfunkciniai ryšiai tarp jūsų smegenų dalių, kurios vaidina svarbų vaidmenį atminimui ir pažinimui“, – toliau aiškina dr. Khoury.

Turite dvi laikinąsias skilteles, po vieną kiekvienoje galvos pusėje – tiesiai virš smilkinių. Jie atlieka svarbų vaidmenį padėdami jums:

  • Prisiminkite žodžius.
  • Prisiminkite vietas, kuriose buvote.
  • Atpažinti žmones.
  • Suprasti kalbą.
  • Interpretuokite kitų žmonių emocijas.

Kiekvienoje smilkininėje skiltyje yra hipokampas, kuris prisideda prie daugelio šių funkcijų ir yra atsakingas už jūsų trumpalaikių prisiminimų saugojimą. Kartais, kaip ir tam tikrų priepuolių metu, jūsų hipokampas ir aplinkiniai smegenų audiniai gali būti suaktyvinti, o tai sukelia atminties potyrius, tokius kaip déjà vu.

„Tai sukelia atpažinimo atminties sistemų sutrikimą, o tai suteikia klaidingą pažinimo jausmą“, – sako daktaras Khoury.

Ar déjà vu yra normalu?

Retkarčiais patirti déjà vu jausmą nėra neįprasta arba iš prigimties nesveika. Labiausiai tikėtina, kad tai atsitiks žmonėms nuo 15 iki 25 metų, o jūsų tikimybė tai patirti laipsniškai mažėja senstant. Taip pat dažniau tai atsitinka vakarais ir savaitgaliais nei darbo dienomis.

Yra keletas kitų dalykų, kuriuos žinome apie déjà vu, nors mokslininkai nėra tiksliai tikri, kodėl. Pavyzdžiui, esate jautresnis déjà vu, jei:

  • Turėti aukštą išsilavinimo lygį.
  • Daug keliauti.
  • Prisiminkite savo svajones.
  • Laikykitės liberalių įsitikinimų.

„Déjà vu yra retas reiškinys sveikiems žmonėms, dažniausiai pasitaikantis porą kartų per metus“, – sako daktaras Khoury. „Tačiau jei jis dažnėja arba yra susijęs su kitais simptomais, svarbu tai spręsti.”

Ar déjà vu yra priepuolis?

Jei patiriate déjà vu, tai nereiškia, kad jus ištiko priepuolis. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti smilkininės skilties epilepsijos, traukulių sutrikimo, prasidedančio jūsų smegenų smilkininės skilties srityje, simptomas.

Loe rohkem:  10 peršalimo ligų, kurių šią žiemą neužklupti

„Hipokampas atlieka prisiminimo ir sąmoningo prisiminimo vaidmenį; parahipokampinis giras, kuris taip pat yra smilkininėje skiltyje, vaidina pažinimo diskriminacijos vaidmenį. Kai sergate epilepsija, šis ryšys paprastai nutrūksta“, – aiškina daktaras Khoury.

Laikinosios skilties epilepsiją gali lydėti toniniai-kloniniai traukuliai, sukeliantys nekontroliuojamus traukulius ir kitus raumenų judesius. Déjà vu, susijęs su šio tipo epilepsija, taip pat dažnai siejamas su sąmonės praradimu, drebuliu, liežuvio kramtymu, šlapimo netekimu ir sumišimu po traukulių.

Ar tai kada nors sukelia susirūpinimą?

Déjà vu gali būti pagrindinių sveikatos problemų ženklas.

„Stresas ir išsekimas gali prisidėti prie déjà vu“, – pažymi daktaras Khoury. „Tačiau tai taip pat gali būti traukulių, migrenos ir atminties sutrikimų požymis.” Pavyzdžiui, žmonės, turintys frontotemporalinę demenciją, dažnai patiria nuolatinį déjà vu ir yra linkę bandyti racionalizuoti iliuziją.

Jūsų déjà vu jausmai gali rodyti sveikatos problemą, jei juos lydi kiti simptomai, pavyzdžiui:

  • Sumišimas.
  • Galvos skausmai.
  • Sąmoningumo praradimas.
  • Silpnumas.
  • Priepuoliai.
  • Drebulys.

Kai déjà vu signalizuoja apie problemą

Dėl tos retkarčiais „buvau čia buvęs“ patirties tikriausiai nėra ko jaudintis. Bet jei déjà vu pradeda patirti dažniau, laikas kreiptis į gydytoją. Susitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei jūsų déjà vu:

  • Pasitaiko kelis kartus per mėnesį ar dažniau (palyginti su vos kelis kartus per metus).
  • Po to seka sąmonės netekimas.
  • Jį lydi nenormalūs, sapną primenantys prisiminimai ar vaizdinės scenos.
  • Jam būdingi tokie simptomai kaip nesąmoningas kramtymas, maudimas, širdies plakimas ar baimės jausmas.

Neleiskite užsitęsti nuolatiniams ar nerimą keliantiems déjà vu jausmams. Jei abejojate dėl savo déjà vu priežasties, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba kreiptis tiesiai į neurologą.

Taigi, déjà vu – keistas ir iki galo neišaiškintas fenomenas. Nors mokslininkai dar neturi vieningo atsakymo, kodėl jis vyksta, tikėtina, jog tai trumpalaikė smegenų „klaida”, tvarkant ir saugant informaciją. Svarbu pabrėžti, kad pavieniai déjà vu atvejai yra visiškai normalūs ir neturėtų kelti nerimo. Tačiau jei šis jausmas kartojasi dažnai ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, rekomenduočiau kreiptis į specialistą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.