D-Dimer testas: kas tai yra, kam jis naudojamas, rizika ir rezultatai

D-Dimer testas yra laboratorinė diagnostikos procedūra, skirta nustatyti kraujo krešulių buvimą organizme. Šis tyrimas yra naudingas nustatant tromboembolinės ligos riziką ir jos vystymosi tikimybę, pavyzdžiui, plaučių emboliją ar gilių venų trombozę. Padidėjęs D-Dimer lygis gali reikšti kraujo krešulio buvimą, todėl šis testas gali būti naudingas diagnozuojant ar stebint gydymo veiksmingumą. Rūpestingai vertinant rezultatus kartu su kitais klinikiniais duomenimis, gydytojai gali greičiau nustatyti ir gydyti potencialias komplikacijas.

Apžvalga

D-dimero testas matuoja baltymų fragmentus, kurie išsiskiria, kai kraujo krešulys ištirpsta.

Kas yra D-dimero testas?

D-dimero testas yra kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas D-dimeras, kuris yra baltymo fragmentas, kurį jūsų kūnas gamina, kai kraujo krešulys ištirpsta jūsų kūne. D-dimeras paprastai neaptinkamas arba aptinkamas tik labai mažu lygiu, nebent jūsų kūnas formuoja ir ardo reikšmingus kraujo krešulius.

Teigiamas arba padidėjęs D-dimero tyrimo rezultatas gali reikšti, kad turite kraujo krešėjimo sutrikimų, tačiau tai negarantuoja, kad turite kraujo krešėjimo sutrikimų. D-dimero testas negali atskleisti, kokio tipo krešėjimo būklės turite arba kur krešulys yra jūsų kūne.

Kaip veikia kraujo krešėjimas?

Kraujo krešėjimas, veikiantis pagal numatytą arba įprastą paskirtį, yra svarbus ir esminis procesas, neleidžiantis prarasti per daug kraujo susižalojus. Kai jūsų kūno kraujagyslė arba audinys yra sužalotas ir kraujuoja, jūsų kūnas pradeda procesą, vadinamą hemostaze, kad susidarytų kraujo krešulys, kuris apribotų kraujo netekimą ir galiausiai sustabdytų kraujavimą.

Hemostazės metu jūsų kūnas gamina baltymo, vadinamo fibrinu, siūlus, kurie susipina ir sudaro fibrino tinklą. Tinklas, be tam tikros ląstelės, vadinamos trombocitais, padeda pritvirtinti susidarantį kraujo krešulį, kol sužalojimas išgydys. Šie kraujo krešuliai gali pasirodyti kaip šašai ant odos arba mėlynės po oda.

Kai jūsų sužalojimas išgydomas ir jūsų kūnui nebereikia kraujo krešulio, jūsų kūnas gamina fermentą, vadinamą plazminu, kuris suskaido krešulį į mažus fragmentus, kad jį pašalintų. Fragmentai žinomi kaip fibrino skilimo produktai arba fibrino skilimo produktai. D-dimeras yra vienas iš tų fibrino skilimo produktų.

Jei turite kraujo krešėjimo sutrikimų, kraujo krešulių gali susidaryti, kai nesate susižeidęs, ir (arba) jie nesuyra, kai turėtų. Kitaip tariant, jūsų kūno kraujo krešėjimo procesas neveikia taip, kaip turėtų. Kraujo krešėjimo sąlygos gali būti rimtos ir pavojingos gyvybei.

Didelis D-dimero kiekis kraujyje gali būti kraujo krešėjimo sutrikimo požymis, nes D-dimero lygis gali labai padidėti, kai jūsų kūne labai susidaro ir suyra kraujo krešuliai.

