Ar stresas gali sukelti insultą?

Ar stresas gali sukelti insultą? Tai svarbus klausimas, kurį daugelis žmonių neretai ignoruoja. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad didelis stresas gali turėti neigiamų poveikių mūsų organizmui, įskaitant insulto riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis streso lygis gali pakelti kraujospūdį, padidinti cholesterolio kiekį kraujyje ir didinti kraujo krešulių riziką. Todėl labai svarbu mokytis valdyti stresą ir ieškoti būdų, kaip sumažinti jo poveikį mūsų sveikatai.

Yra žinoma, kad stresas dėl darbo kenkia jūsų sveikatai, taip pat padidina širdies ir kraujagyslių ligų, ypač aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų, riziką.

Jei konkrečiai susimąstėte, ar stresas taip pat gali sukelti insultą, atsakymas yra, deja, taip.

„Buvo daug įrodymų, tiriančių stresą kaip insulto rizikos veiksnį, ypač stresą, susijusį su jūsų darbu“, – sako neurologė Irene Katzan, MD. „Keli tyrimai dabar sieja darbinį stresą su padidėjusia suaugusiųjų insulto rizika.

Kaip stresas gali sukelti insultą

Tai, kas tiksliai nutinka, kai patiriate stresą, priklauso nuo kitų veiksnių, kuriuos patiriate. Stresas gali sukelti medicininių problemų arba kartu su kitais medicininiais negalavimais, sukeliančiais insultą.

„Dažnai stresas, kartu su kitais veiksniais, sukelia ligą“, – sako dr. Katzan.

„Kartais stresas gali sukelti uždegimą, hipertenziją ar kitas kraujagyslių ligas – būtent tai gali sukelti insultą ar širdies priepuolį.

Ką tyrimai rodo apie stresą darbe

Didėjantis psichosocialinis distresas (pvz., toks, kurį patiriate dėl spaudimo darbe) yra susijęs su mirtino ir nemirtino insulto rizika suaugusiesiems.

Viename tyrime Kinijos mokslininkai surinko šešių tyrimų, kuriuose dalyvavo 138 782 dalyviai, duomenis. Tyrėjai įvertino ryšį tarp streso darbe ir būsimos insulto rizikos. Žurnale „Neurology“ paskelbtas tyrimas rodo, kad streso sukeltas insultas iš tiesų yra įmanomas – bet koks stresas kenkia jūsų sveikatai ir į jį reikia žiūrėti rimtai.

Jame buvo nagrinėjami du darbo aspektai – psichologinis darbo poreikis ir darbo kontrolė. Psichologinis darbo poreikis buvo įvardytas kaip laiko spaudimas, protinis krūvis ir atsakomybės lygis, o darbo kontrolė – kaip savo sprendimų kontrolė.

Tyrėjai išsiaiškino, kad darbai, kuriems keliami dideli reikalavimai ir mažai kontroliuojami (pavyzdžiui, padavėja ar slaugytojų padėjėja), buvo susiję su 22 % didesne insulto rizika, palyginti su mažais paklausos ir didelės kontrolės darbais, pavyzdžiui, architekto ar gamtos mokslininko darbu.

2010 m. atliktas tyrimas nustatė 10 rizikos veiksnių, kurie yra susiję su 90% tam tikrų tipų insulto rizikos. Su darbu susijęs stresas gali sukelti daugelį jų – ypač depresiją, hipertenziją, prastą mitybą, rūkymą, mažiau laiko mankštintis ar piktnaudžiavimą alkoholiu.

Kitame tyrime didesnis streso lygis ir depresijos simptomai buvo susiję su padidėjusia vadinamojo insulto arba TIA (trumpalaikių išemijos priepuolių) rizika vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Patarimai, kaip sumažinti stresą darbe

Daugeliui iš mūsų stresas darbe yra neišvengiamas, tačiau yra strategijų, kurias galite naudoti norėdami sumažinti spaudimą savo protui ir kūnui.

„Kadangi stresas sukelia nesveiką elgesį, labai svarbu sumažinti insulto riziką“, – sako dr. Katzan. „Darbo metu galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte įtampą.

Štai keletas paprastų būdų, kaip sumažinti stresą darbe ir namuose:

• Giliai kvėpuokite, medituokite arba išbandykite jogą, kad aprūpintumėte smegenis labai reikalingu deguonimi ir pagerintumėte savo fizines galimybes.
• Norėdami pagerinti nuotaiką, naudokite raminančias programas ar muziką.
• Kelis kartus per darbo dieną atsikelkite ir pajudėkite arba sukurkite pasiekiamą pratimų programą, kurią galite atlikti prieš arba po darbo dienos.
• Apribokite alkoholio vartojimą.
• Įsitikinkite, kad rasite laiko gaminti maistą arba atsineškite sveikų pietų ar vakarienės po darbo.
• Pagyvinkite savo erdvę augalais ir švelniomis spalvomis, kad sukurtumėte malonią erdvę dirbti.
• Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną užduotį ir atpažinkite, kai baigsite užduotis, nes kelių užduočių atlikimas dažnai gali padidinti streso lygį.

„Svarbiausia yra retkarčiais mažinti vaizdą, vengti nesveiko elgesio, ugdyti sveikos mitybos įpročius ir kasdien užsiimti fizine veikla“, – sako ji. „Jei jūsų darbas kelia didelį stresą, nepamirškite apie savo kraujospūdį ir kreipkitės į gydytoją, jei jūsų stresas tampa nevaldomas.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Išvados gali būti taip, kad stresas tikrai gali sukelti insultą. Yra daug tyrimų, kurie susieja stresą su padidėjusiu insulto rizika. Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata, reguliariai maudytis, medituoti ir vengti streso šaltinių. Taip pat patariama atidžiai stebėti savo sveikatą ir kreiptis į gydytoją, jei pastebimas didelis stresą lydintis simptomai. Gerai valdytas stresas gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų, įskaitant insultą.