Mano manymu, mankštintis karščiu metu yra svarbu ne tik išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir išlaikyti gerą sveikatą. Mankštindamiesi, pasijuntame energingi, pageriname kraujotaką ir mažiname stresą. Be to, prakaituojant mankštindamiesi organizmas išsivalo nuo toksinų. Tačiau svarbu prisiminti, kad mankštintis karščiu reikia atsargiai, vengiant dehidratacijos ir saulės smūgio. Todėl, net jei patinka mankštintis lauke šiltoje oru, nuolat reikėtų rūpintis savo organizmo hidratacija ir klausytis savo kūno signalų.
Šiltos, saulėtos dienos puikiai tinka mankštai lauke. Jums nereikia striukės ar pirštinių. Jums nereikės jaudintis, kad rytinio bėgimo metu paslysite ant ledo lopinėlio. Tiesiog nusimaukite batus ir pirmyn, tiesa?
Atsargiai – saulėtos dienos taip pat turi pavojų. Jei jūsų kūnas tampa per karštas, galite susirgti karščio liga. Lengvais atvejais kelias valandas galite jaustis apgailėtinai. Tačiau rimti atvejai gali būti pavojingi gyvybei.
Greitosios medicinos pagalbos gydytojas Tomas Watersas, MD, paaiškina įvairius karščio ligų tipus, jų simptomus ir kaip galite jų išvengti.
Kas yra karščio liga?
Kai mums karšta, mūsų kūnas prakaituoja, kad atvėsintų. Tačiau prakaitavimas gali padaryti tik tiek. Karščio liga pasireiškia tada, kai jūsų kūno vėsinimo pastangos negali išlaikyti jus supančios temperatūros ir drėgmės.
„Prakaitavimas yra pagrindinis mūsų šilumos išsklaidymo mechanizmas. Kai karšta ir drėgna, mes nelabai efektyviai šaliname šilumos“, – aiškina daktaras Watersas.
Tada gali ištikti karščio liga. Jūsų kūno temperatūra pakyla, todėl turite imtis skubių veiksmų ją sumažinti. Kad jaustumėtės geriau, gali pakakti vien išeiti iš saulės ir gerti skysčių. Bet jei jūsų simptomai yra sunkesni, eikite į greitosios pagalbos skyrių.
Maži vaikai ir vyresni suaugusieji yra jautresni dideliam karščiui. Jie turėtų dažnai daryti pertraukas nuo karščio ir gerti daug skysčių.
Šilumos mėšlungis
Mėšlungis yra pirmasis požymis, kad per karštį persistengėte ir turite atvėsti.
Jei treniruotės metu jaučiate raumenų spazmus:
- Sustokite ir eikite į vėsesnę vietą.
- Švelniai ištempkite ir masažuokite paveiktus raumenis.
- Gerkite vandenį arba elektrolitų gėrimą.
- Venkite gėrimų, kuriuose yra kofeino ar alkoholio.
Daugiau nesportuokite likusią dienos dalį ir įsitikinkite, kad išgėrėte daug. Jei mėšlungis nepraeina po valandos arba turite širdies problemų, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Šilumos išsekimas
Šilumos išsekimas yra sunkesnis nei karščio mėšlungis. Jums gali pasireikšti simptomai, tokie kaip:
- Ekstremalus nuovargis.
- Dusulys.
- Galvos svaigimas.
- Vėmimas.
- Apalpimas.
- Oda, kuri jaučiasi šalta ir drėgna arba karšta ir sausa.
- Žemas kraujo spaudimas.
- Silpnas, bet greitas pulsas.
- Jaučiasi sušalęs arba atsiranda žąsies oda, nors karšta.
Kad išvengtumėte karščio išsekimo, kuo greičiau pasitraukite nuo karščio ir saulės. Jei įmanoma, eikite į pastatą su oro kondicionieriumi. Atlaisvinkite drabužius ir gerkite vandens arba elektrolitų gėrimus. Jei turite prieigą prie vėsios vonios ar drėgnų rankšluosčių, naudokite vieną arba abu, kad sumažintumėte odos temperatūrą.