Kam naudojamas D-dimero testas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažniausiai naudoja D-dimero testus, kad padėtų nustatyti, ar kas nors turi kraujo krešėjimo sutrikimų, įskaitant:

• Giliųjų venų trombozė (GVT arba venų trombozė): Giliųjų venų trombozė yra kraujo krešulys, kuris susidaro giliai jūsų kūno venoje. Krešulys gali iš dalies arba visiškai blokuoti kraujo tekėjimą per veną. Dauguma GVT atsiranda blauzdoje, šlaunyje arba dubenyje, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno dalyse, įskaitant ranką, smegenis, žarnas, kepenis ar inkstus.
• Plaučių embolija (PE): Plaučių embolija yra kraujo krešulys plaučiuose, kuris susidaro, kai krešulys kitoje kūno dalyje (dažnai kojoje ar rankoje) patenka per kraują ir patenka į plaučių kraujagysles.
• Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC): DIC sukelia per daug kraujo krešulių susidarymą jūsų kūne, o tai gali sukelti organų pažeidimus ir kitas rimtas komplikacijas. Be D-dimero testo, skirto DIC diagnozuoti, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja testą, kad padėtų stebėti DIC gydymo veiksmingumą.
• Insultas: insultas arba „smegenų ataka“ įvyksta, kai užsikemša arba sprogsta kraujagyslė smegenyse.

Kodėl man reikia D-dimero testo?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti D-dimero tyrimą, jei turite kraujo krešėjimo simptomų, įskaitant:

• Giliųjų venų trombozė (GVT).
• Plaučių embolija (PE).
• Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC).
• Insultas.

Paslaugų teikėjai paprastai atlieka D-dimero testus greitosios pagalbos skyriuje ar kitoje ligoninės aplinkoje.

Giliųjų venų trombozė (GVT)

GVT paprastai susidaro vienoje iš jūsų kojų ar rankų. Ne visi, sergantys GVT, turės simptomų, tačiau simptomai gali būti:

• Kojos ar rankos patinimas, kuris kartais atsiranda staiga.
• Skausmas ar jautrumas kojoje, kuris gali atsirasti tik stovint ar einant.
• Šiluma kojos ar rankos srityje, kuri yra patinusi arba skauda.
• Paraudusi arba pakitusi oda.
• Prie odos paviršiaus yra didesnės nei įprasta venos.

Jei jaučiate GVT požymius ir simptomus ir šiuo metu nesate sveikatos priežiūros įstaigoje, kuo greičiau kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Plaučių embolija (PE)

Plaučių embolijos simptomai yra šie:

• Staigus dusulys (dusulys) arba greitas kvėpavimas.
• Aštrus krūtinės skausmas, kuris dažnai atsiranda kosint ar judant.
• Skausmas nugaroje.
• Kosulys (kartais su kraujingu iešmu ar skrepliais).
• Prakaituojate daugiau nei įprastai.
• Greitas širdies plakimas (tachikardija).
• Galvos svaigimas arba alpimas.

Jei turite plaučių embolijos simptomų, skambinkite 911 arba kuo greičiau kreipkitės į artimiausią greitosios pagalbos skyrių.

Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC)

DIC simptomai yra šie:

• Kraujuoja dantenos.
• Pykinimas ir (arba) vėmimas.
• Stiprus raumenų skausmas ir pilvo skausmas.
• Priepuoliai.
• Šlapinasi mažiau nei įprastai.

Jei jums jau buvo diagnozuotas DIC, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali reguliariai atlikti D-dimero tyrimus, kad įsitikintų, jog jūsų gydymas veikia gerai.

Insultas

Insulto simptomai yra šie:

• Staigus veido, rankos ar kojų tirpimas ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje.
• Staigus sumišimas, sunku kalbėti arba sunku suprasti, ką kažkas sako.
• Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.
• Staiga sunku vaikščioti.
• Staigus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas arba koordinacijos stoka.
• Staigus stiprus galvos skausmas be žinomos priežasties.

Jei jūs ar kas nors kitas patiria šiuos insulto požymius ir simptomus, skambinkite 911 arba kuo greičiau vykite į artimiausią ligoninę.

Kas atlieka D-dimero testą?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, žinomas kaip flebotomas, paprastai ima kraują, įskaitant D-dimero testą, tačiau bet kuris sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, apmokytas paimti kraują, gali atlikti šią užduotį. Tada jūsų paslaugų teikėjas siunčia mėginius į laboratoriją, kur medicinos laboratorijos mokslininkas paruošia mėginius ir atlieka bandymus aparatuose, vadinamuose analizatoriais.

Testo detalės

Kaip pasiruošti D-dimero tyrimui?

Norint pasiruošti D-dimero tyrimui, nieko ypatingo daryti nereikia.

Ko turėčiau tikėtis atliekant D-dimero testą?

