Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: kas tai yra, simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie dažną, bet ne visuomet atpažįstamą problemą – atsiskyrimo nerimo sutrikimą. Kankina nuolatinis nerimas palikus namus ar artimuosius? Šiame straipsnyje aptarsime kas tai yra, kokie pagrindiniai simptomai ir kaip sėkmingai galima gydyti šį sutrikimą.

Atskyrimo nerimo sutrikimas yra specifinis nerimo sutrikimo tipas. Tai sukelia baimę ir nerimą, susijusį su atsiskyrimu nuo artimo prisirišimo figūros. Tai daugiau nei įprasti rūpesčiai dėl mylimo žmogaus – tai sukelia daug kančių ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Simptomai trunka mažiausiai šešis mėnesius suaugusiems ir keturias savaites vaikams. Gydymas gali padėti.

Apžvalga

Kas yra atsiskyrimo nerimo sutrikimas?

Atsiskyrimo nerimo sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kuri paveikia vaikus ir suaugusiuosius. Dėl to žmogus jaučia pernelyg didelę baimę ar nerimą, kai yra atskirtas nuo artimo prisirišimo asmenybės arba tikisi išsiskyrimo. Baimė ir nerimas yra neproporcingi situacijai ir nėra tinkami vystymuisi. Vaiko prieraišumo figūra paprastai yra vienas iš tėvų, bet gali būti bet kas, su kuriuo jie yra susiję, įskaitant senelį ar kitą globėją. Suaugusiesiems nerimas dažniausiai kyla dėl jų vaiko ar romantiško partnerio.

Galbūt esate susipažinęs su terminu „atsiskyrimo nerimas“, kurį patiria kūdikiai, kai pagrindinis globėjas palieka jų pusę. Taip yra todėl, kad atsiskyrimo nerimas yra įprastas kūdikio vystymosi etapas, kai jie daugiau sužino apie juos supantį pasaulį. Paprastai jie išauga iš šio etapo sulaukę 3 metų.

Tačiau kai kurie vyresni vaikai patiria atsiskyrimo nerimą daugiau nei tikimasi. Štai tada sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai svarsto atskyrimo nerimo sutrikimo diagnozę. Simptomai taip pat gali pasireikšti suaugusiems, kuriems vaikystėje buvo nerimas dėl išsiskyrimo arba be jo.

Atsiskyrimo nerimo sutrikimas gali trukdyti kasdieniniam gyvenimui. Vaikai su šia liga gali atsisakyti eiti į mokyklą. Suaugusieji gali praleisti darbą arba susikaupti.

Tačiau nedvejodami žinokite, kad ne visada taip turi būti. Jei manote, kad jūs ar jūsų mylimas žmogus gali turėti išsiskyrimo nerimo sutrikimą, kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jie kalbės su jumis apie tai, kas vyksta, ir, jei reikia, rekomenduos gydymą, pvz., gydymą ar vaistus.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra atsiskyrimo nerimo sutrikimo simptomai?

Asmuo, turintis atsiskyrimo nerimo sutrikimą, turės tris ar daugiau iš šių simptomų:

• Jauskite nerimą, kai esate atskirai nuo prisirišimo arba laukiate išsiskyrimo.
• Nerimaukitės, kad prisirišusiam asmeniui nutiks kažkas blogo (pvz., sužalojimas ar mirtis).
• Nerimaukitės, kad kažkas blogo atsitiks su pačiu savimi (pvz., pasiklydimas ar pagrobimas), dėl kurio atsiskirtų nuo prisirišusios asmenybės.
• Atsisakykite išeiti iš namų ar eiti į mokyklą ar darbą, nes bijote išsiskyrimo.
• Baimė būti vienam (taip pat ir vienoje namų dalyje), kai šalia nėra prisirišimo.
• Atsisakykite eiti miegoti, kai šalia nėra prisirišusios figūros.
• Pasikartojančius košmarus sapnuojate apie tai, kad esate atskirtas nuo prisirišusios asmenybės (tai gali būti tokios nelaimės kaip gaisras ar žmogžudystė).
• Turite fizinių simptomų, tokių kaip pilvo skausmai, galvos skausmai, vėmimas ar pykinimas, kai nėra prisirišimo ar laukiate išsiskyrimo. Paaugliams ir suaugusiems gali pasireikšti širdies plakimas arba galvos svaigimas (jaunesniems vaikams tai pasitaiko retai).

