Bifurkacijos blokada: priežastys, simptomai ir gydymas

Bifurkacijos blokada yra rimta būklė, kuri gali turėti rimtų pasekmių širdies veiklai. Ši būklė atsiranda, kai širdies arterijų šakotės yra blokuotos, trukdant kraujui tekėti į širdį. Tai gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant skausmą krūtinėje, dusulį ir nuovargį. Gydytojai gali skirti vaistus arba netgi atlikti operaciją, kad pašalintų blokadą. Bifurkacijos blokada neabejotinai reikalauja nuodugniai konsultuotis su gydytojais ir laiku imtis veiksmų, kad išvengtų rimtų pasekmių.

Apžvalga

Kas yra bifurkacijos blokada?

Bifurkacijos užsikimšimas yra vainikinių arterijų ligos (CAD) tipas. Tai atsiranda, kai riebalų sankaupos, vadinamos apnašomis, kaupiasi toje vietoje, kur pagrindinė vainikinė arterija išsišakoja į mažesnę vainikinę arteriją. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vartoja terminą „šoninės šakos kraujagyslės“, nurodydami šias mažesnes šakotas arterijas. Jie taip pat gali vartoti terminą „bifurkacijos pažeidimas“, nurodydami apnašas, sukeliančias išsišakojimą.

Kokie yra bifurkacijos blokadų tipai?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai įvertina apnašų kaupimosi sunkumą, kad nustatytų užsikimšimo ar susiaurėjimo tipą (taip pat žinomą kaip stenozė).

Bifurkacijos blokada gali būti:

• Paprasta: Arterijos susiaurėjimas yra mažesnis nei 70%.
• Kompleksas: Užblokavimas užima daugiau nei 70% arterijos. Taip pat gali būti daugiau nei vienas užsikimšimas, kraujo krešulys arba kalcio kaupimasis (kalcifikacija). Kartais užsikimšimas yra mažesnėje arterijos šakoje, kuri lenkiasi dideliu kampu (daugiau nei 70 laipsnių). Dėl šio kampo sunkiau pasiekti ir pašalinti užsikimšimą.

Kaip dažnas yra bifurkacijos užsikimšimas?

Apskaičiuota, kad bifurkacijos užsikimšimai sudaro iki 20% visų CAD atvejų, kuriems reikalingas medicininis gydymas.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia bifurkacijos užsikimšimą?

Apnašų kaupimasis arterijų sienelėse sukelia CAD, įskaitant bifurkacijos užsikimšimus. Dėl apnašų arterija per siaura, todėl sulėtėja kraujo tekėjimas į širdį.

Kam gresia bifurkacijos užsikimšimas?

Žmonėms, kuriems pasibaigė menopauzė, ir vyresniems nei 45 metų žmonėms, kuriems gimus priskirti vyrai, yra didesnė tikimybė susirgti CAD ir išsivystyti bifurkacijos blokada. Kiti rizikos veiksniai yra šie:

• Diabetas.
• Perteklinis svoris arba nutukimas.
• Šeimos širdies ir kraujagyslių ligų istorija.
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).
• Aukštas cholesterolio kiekis.
• Mankštos trūkumas.
• Prasta mityba.
• Rūkymas ar tabako gaminių vartojimas.

Kokie yra bifurkacijos užsikimšimo simptomai?

Kadangi bifurkacijos užsikimšimas yra CAD tipas, simptomai yra tokie patys. Galite patirti:

• Krūtinės angina (krūtinės skausmas ar spaudimas).
• Šaltas prakaitas arba drumstumas.
• Galvos svaigimas arba galvos svaigimas.
• Nuovargis ir silpnumas.
• Širdies plakimas.
• Pykinimas.
• Dusulys.
• Peties ar rankos skausmas.

Diagnozė ir testai

Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja bifurkacijos užsikimšimą?

Jei turite bifurkacijos užsikimšimo simptomų, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užsisakyti

vaizdo testai, tokie kaip:

• Širdies kateterizacija, siekiant patikrinti arterijų užsikimšimą.
• Koronarinės kompiuterinės tomografijos angiograma (CCTA), skirta gauti judančius 3D kraujo, tekančio į širdį, vaizdus.
• Intravaskulinė optinė koherentinė tomografija (IVOCT), skirta užfiksuoti didelės raiškos apnašų kaupimosi arterijoje vaizdus.
• Intravaskulinis ultragarsas (IVUS), skirtas gauti išsamius arterijų sienelių vaizdus.
• Frakcinis srauto rezervas (FFR), skirtas slėgiui arterijos viduje matuoti.

Valdymas ir gydymas

Kaip paslaugų teikėjai gydo bifurkacijos užsikimšimą?

Bifurkacijos užsikimšimo gydymas yra sudėtingas, nes šoninių šakų kraujagyslės yra labai mažos. Dėl to jas sunkiau pasiekti nei pagrindines vainikines arterijas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atlieka angioplastiką, kad išplėstų susiaurėjusias arterijas. Jie įdeda stentus (mažyčius vielos tinklo vamzdelius), kad arterija būtų atvira. Angioplastika ir stentavimas yra perkutaninės koronarinės intervencijos (PCI).

Angioplastikos ir stentavimo metu jūsų paslaugų teikėjas:

1. Į nedidelį odos pjūvį įkiša kateterį (ploną, lankstų vamzdelį).
2. Įvedamas kateterį per kraujagyslę, kad pasiektų užsikimšimą.
3. Pripučiamas balionas ant kateterio galo, kad apnašas nustumtų į arterijos sienelės šonus.
4. Į arteriją įdeda stentą, kad ji liktų atvira.

Po procedūros jūsų paslaugų teikėjas paskirs vaistus, vadinamus dviguba antitrombocitų terapija, kad stentas būtų atidarytas.

Kokios yra bifurkacijos užsikimšimo gydymo procedūros?

Stentai, kuriais gydoma CAD, gali būti pliko metalo arba padengti vaistais (vaistą išskiriantis stentas). Taip pat atliekami klinikiniai tyrimai, skirti išbandyti specialiai suprojektuotus šoninių atšakų stentus, skirtus mažesniems šoninių atšakų kraujagyslėms.

Bifurkacijos užsikimšimo procedūrų tipai yra šie:

• Laikinas stentavimas: Jūsų paslaugų teikėjas įdeda stentą į pagrindinę vainikinę arteriją. Tai palieka galimybę stentuoti šoninės šakos kraujagyslę vėliau, jei simptomai išlieka.
• Dviejų stentų procedūros: Esant sudėtingiems užsikimšimams, jūsų paslaugų teikėjas įdeda stentą ir į užblokuotą pagrindinę vainikinę arteriją, ir į šoninės šakos kraujagyslę.

Kokios yra bifurkacijos blokados gydymo komplikacijos?

Žmonėms, kuriems atliekama angioplastika ir stentavimas bifurkacijos užsikimšimui gydyti, gresia:

• Stento restenozė: Po stentu susidaro randų audinys, dėl kurio arterija vėl susiaurėja. Jūsų arterija gali vėl susiaurėti. Tai vadinama stento restenoze, kuri paprastai įvyksta per šešis mėnesius nuo pradinio stentavimo. Jums gali prireikti kitos angioplastikos arba kitos procedūros, kad vėl atidarytumėte arteriją.
• Stento trombozė: Stentuotoje srityje ir kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, sukeliantys trombozę.

Prevencija

Ar galite išvengti bifurkacijos užsikimšimo?

Galite imtis širdies apsaugos priemonių, kad sumažintumėte CAD ir aterosklerozės riziką. Šie veiksmai apima:

• Sumažinti natrio kiekį ir vartoti vaistus aukštam kraujospūdžiui valdyti.
• Saikingas alkoholio vartojimas ir pagalbos ieškojimas dėl alkoholio vartojimo sutrikimo.
• Valgykite sveiką širdžiai dietą, kad sumažintumėte cholesterolio kiekį.
• Žinokite savo riebalus ir sumažinkite nesveikų riebalų suvartojimą.
• Diabeto valdymas.
• Ieško pagalbos mesti rūkyti.
• Išlikti fiziškai aktyviam, o tai gali padėti išlaikyti sveiką svorį.

Perspektyva / Prognozė

Kokios yra žmonių, turinčių bifurkacijos užsikimšimą, perspektyvos?

Angioplastika ir stentavimas yra apie 40% sėkmingų gydant bifurkacijos užsikimšimą. Po gydymo kai kurie žmonės vis dar turi vainikinių arterijų ligos simptomų. Svarbu imtis tokių priemonių, kaip sveika mityba ir, jei reikia, svorio metimas, kad apsaugotumėte savo širdį.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Skambinkite 911, jei manote, kad jus ištiko širdies priepuolis. Turėtumėte paskambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei pasireiškia:

• Krūtinės skausmas (krūtinės angina), rankos ar pečių skausmas.
• Šaltas prakaitas.
• Dusulys
• Nepaaiškinamas nuovargis ar silpnumas.

Ko turėčiau paklausti savo paslaugų teikėjo?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kas sukėlė bifurkacijos užsikimšimą?
• Ar man gresia kitų arterijų užsikimšimas?
• Ar angioplastika ir stentavimas atvers užsikimšimą?
• Kokio tipo stentą rekomenduojate?
• Kiek stentų man reikia?
• Kokių veiksmų turėčiau imtis, kad apsaugočiau savo širdį?
• Ar turėčiau ieškoti komplikacijų požymių?

Bifurkacijos užsikimšimas, atsirandantis vainikinės arterijos šakoje, gali būti sunkiau pasiekiamas ir gydomas. Šis užsikimšimas yra vainikinių arterijų ligos tipas, galintis sukelti krūtinės skausmą. Tai padidina jūsų gyvybei pavojingų problemų, tokių kaip širdies priepuoliai ir insultai, riziką. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taiko angioplastiką ir stentavimą, kad atidarytų susiaurėjusias arterijas. Norint pagerinti kraujotaką, gali prireikti vieno ar dviejų stentų. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas aptars su jumis gydymo galimybes.

Išvada yra, kad bifurkacijos blokada gali būti sunkus ir pavojingas sveikatos sutrikimas, turintis įvairių priežasčių ir simptomų. Svarbiausia yra laiku atpažinti ir gydyti šią būklę, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų ir pavojingų padarinių. Specialistų konsultacija ir gydymas gali būti gyvybiškai svarbūs siekiant išvengti rimtų pasekmių organizmui. Svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą, stebėti savo simptomus ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate bet kokius blokados požymius.