D-dimero testas yra kraujo tyrimas. Atlikdami kraujo tyrimą arba paėmę kraują, galite tikėtis:

• Jūs sėdėsite ant kėdės arba gulėsite ant medicininės lovos, o sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas patikrins, ar jūsų rankose nėra lengvai pasiekiamos venos. Paprastai tai yra vidinėje rankos dalyje, kitoje alkūnės pusėje.
• Suradę veną, jie išvalys ir dezinfekuos vietą.
• Tada jie įves nedidelę adatą į veną, kad paimtų kraujo mėginį. Tai gali atrodyti kaip mažas žiupsnelis.
• Įdėjus adatą, į mėgintuvėlį surenkamas nedidelis kraujo kiekis.
• Kai jie turės pakankamai kraujo tyrimui, jie nuims adatą ir laikys vatos tamponą arba marlę, kad sustabdytų kraujavimą.
• Jie uždės svetainę tvarsčiu, ir jūs baigsite.

Visas procesas paprastai trunka mažiau nei penkias minutes.

Ko turėčiau tikėtis po D-dimero testo?

Kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paims jūsų kraujo mėginį, jis nusiųs jį į laboratoriją ištirti. Kai bus gauti tyrimo rezultatai, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pasidalins rezultatais su jumis.

Kokia yra D-dimero testo rizika?

Kraujo tyrimai yra labai dažna ir esminė medicininių tyrimų dalis. Yra labai maža rizika atlikti kraujo tyrimus. Kraujo paėmimo vietoje gali atsirasti nedidelis jautrumas arba mėlynė, tačiau tai paprastai greitai praeina.

Rezultatai ir tolesni veiksmai

Ką reiškia D-dimero tyrimo rezultatai?

Kraujo tyrimų ataskaitose, įskaitant D-dimero tyrimų ataskaitas, paprastai pateikiama ši informacija:

• Kraujo tyrimo pavadinimas arba tai, kas buvo išmatuota jūsų kraujyje.
• Jūsų kraujo tyrimo rezultato skaičius arba matavimas.
• Įprastas to bandymo matavimo diapazonas.
• Informacija, nurodanti, ar jūsų rezultatas yra normalus ar nenormalus, aukštas ar žemas, teigiamas ar neigiamas.

Koks yra normalus D-dimero tyrimo rezultatas?

Yra keli skirtingi D-dimero kiekio kraujyje nustatymo metodai, todėl nėra vieno universalaus „normalaus“ diapazono. Jūsų laboratorijos rezultatai suteiks informacijos, rodančios, ar jūsų D-dimerio lygis yra normalus, žemas ar aukštas, teigiamas ar neigiamas.

Jei jūsų laboratoriniai rezultatai rodo, kad jūsų kraujyje yra mažas, neigiamas arba normalus D-dimero kiekis, tai reiškia, kad greičiausiai neturite krešėjimo sutrikimų.

Jei jums buvo diagnozuota išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIK) ir esate gydomas, normalus arba mažas D-dimerio kiekis kraujyje greičiausiai reiškia, kad jūsų gydymas veikia gerai.

Ką reiškia didelis D-dimero tyrimo rezultatas?

Jei jūsų rezultatai rodo, kad jūsų kraujyje yra didesnis nei įprastas D-dimerio kiekis, tai gali reikšti, kad turite kraujo krešėjimo sutrikimų. D-dimero testas negali nustatyti galimos kraujo krešėjimo būklės ar kraujo krešulio (-ų) vietos jūsų kūne.

Jei jums buvo diagnozuota išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIK) ir esate gydomas, didelis D-dimerio kiekis kraujyje greičiausiai reiškia, kad gydymas neveikia gerai.

Gali būti, kad D-dimero lygis yra aukštas, jei nėra kraujo krešėjimo. Kitos sąlygos ir situacijos, galinčios sukelti didesnį nei įprasta D-dimerio kiekį, yra šios:

• Nėštumas.
• Širdies liga.
• Neseniai atlikta operacija.
• Trauma.
• Infekcija.

D-dimero lygis taip pat linkęs didėti vyresnio amžiaus žmonėms, o jei sergate reumatoidiniu artritu, gali atsirasti klaidingai teigiamų rezultatų.