Vaikų atsiskyrimo nerimo sutrikimo atpažinimas

Atsiskyrimo nerimo sutrikimo simptomai gali atrodyti šiek tiek kitaip, atsižvelgiant į jūsų vaiko amžių. Pavyzdžiui, ikimokyklinukas gali nežinoti, kaip išreikšti savo jausmus žodžiais. Jie gali tiesiog nusiminti. Vyresnis vaikas gali papasakoti apie savo košmarus arba išsamiai aprašyti savo baimes.

Jei priverstinai atsiskirsite, nepaisant vaiko protestų, vaikas gali atrodyti liūdnas arba nesidomėti jokia aplinka (pvz., mokykla). Jiems gali būti sunku susikoncentruoti į mokyklinius darbus ir atrodo, kad jiems nerūpi bendravimas su bendraamžiais. Tai yra elgesys, kurį gali pastebėti jų mokytojas.

Kelias dienas išvykęs iš namų (pavyzdžiui, stovykloje), atsiskyrimo nerimo sutrikęs vaikas gali labai ilgėtis namų ir jaustis apgailėtinai, kol jam bus leista išvykti. Taip pat vaikas, turintis šį sutrikimą, gali parodyti pyktį ar net agresiją visiems, kurie, jų manymu, slepia juos nuo jūsų.

Suaugusiųjų išsiskyrimo nerimo sutrikimo atpažinimas

Kai ką nors myli, sunku dėl jų nesijaudinti. Tai tiesiog gyvenimo dalis. Tačiau atsiskyrimo nerimo sutrikimas yra neproporcingas situacijai. Tai taip pat gali pradėti trukdyti jūsų darbui ar santykiams. Pavyzdžiui, galite atšaukti darbą ir likti su mylimu žmogumi arba dažnai rašyti jam žinutę, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai (ir nerimauti, kol jis atsakys).

Kai gyvenate su šiuo sutrikimu, ne visada galite jausti, kad jūsų rūpesčiai yra neproporcingi situacijai. Galbūt tik tada, kai jūsų vaikas ar partneris nusivilia jūsų tikrinimu, jūs suprantate, kad jūsų nerimas yra daugiau nei įprastas.

Kas sukelia atsiskyrimo nerimo sutrikimą?

Tyrėjai tiksliai nežino, kas sukelia atsiskyrimo nerimo sutrikimą, tačiau jie mano, kad tai greičiausiai genetikos ir aplinkos derinys. Pavyzdžiui, žmogus gali gimti turėdamas genetinį pokytį (mutaciją), kuris turi įtakos tam tikrų cheminių medžiagų veikimui jo smegenyse.

Tačiau vien genetikos gali nepakakti sutrikimui sukelti. Tikėtina, kad aplinkos veiksnys, pavyzdžiui, didelis gyvenimo pokytis ar nepalanki vaikystės patirtis, taip pat turi įtakos. Tokie veiksniai gali sukelti epigenetinius pokyčius arba prie jūsų genų prijungtų cheminių medžiagų pokyčius, kurie turi įtakos tų genų veikimui. Pavyzdžiui, tam tikri epigenetiniai pokyčiai gali turėti įtakos tai, kaip jūsų kūno ląstelės „skaito“ genus, kurie kontroliuoja atsaką į stresą.

Rizikos veiksniai

Vaikui gali padidėti atsiskyrimo nerimo sutrikimo rizika, jei:

• Patirkite artimo žmogaus netektį.
• Patirkite stresinę situaciją, pavyzdžiui, jų tėvai išsiskyrė.
• Pakeiskite mokyklą arba persikelkite į kitą vietą.
• Biologinėje šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų.

Suaugusiųjų atsiskyrimo nerimo sutrikimo išsivystymo rizikos veiksniai yra šie:

• Mylimo žmogaus netektis.
• Liga mylimam žmogui.
• Dideli gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, persikraustymas, romantiškų santykių užmezgimas ir tapimas tėvais.
• Nerimo sutrikimo diagnozė vaikystėje.
• Kitų nerimo ar psichikos sveikatos sutrikimų diagnozė suaugusiesiems.

Kokios yra atsiskyrimo nerimo sutrikimo komplikacijos?

Atsiskyrimo nerimo sutrikimas sutrikdo jūsų gyvenimą ir apsunkina būtinų ir trokštamų dalykų atlikimą.

Vaikai gali:

• Sunku sutelkti dėmesį į mokyklos darbus, todėl jie atsilieka nuo pamokų.
• Sunku bendrauti su bendraamžiais ar įsitraukti į socialinę veiklą.
• Praleiskite progą mokytis, įgyti socialinių įgūdžių ir tapti savarankiškesniems.

Suaugusieji gali:

• Sunku sutelkti dėmesį į darbą ar kitas pareigas.
• Susidurkite su konfliktais jų santykiuose, ypač su prieraišumo figūromis.
• Praleiskite progų keliauti ar užsiimti kita prasminga veikla.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas atskyrimo nerimo sutrikimas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja atskyrimo nerimo sutrikimą suaugusiems:

• Kalbėkitės su jumis apie jūsų simptomus.
• Jūsų prašoma užpildyti klausimyną arba klausimų rinkinį, susijusį su jūsų simptomais ir patirtimi. Jūsų atsakymai padeda jūsų paslaugų teikėjui pasiekti (arba atmesti) atsiskyrimo nerimo diagnozę.

Vaikų atsiskyrimo nerimo sutrikimo diagnozė apima pokalbį su tėvais ar globėjais, taip pat su vaiku. Jūsų pediatras gali paprašyti jūsų (ir jūsų vaiko, jei jis pakankamai senas) užpildyti klausimyną. Jie taip pat gali užduoti jums klausimų apie jūsų vaiko elgesį ir tai, ką pastebėjote.

Teikėjai gali nukreipti jus ar jūsų šeimą pas psichologą ar psichiatrą, kad gautų tolesnę pagalbą nustatant diagnozę.

Kokie yra diagnozės kriterijai?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudojasi Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas (DSM-5-TR®) diagnozuoti išsiskyrimo nerimo sutrikimą ir (arba) kitas psichinės sveikatos būkles, kurios gali turėti įtakos jums ar jūsų vaikui.

Pagal DSM-5-TRatsiskyrimo nerimo diagnozė gali būti nustatyta, jei yra teisingi visi šie dalykai:

• Asmuo turi bent tris iš aštuonių galimų anksčiau išvardytų simptomų.
• Simptomai yra patvarūs ir trunka mažiausiai keturias savaites vaikams arba šešis mėnesius suaugusiems.
• Simptomai sukelia daug kančios asmeniui arba trukdo jo kasdieniam darbui (pvz., eiti į mokyklą ar darbą).
• Kita diagnozė nėra atsakinga už šiuos simptomus.

Daugelį metų paslaugų teikėjai diagnozavo atskyrimo nerimo sutrikimą suaugusiems tik tuo atveju, jei jie turėjo tokią būklę vaikystėje. Tačiau DSM-5-TR Tai pakeitė, klasifikuodama būklę kaip nerimo sutrikimą, o ne sutrikimą, kuris paprastai diagnozuojamas iki 18 metų. Dabar paslaugų teikėjai pripažįsta, kad jis pirmą kartą gali pasireikšti bet kokio amžiaus suaugusiesiems.

Gretutinių ligų diagnostika

Teikėjai taip pat naudojasi DSM-5-TR diagnozuoti gretutines ligas, kurios yra kitos žmogaus būklės kartu su pirmine diagnoze (šiuo atveju – atsiskyrimo nerimo sutrikimas). Gali būti dvi ar daugiau psichikos sveikatos sutrikimų, o kartu jų simptomai gali sutapti arba sąveikauti taip, kad juos sunku atskirti.

Pavyzdžiui, atskyrimo nerimo sutrikimą turintis vaikas taip pat dažnai turi generalizuotą nerimo sutrikimą arba specifinę fobiją.

Suaugusieji, turintys atsiskyrimo nerimo sutrikimą, dažniausiai turi vieną ar daugiau iš šių gretutinių ligų:

• Agorafobija.
• Generalizuotas nerimo sutrikimas.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD).
• Panikos sutrikimas.
• Asmenybės sutrikimai.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Socialinio nerimo sutrikimas.
• Specifinė fobija.
• Depresija.

Gretutinių ligų nustatymas leidžia paslaugų teikėjams pritaikyti gydymą pagal unikalius asmens poreikius. Pavyzdžiui, gydymas gali apimti įvairius gydymo būdus arba kelis vaistus.

Kultūriniai skirtumai

Kai kurios kultūros vertina stiprią šeimos narių tarpusavio priklausomybę. Tai gali reikšti, kad šeimos nariai yra labai artimi ir labiau pasitiki vienas kitu nei kitose kultūrose. Tokia tarpusavio priklausomybė nėra tas pats, kas atsiskyrimo nerimo sutrikimas. Diagnozuodami šią būklę sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atsižvelgia į kultūrinius skirtumus.

Valdymas ir gydymas

Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gydo atskyrimo nerimo sutrikimą?

Pirmosios eilės atskyrimo nerimo sutrikimo gydymas yra pokalbių terapija (psichoterapija), ypač forma, žinoma kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT padeda žmogui suprasti, kaip jų mintys veikia jų veiksmus.

