Atkosėjimas krauju: priežastys ir kada kreiptis

Atkosėjimas krauju yra gana nerimą kelianti problema, su kuria susiduria daug žmonių. Tai gali būti simptomas rimtesnės sveikatos problemos, todėl svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Įvairios priežastys gali sukelti kraujavimą, nuo paprastų sužeidimų iki rimtų ligų, tokių kaip vėžys ar susilaužymai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines atkosėjimo priežastis ir patarimus, kaip tinkamai reaguoti į šį simptomą. Nepaisant to, kiek jis gali būti nedidelis, svarbu nesivilti ir imtis veiksmų laiku.

Kraujo atkosėjimas (hemoptizė) apima kosėjimą arba išspjaudymą krauju, sumaišytu su gleivėmis ar iešmais. Tai gali turėti daug priežasčių, kurių dauguma nėra rimtos. Vis dėlto, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei kosėjate daug kraujo, kosulys pasunkėja arba atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, kraujas šlapime ar išmatose arba karščiavimas.

Apžvalga

Atkosėjimas krauju turi daug priežasčių, įskaitant ilgalaikes sąlygas, per didelį kosulį ir vaistus.

Kas yra kraujo atkosėjimas (hemoptizė)?

Atkosint krauju, kosėjate arba išspjaunate kraują ar kruvinas gleives iš apatinių kvėpavimo takų (plaučių ir gerklės). Taip pat vadinamas hemoptize (tariama „he-MOP-tih-sis“), atkosėjimas krauju yra dažnas ir gali turėti daug priežasčių. Dauguma priežasčių nėra rimtos. Tačiau jums gali tekti nedelsiant apsilankyti greitosios medicinos pagalbos centre, jei atsikosite dideliu kiekiu kraujo.

Kraujas, kurį atsikosite, dažnai atrodo burbuliuojantis arba putojantis ir yra susimaišęs su gleivėmis ar iešmais. Jis gali pasirodyti rausvas, raudonas arba rūdžių spalvos ir paprastai būna nedidelis.

Kuo skiriasi atkosėjimas krauju ir vėmimas krauju?

Atkosėjimas krauju (hemoptizė) nėra tas pats, kas vėmimas krauju (hematemezė). Atkosėtas kraujas paprastai atrodo kaip krauju išteptas iešmas, sumaišytas su gleivėmis. Kraujas ateina iš gerklės ar burnos. Vėmimas krauju reiškia didelio kraujo kiekio išpylimą. Paprastai tai apima vidinį kraujavimą viršutiniame virškinimo trakte (GI).

Jei vemiate krauju, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Ar kosėti krauju rimta?

Gali būti. Viskas priklauso nuo to, kas sukelia jūsų kraujo netekimą ir kraujo netekimo mastą. Dauguma priežasčių nėra rimtos ir yra gydomos. Vis dėlto, kosulys krauju gali būti rimtų ligų, tokių kaip sunki infekcija ar plaučių vėžys, požymis. Per daug kraujo netekimas vienu metu gali būti pavojingas gyvybei ir reikalauti skubios medicinos pagalbos.

Tik sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nustatyti jūsų būklės rimtumą. Jei kosėjate dideliu kiekiu kraujo arba jūsų būklė nepagerėja, kreipkitės į paslaugų teikėją.

Galimos priežastys

Kas sukelia kraujo atkosėjimą?

Priežastys svyruoja nuo lengvos (dažniausios) iki rimtos ir potencialiai pavojingos gyvybei. Paprastai atkosėjimas krauju yra susijęs su infekcija. Dažniausios priežastys yra šios:

• Bronchitas.
• Plaučių uždegimas.
• Tuberkuliozė.

Kitos priežastys:

• Bronchektazė.
• Cistinė fibrozė.
• Vaskulitas.
• Narkotikų vartojimas (krekas/kokainas).
• Vilkligės komplikacijos.
• Stazinis širdies nepakankamumas.
• Plaučių arterijų sužalojimas.
• Sudirginimas dėl bronchoskopijos biopsijos.
• Kraujo skiediklių (antikoaguliantų) vartojimas.
• Per didelis kosulys, kuris dirgina gerklę.
• Kraujo krešulys plaučiuose (plaučių embolija).
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Plaučių aspiracija (kraujo kvėpavimas į plaučius).
• Plaučių vėžys (ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms, kurie rūko).
• Kraujas, patenkantis į gerklę iš nosies (kraujavimas iš nosies), tonzilių ar dantų.
• Svetimkūnis arba kvėpavimo takų obstrukcija (dažniau vaikams).

Priežiūra ir gydymas

Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja, kodėl atsikosite krauju?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas peržiūrės jūsų ligos istoriją, atliks fizinį egzaminą ir užduos klausimus, kad nustatytų, kodėl atsikosite krauju. Jie gali paklausti:

• Kiek kraujo tu atsikosėjai.
• Kaip dažnai kosėjote krauju.
• Kiek laiko tu kosėjai krauju.
• Kiek kraujo susimaišo su gleivėmis ar iešmais.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali paklausti apie elgesį, kuris kelia jums pavojų, pvz., narkotikų vartojimą ar rūkymą. Jie gali bandyti nustatyti galimas priežastis, klausdami apie kitus simptomus, kuriuos patyrėte.