Jei vemiate arba simptomai nepagerėja per kelias minutes, skambinkite 911 arba eikite į greitosios pagalbos skyrių, sako daktaras Watersas.
Karščio smūgis
Šilumos smūgis yra sunkiausia karščio ligos forma. Šiai gyvybei pavojingai būklei reikia skubios medicininės pagalbos. Jei nesate gydomi, tai gali sukelti smegenų pažeidimą arba mirtį.
Simptomai gali būti:
- 103 laipsnių ar aukštesnė temperatūra.
- Karšta, raudona arba sausa oda.
- Dezorientacijos ar sumišimo jausmas.
- Galvos svaigimas.
- Greitas pulsas ir kvėpavimas.
- Apalpimas.
Jei manote, kad žmogų ištiko šilumos smūgis, kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą. Nuneškite juos į vėsesnę vietą, kol laukiate greitosios pagalbos. Jei vežate juos į greitosios pagalbos skyrių, naudokite šaltus kompresus ir oro kondicionierių, kad atvėsintumėte juos transporto priemonėje.
„Jei pastebite, kad mylimas žmogus elgiasi neteisingai – jei jis sumišęs ar ne pats – jam gali išsivystyti šilumos smūgis. Pašalinkite juos nuo karščio“, – sako daktaras Watersas. „Jei po to jie greitai neatsigauna arba ir toliau elgiasi sutrikę, nedelsdami nuveskite juos į greitosios pagalbos skyrių.
Sportuoti šiltesniais mėnesiais
Nereikia vengti treniruočių lauke, kai šilta. Štai ką galite padaryti, kad išvengtumėte karščio sukeliamų ligų:
- Skysčiai yra tavo draugai. Gerkite vandens ar elektrolitų gėrimų kas 15 minučių mankštindamiesi karštyje, net jei nesate ištroškęs. Kas valandą išgerkite 2–4 puodelius (16–32 uncijų) skysčių. Pradėkite gerti prieš treniruotę, gerkite eidami ir gerkite po to.
- Atsipalaiduokite apie savo treniruotę. Nedubliuokite savo kasdienybės patalpose, kai tvyro tvankumas ir devintajame dešimtmetyje. Karšta temperatūra sukelia stresą kūnui, nes jis sunkiau atvėsina. Jei norite mankštintis lauke, sumažinkite jo intensyvumą keliais žingsniais. Taip pat gali tekti jį padaryti trumpesnį nei įprastai. Mažiau intensyvi, trumpesnė treniruotė nėra ženklas, kad esate prastos formos. Tai protingas būdas išlikti sveikiems.
- Išbandykite ką nors kitokio. Tas 10 mylių bėgimas nėra pati geriausia idėja, kai lauke karšta. Važinėjimas dviračiu suteikia vėjo ir leidžia jaustis vėsiau. Arba mėgaukitės maudynėmis, kai pakyla gyvsidabris.
- Eik ryte arba vakare. Šiltuoju metų laiku dienos vidurys nėra tinkamas laikas mankštintis. Išeikite prieš 9 val. arba po 19 val., kad išvengtumėte kaitrios saulės ir per didelio karščio. Jei temperatūra yra 80 laipsnių ar aukštesnė, o drėgmė virš 80%, treniruokitės į vidų.
Šilumos smūgis nėra pokštas
Gali būti sunku atskirti karščio išsekimo ir šilumos smūgio simptomus. Jei nesate tikri, nebandykite spėlioti ar laukti. Saugiausias pasirinkimas yra eiti į greitosios pagalbos skyrių.
Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.
Manau, kad mankštintis šiltesniu oru gali būti labai naudinga. Tai padeda išlikti aktyviems ir sveikiems net karštą vasaros dieną. Mankšta ne tik gerina fizinę būklę, bet taip pat teigiamai veikia ir psichologinę savijautą. Tačiau svarbu prisiminti, kad būtina rūpintis savo sveikata ir vengti perkaitimo bei dehidratacijos. Todėl mankštinantis karštu oru svarbu saugotis ir klausytis savo kūno signalų. Vis dėlto, tinkamai planuojant ir atsargiai mėgaujantis mankšta, gali būti tikrai malonu ir naudinga net ir didžiausiomis kaitėmis.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus