Sveiki! Daugelis pacientų klausia, ar tiesa, kad valgant daug morkų oda gali tapti oranžinė. Kaip ilgametė gydytoja galiu patvirtinti – taip, tai įmanoma! Tai vadinama karotenemija ir atsiranda dėl per didelio beta karoteno kiekio organizme. Nesijaudinkite, tai nepavojinga ir oda grįš į įprastą spalvą sumažinus morkų kiekį. Skaitykite toliau, ir papasakosiu plačiau.
Kai kalbama apie morkų ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu beta karotino, valgymą, iš tikrųjų galite turėti per daug gero. Taip gerai, kad iš tikrųjų galite susirgti karotenemija.
Pasak dermatologės Melissa Piliang, MD, karotenemiją sukelia per daug beta karotino jūsų kraujo garuose. Jūs žinote, kad beta karotenai yra tam tikrų raudonų, oranžinių ir geltonų vaisių ir daržovių pigmentas.
„Valgant per daug beta karotino pripildytų maisto produktų, jūsų oda gali tapti oranžine spalva“, – aiškina dr. Piliang. „Karotenemija yra gana neįprasta, bet tikriausiai matome vieną ar du atvejus per metus.”
Kai kurie iš populiariausių beta karotino pripildytų maisto produktų yra šie:
- Abrikosai.
- Kantalupa.
- Morkos.
- Mangai.
- Apelsinai.
- Moliūgas.
- Skvošas.
- Saldžiosios bulvės.
- Jamsai.
Tačiau karotenemija ne visada atsiranda tik valgant šiltos spalvos produktus. Kiti maisto produktai, tokie kaip obuoliai, kopūstai, žalumynai, kiviai, šparagai ir netgi kartais kiaušiniai ir sūris.
Svarbu pažymėti, kad karotenemija dažniausiai yra ribojančios dietos arba didelio konkretaus maisto kiekio valgymo kaltininkas. Toks valgymas gali kelti pavojų gauti per daug ir per mažai tam tikrų maistinių medžiagų.
„Kelias savaites per dieną reikėtų suvalgyti apie 20–50 miligramų beta karotenų, kad padidėtų jų lygis pakankamai, kad pamatytumėte odos spalvos pakitimus“, – sako dr. Piliang. „Vienoje vidutinėje morkoje yra apie 4 miligramus beta karotino. Taigi, jei kelias savaites valgysite 10 morkų per dieną, galite tai išsivystyti.
Tinkamai subalansuota mityba užtikrina, kad valgote visas reikiamas maistines medžiagas teisingai suma.
Bet kaip iš tikrųjų jūsų oda tampa oranžinė?
Dr. Piliang sako, kad jūsų kraujyje esantis beta karotino perteklius patenka į storesnę odą turinčias kūno vietas, pavyzdžiui, delnus, padus, kelius, alkūnes ir raukšles aplink nosį. Tai yra pirmosios sritys, kurias žmonės paprastai pastebi oranžine spalva. Ir tai gali būti akivaizdžiau šviesesnės odos žmonėms. Odos spalva ir toliau tamsės, kai valgysite daugiau beta karotino turinčio maisto.
Karotenemija paprastai diagnozuojama peržiūrėjus dietos istoriją ir ištyrus kiekį kraujyje.
Karotenemija nėra pavojinga
Gydymas paprastas: tiesiog sumažinkite suvartojamo maisto, kuriame gausu beta karotino, kiekį. Odos spalvos pakitimai paprastai pradės blukti ir po kelių mėnesių normalizuosis.
„Maži vaikai gali turėti didesnę riziką susirgti karotenemija dėl kūdikių tyrės, pavyzdžiui, moliūgų ir morkų“, – sako dr. Piliang. „Tačiau nėra jokios rizikos ar pavojaus tai turėti.”
Vis dėlto, jei pastebėjote daugiau geltonos odos atspalvio arba kažkas atrodo ne taip, patikrinkite. Inkstų liga, gelta, skydliaukės liga, diabetas ir anoreksija gali sukelti odos spalvos pasikeitimą.
Sergant karotenemija, akių baltymai turi likti balti, kitaip nei gelta, kai akių baltymai įgauna geltoną atspalvį.
Karotenemija yra puikus pavyzdys, kad per daug gero. Vietoj to sutelkite dėmesį į gerai subalansuotą mitybą su įvairiais vaisiais, daržovėmis, liesais baltymais, sveikais riebalais ir sudėtingais angliavandeniais. Jei pastebėjote bet kokį odos spalvos pakitimą ir jis nepraeina per kelias dienas, susitarkite dėl susitikimo su gydytoju.
Taip, valgant per daug morkų, jūsų oda gali įgauti oranžinį atspalvį! Tai vadinama karotenemija ir visiškai nepavojinga. Per daugelį metų mačiau ne vieną tokį atvejį – dažniausiai pasitaiko kūdikiams, kuriems mamos duoda daug morkų tyrelių. Nusiraminkite, sumažinus morkų kiekį, odos spalva grįš į normalias vėžes. Svarbu įvairiapusiška mityba, o saikas – sveikatos raktas, kaip ir sakydavo mano senelė!
Galbūt jus domina:
Ar valgant per daug morkų jūsų oda gali būti oranžinė?
Ar mažas testosterono kiekis gali sukelti nerimą ir depresiją?
Ar galite pasiskiepyti nuo gripo, jei esate alergiškas kiaušiniams?
Ar jūsų plaukai gali apsaugoti jūsų galvos odą nuo odos vėžio?
Ar diabetas padidina širdies ligų riziką?
Ar svarbu, ką valgote prieš duodami kraujo?
Sausas skalbimas: ką reikia žinoti apie šią „TikTok“ tendenciją
Ankstyvieji persileidimo požymiai (ir kada nereikia panikuoti)