Jie gali atlikti bet kurį iš šių testų, kad nustatytų pagrindinę priežastį:

• Krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant ieškoti navikų ar skysčių plaučiuose.
• Jūsų krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT), siekiant ištirti rentgeno rezultatus arba atlikti papildomą procedūrą, pvz., bronchoskopiją.
• Bronchoskopija, skirta patikrinti, ar jūsų kvėpavimo takai yra laisvi, ir nustatyti kraujavimo vietą.
• Pilnas kraujo tyrimas (CBC), skirtas įvertinti, kiek kraujo netekote, ir ieškoti infekcijos požymių.
• Jūsų plaučių išskyrų skreplių pasėlis, siekiant ieškoti infekcinių priežasčių, dėl kurių galite atkosėti krauju, pvz., bakterijų ar virusų.
• Kraujo krešėjimo tyrimas (krešėjimo testas), siekiant išsiaiškinti, ar kraujavimo sutrikimas yra susijęs su jūsų simptomais.
• Plaučių arteriografija, norint pamatyti, kaip kraujas teka per plaučius.
• Šlapimo ir (arba) inkstų funkcijos tyrimas, siekiant atmesti autoimunines ligas, turinčias įtakos jūsų plaučiams ir inkstams.

Jūsų paslaugų teikėjas gali atlikti papildomų procedūrų arba užsisakyti kitus tyrimus, atsižvelgdamas į tai, kas, jų manymu, sukelia kraujo atkosėjimą.

Kaip gydomas kraujo atkosėjimas?

Gydymas priklauso nuo to, koks didelis jūsų kraujo netekimas ir dėl ko atsikosite krauju.

Jei patiriate didelį kraujo netekimą, jums bus suteikta pagalba intensyviosios terapijos skyriuje (ICU). Jūsų priežiūros komanda stengsis jus stabilizuoti ir sustabdyti kraujavimą, prieš pradėdama diagnozuoti, kas sukelia jūsų kraujo netekimą.

Sunkaus kraujo netekimo, susijusio su krauju kosuliu, gydymas gali būti:

• Bronchoskopija, skirta pašalinti krešulius kvėpavimo takuose, kurie gali sukelti kraujavimą.
• Bronchų arterijų angiografija ir embolizacija, siekiant sustabdyti kraujo tekėjimą kraujagyslėse, kurios sukelia kraujavimą.
• Vaistas, vartojamas kraujavimui, susijusiam su dideliu kraujo netekimu, sustabdyti (traneksamo rūgštis).

Kai jie išsiaiškins, dėl ko atsikosite krauju, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas aptars geriausią gydymo planą jūsų simptomams ir pagrindinei būklei pašalinti.

Gydymas, skirtas ligoms, dėl kurių galite atsikosėti krauju, yra:

• Antibiotikai: jeigu jūsų būklę sukelia pneumonija arba tuberkuliozė.
• Steroidai: jei jūsų būklę sukelia uždegimas.
• Chirurgija ir vėžio gydymas: jei jūsų būklę sukelia piktybinis (vėžinis) navikas.

Kada skambinti gydytojui

Ką daryti, jei kosinu krauju?

Atkosėjimas krauju gali būti rimtos sveikatos būklės požymis. Kreipkitės skubios pagalbos, jei kosėjate dideliu kiekiu kraujo.

Jei kosėjate nedideliu kiekiu kraujo ilgiau nei savaitę, susitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie nustatys, kas sukelia hemoptizę, ir suteiks reikiamą gydymą.

Ar turėčiau eiti į greitąją pagalbą, jei kosinu krauju?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei kosėjate daugiau nei kelis arbatinius šaukštelius kraujo, jei kosėjote krauju ilgiau nei savaitę arba jei kosulį lydi kiti simptomai, įskaitant:

• Karščiavimas.
• Krūtinės skausmas.
• Naktinis prakaitavimas.
• Dusulys.
• Greitas arba stiprus svorio kritimas.
• Galvos svaigimas ar galvos svaigimas.
• Kraujas šlapime (hematurija) arba išmatose.

Neišsigąskite, jei atsikosite nedideliu kiekiu kraujo. Dažniausios priežastys yra gydomos. Jei netenkate daug kraujo, jūsų būklė negerėja ir turite kitų simptomų, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Svarbu žinoti, kas sukelia šį simptomą, kad galėtumėte gauti reikiamą priežiūrą. Nepriklausomai nuo priežasties, kuo anksčiau gausite gydymą, tuo geriau.

Atkosėjimas krauju gali būti rimtas sveikatos sutrikimas, kuris reikalauja nedelsiantinių veiksmų. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, tokios kaip traumos, kraujavimas arba infekcijos. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite kraują atkosėjant arba kitus susijusius simptomus, tokius kaip dusulys, karščiavimas ar nuovargis. Tik profesionalus medicininis įvertinimas gali nustatyti tikslią atkosėjimo krauju priežastį ir sudaryti efektyvų gydymo planą. Nepaisant priežasties, svarbu neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į medicinos specialistus.