Jei jūsų rezultatai rodo nenormalų D-dimero kiekį, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas greičiausiai turės atlikti papildomus kraujo tyrimus ir (arba) vaizdo tyrimus, kad nustatytų diagnozę.

Kada turėčiau žinoti D-dimero tyrimo rezultatus?

Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai užsako D-dimero tyrimus kritinėse situacijose, nes kraujo krešuliai gali kelti pavojų gyvybei. Jei šis scenarijus tinka jums, jūsų paslaugų teikėjas greičiausiai pateiks rezultatus per kelias valandas.

Jei atlikote D-dimero testą, kad galėtumėte stebėti kraujo krešėjimo būklės gydymo plano veiksmingumą, rezultatus greičiausiai gausite per vieną ar dvi darbo dienas.

Kokie tolesni žingsniai?

Jei jūsų D-dimero tyrimo rezultatai buvo nenormalūs, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti vieną ar daugiau vaizdinių tyrimų, kad išsiaiškintų, ar turite kraujo krešėjimo sutrikimų ir kur gali būti kraujo krešulys (-iai). Vaizdo testai apima:

• Doplerio ultragarsas: Šis vaizdavimo testas naudoja garso bangas, kad sukurtų jūsų venų vaizdus.
• Kompiuterinė tomografija (KT) angiografija: Šiam vaizdo testui sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas į vieną iš jūsų venų įšvirkščia specialių dažų. Tai padeda jūsų kraujagyslėms parodyti specialiame rentgeno aparate.
• Plaučių ventiliacijos-perfuzijos (V/Q) skenavimas: Plaučių VQ skenavimas yra vaizdo testas, kurio metu naudojamas ventiliacijos (V) skenavimas oro srautui plaučiuose matuoti, o perfuzijos (Q) skenavimas, siekiant pamatyti, kur plaučiuose teka kraujas. Abiejuose tyrimuose naudojami nedideli ir saugūs radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, padedantys skenavimo aparatui pamatyti, kaip oras ir kraujas juda per plaučius.

Kada turėčiau paskambinti gydytojui?

Jei jaučiate insulto ar plaučių embolijos simptomus, skambinkite 911 arba kuo greičiau kreipkitės į artimiausią greitosios pagalbos skyrių.

Jei jaučiate giliųjų venų trombozės simptomus, kuo greičiau kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Papildomi bendri klausimai

Kokie yra kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai?

Netinkamų ar nenormalių kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai yra šie:

• Patyrusi didelę operaciją arba patyrusi traumą.
• Ilgalaikis nejudrumas, kuris gali apimti sėdėjimą ilgose kelionėse arba ilgalaikį lovos režimą.
• Vartoti kontraceptines tabletes arba pakaitinę hormonų terapiją.
• Nėštumas arba neseniai pagimdytas.
• Jei šeimoje yra buvę kraujo krešulių arba yra tam tikra būklė, pvz., V faktoriaus Leideno liga, antifosfolipidinis sindromas arba policitemija.
• Tam tikros rūšies vėžys.
• Sergate koronavirusine liga 2019 metais (COVID-19).
• Turint nutukimą.
• Rūkymas.

Matyti nenormalų testo rezultatą gali sukelti stresą. Žinokite, kad aukštas D-dimero tyrimo rezultatas nebūtinai reiškia, kad turite kraujo krešėjimo sutrikimų. Jei jūsų rezultatai rodo, kad turite padidėjusį D-dimero kiekį, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas greičiausiai turės atlikti tolesnius tyrimus, kad nustatytų diagnozę. Nebijokite užduoti klausimų savo paslaugų teikėjui. Jie yra tam, kad tau padėtų.

D-Dimer testas naudojamas nustatyti kraujo krešulių susidarymo riziką organizme. Tai svarbi procedūra siekiant diagnozuoti arba išvengti kraujagyslių ligų, tokių kaip trombozė ar embolija. Rezultatai gali būti naudingi gydytojams nustatant tinkamą gydymo kursą arba širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Nepaisant to, D-Dimer testas gali sukelti klaidingai teigiamų rezultatų riziką, todėl svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius ir atlikti išsamesnę diagnostiką. Taigi, svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti sveikatą.