Kitos terapijos galimybės apima:

• Dialektinė elgesio terapija (DBT)kuri padeda žmogui rasti pusiausvyrą tarp priėmimo, kas jis yra, ir pokyčių priėmimo.
• Šeimos terapijakuris pagerina santykius tarp šeimos narių. Šiuo atveju jis taip pat moko visus jūsų šeimos narius apie atsiskyrimo nerimo sutrikimą.

Vaistai

Jei pokalbio terapija nepadeda pakankamai, jums arba jūsų vaikui gali prireikti vaistų. Jūsų paslaugų teikėjas paaiškins tikslų vaistų tipą, kuris yra geriausias ir kiek laiko jo reikės.

Vaistai, skirti vaikų atsiskyrimo nerimo sutrikimui gydyti

Teikėjai kartais naudoja selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), kad gydytų 6 metų ar vyresnių vaikų atsiskyrimo nerimo sutrikimą. Skiriami specialūs vaistai:

• Fluoksetinas (Prozac®).
• Sertralinas (Zoloft®).
• Paroksetinas (Paxil®, Pexeva®).

Galimas nepageidaujamas poveikis yra nemiga, vėmimas ir apetito pokyčiai. Rimtesnis susirūpinimas dėl SSRI vartojimo vaikams yra padidėjusi minčių apie savižudybę rizika.

Jūsų vaiko paslaugų teikėjas atidžiai stebės jūsų vaiką ir ieškos požymių, kad jis gali galvoti apie savižudybę. Jie norės matyti jūsų vaiką reguliariems stebėjimams, taip dažnai kartą per savaitę pirmąjį mėnesį, o vėliau kas antrą savaitę antrąjį mėnesį. Jie taip pat pasakys, į ką atkreipti dėmesį namuose

Nedvejodami pasidalykite klausimais ar rūpesčiais su savo vaiko paslaugų teikėju bet kuriuo šio proceso momentu, taip pat ir prieš vaikui pradedant vartoti vaistus.

Vaistai, skirti suaugusiųjų atsiskyrimo nerimo sutrikimui gydyti

Jūsų paslaugų teikėjas gali skirti antidepresantų, tokių kaip SSRI, arba vaistus nuo nerimo, pvz., benzodiazepinus.

Jūsų paslaugų teikėjas jums pasakys daugiau apie galimą konkrečių vartojamų vaistų šalutinį poveikį ir riziką. Pavyzdžiui, benzodiazepinai gali formuoti įpročius. SSRI gali padidinti minčių apie savižudybę ar savižudiško elgesio riziką, ypač pradėjus juos vartoti pirmą kartą.

Visi vaistai yra susiję su rizika ir nauda. Jūs ir jūsų paslaugų teikėjas galite dirbti kartu, kad surastumėte jums geriausią gydymo būdą.

Jei galvojate apie savižudybę arba nerimaujate, kad jūsų vaikas galvoja apie savižudybę, skambinkite „Suicide and Crisis Lifeline“ numeriu 988. Kas nors jums padės 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Prevencija

Ar atsiskyrimo nerimo sutrikimo galima išvengti?

Nėra žinomo būdo užkirsti kelią atsiskyrimo nerimo sutrikimui.

Kaip tėvai ar globėjai, vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad palaikytumėte savo vaiko psichinę sveikatą, yra atviras dialogas su juo. Leiskite jiems žinoti, kad jie gali bet kada pasikalbėti su jumis apie viską, kas jiems kyla mintyse. Be to, patikinkite juos, kad būsite jiems šalia ir net tada, kai jie jūsų nemato, esate tik telefono skambučio atstumu. Taip pat galite pasikalbėti su savo pediatru apie būdus, kaip palengvinti vaiko perėjimą į mokyklą ir kitą veiklą ne namuose.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra atsiskyrimo nerimo sutrikimo vaikams perspektyva?

Gydomi vaikai, ypač anksti, pasveiksta gerai. Jie lanko mokyklą, susiranda draugų ir pamažu mokosi būti savarankiškesni. Daugumai simptomų nepasireiškia ir suaugus arba jiems sunku pereiti į universitetą ar susituokti. Kai kuriems vaikams tereikia šiek tiek papildomos pagalbos, kad jie galėtų mėgautis nepriklausomybe, kuri jiems tokia svarbi. Ir kai jie gauna tokią paramą, jie gali pradėti žiūrėti į pasaulį kaip kupiną galimybių – net jei jūs nesate šalia jų.

Tačiau be gydymo vaikai, turintys atsiskyrimo nerimo sutrikimą, gali turėti sunkumų mokykloje. Jie taip pat gali atsispirti situacijoms, kurios yra susijusios su rizika ar pokyčiais, ir tai gali apriboti jų mokymosi ir augimo galimybes. Jie taip pat susiduria su padidėjusia rizika vėliau susirgti kitomis psichinės sveikatos ligomis, įskaitant panikos sutrikimą ar agorafobiją.

Kokia yra atsiskyrimo nerimo sutrikimo perspektyva suaugusiems?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasakyti, ko tikėtis jūsų unikalioje situacijoje. Atsiskyrimo nerimas kiekvieną žmogų veikia šiek tiek skirtingai. Be to, žmonės skirtingai reaguoja į gydymą. Gydymo gali pakakti, kad padėtų jums valdyti simptomus, arba jums gali prireikti vaistų – laikinai arba ilgai.

Sunku nuspėti, kaip jausitės po kelerių metų ar net kitą mėnesį. Tačiau glaudžiai bendradarbiaudami su savo paslaugų teikėju, kad galėtumėte valdyti savo būklę, jums suteikiama geriausia galimybė jaustis mažiau nerimaujantiems ir geriau valdyti savo mintis.

Laikykitės gydymo plano, kurį jums pateiks jūsų paslaugų teikėjas, ir dalyvaukite visuose tolesniuose susitikimuose. Jūsų paslaugų teikėjas norės patikrinti, kaip veikia jūsų vaistas ir ar jis sukelia šalutinį poveikį.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jūs arba jūsų vaikas turi atsiskyrimo nerimo sutrikimo simptomų.

Jei paslaugų teikėjas skiria jums ar jūsų vaikui vaistų, nedelsdami praneškite jiems, jei pastebėsite:

• Naujas arba besikeičiantis šalutinis poveikis.
• Elgesio pokyčiai.
• Simptomai negerėja arba blogėja.

Jei galvojate apie savižudybę arba nerimaujate, kad jūsų vaikas galvoja apie savižudybę, skambinkite „Suicide and Crisis Lifeline“ numeriu 988. Kas nors jums padės 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Papildomi bendri klausimai

Kaip dažnas atsiskyrimo nerimo sutrikimas?

Atsiskyrimo nerimo sutrikimas yra labiausiai paplitęs jaunesnių nei 12 metų amžiaus vaikų nerimo sutrikimas. Jis pasireiškia maždaug 4 iš 100 šios amžiaus grupės vaikų.

Atsiskyrimo nerimo sutrikimu JAV serga maždaug 1–2 % suaugusiųjų. Tai gali atrodyti kaip mažas skaičius, tačiau tai reiškia, kad šiuo sutrikimu serga net 1 iš 50 suaugusiųjų. Tikėtina, kad jei sėdite judriame restorane, bent vienas ar du žmonės ten gyvena su atsiskyrimo nerimo sutrikimu.

Pastaba iš Klivlando klinikos

Normalu nerimauti dėl savo artimųjų, ypač kai jie atsiduria naujose situacijose. Galbūt jūsų vaikas ką tik išvyko iš valstijos į koledžą ir, jei kurį laiką nesiunčia jums žinučių, susimąstote, ar jam viskas gerai. Tačiau rūpesčiai dūzgia jūsų proto fone, kol galiausiai nutyla. Sergant atsiskyrimo nerimo sutrikimu, garsumas pasukamas iki galo ir valdymo mygtukas neveikia. Jūsų nerimas dėl mylimo žmogaus užgožia visa kita.

Tai panaši patirtis vaikams, sergantiems išsiskyrimo nerimo sutrikimu. Baimės ir nerimas daro didelę žalą, todėl jiems sunku sutelkti dėmesį į mokyklą ar mėgautis žaidimu su draugais.

Nesvarbu, kokio amžiaus jis prasideda, išsiskyrimo nerimo sutrikimas gali sutrikdyti gyvenimą. Jei pastebėjote atsiskyrimo nerimo sutrikimo simptomus savyje ar savo vaikui, nedvejodami kreipkitės į paslaugų teikėją. Jie yra pasirengę diagnozuoti ir gydyti šią būklę.

Taigi, mieli skaitytojai, atsiskyrimo nerimas, nors ir keliantis nerimą, yra pakankamai dažnas ir sėkmingai gydomas. Svarbiausia – atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Atminkite, jūs ne vieni! Per ilgus darbo metus esu padėjęs daugeliui pacientų įveikti šį sutrikimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.