Ar revaskuliarizacija gali užkirsti kelią širdies priepuoliams

Sveiki, esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Daugelį metų gydau širdies ligas ir dažnai sulaukiu klausimo – ar revaskuliarizacija gali užkirsti kelią infarktui? Trumpai tariant – taip, gali. Bet tai nėra taip paprasta. Šiame straipsnyje papasakosiu, kada ir kam ši procedūra yra tinkama, kokie rizikos veiksniai ir kokias alternatyvas verta apsvarstyti. Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau apie šią svarbią temą.

Kai vainikinių arterijų liga susiaurėja vieną iš jūsų arterijų 70%, jūsų širdies priepuolio rizika kelia susirūpinimą. Dabar pats laikas aptarti revaskuliarizaciją.

Dar visai neseniai pasirinkti geriausią revaskuliarizacijos procedūrą buvo gana paprasta:

• Jei turite vieną ar du pažeidimus, galinčius sukelti širdies priepuolį, rekomenduojama angioplastika ir stentavimas (perkutaninė koronarinė intervencija arba PCI).
• Jei sunki aterosklerozė buvo visoje kairėje priekinėje nusileidžiančioje (LAD) arterijoje ir kitose širdies arterijose, rekomenduojama atlikti vainikinių arterijų šuntavimo operaciją (CABG).

Tačiau dabar, kai milijonams pacientų buvo atliktos šios procedūros, paaiškėjo kiti veiksniai. Žymiausi kardiologai neseniai pateikė įrodymų, kad PCI ir CABG neturi tokio paties ilgalaikio poveikio.

„CABG suteikia tai, ką mes vadiname „lauko apsaugos efektu“. Tai ne tik neleidžia kaltininkui sukelti širdies priepuolio. Tai taip pat apsaugo nuo būsimų širdies priepuolių, kuriuos sukelia pakitimai, kurie gali išsivystyti toje pačioje arterijoje“, – aiškina širdies chirurgas Faisalas Bakaeenas, MD. „Šiuo tikslu CABG pagerina ilgalaikį išgyvenimą.

„Stentai gerai gydo atskirus pažeidimus, tačiau jie negali apsaugoti nuo būsimų pažeidimų. Taigi jie negali apsaugoti nuo būsimų širdies priepuolių ar pagerinti išgyvenamumą.

Kada reikalinga revaskuliarizacija?

Vainikinių arterijų liga yra liga, kurią sukelia aterosklerozė. (Štai tada jūsų arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės plokštelės.) Dėl šių sankaupų kraujagyslė gali susiaurėti, kad kraujas nebegali pro ją praeiti. Plokštelės taip pat gali plyšti, išsiliedamos jų turinys į arteriją ir sukelti krešulį, kuris sustabdo kraujotaką. Bet kuriuo atveju rezultatas yra širdies priepuolis.

Ištikus širdies priepuoliui, širdies raumens sritis, kurią maitina pažeista arterija, netenka deguonies ir gali mirti. Revaskuliarizacija – naudojant PCI arba CABG – atkuria tinkamą šviežiai deguonimi prisotinto kraujo tekėjimą į šias sritis.

Kokie yra CABG pranašumai?

Revaskuliarizacijos nauda yra tiesiogiai susijusi su ligos mastu (tai vadinama ligos našta). Kai kas nors serga rimta liga visoje vainikinių arterijų dalyje, CABG gali pailginti jo gyvenimą.

„Net jei liga nėra pakankamai pažengusi, kad būtų galima nerimauti dėl gresiančio širdies priepuolio, širdies raumens kraujotakos gerinimas apsaugos nuo būsimo širdies priepuolio“, – sako dr. Bakaeen.

Kuo didesnė jūsų ligos našta, tuo didesnės naudos galite gauti iš CABG. Paimkite, pavyzdžiui, diabetą. Diabetas pagreitina vainikinių arterijų ligos vystymąsi, padidindamas ankstyvo širdies priepuolio riziką.

„Šių pacientų CABG įrodė aiškų pranašumą prieš PCI išgyvenimo ir būsimų širdies priepuolių prevencijos požiūriu“, – sako dr. Bakaeen.

Kaip CABG padeda kam nors gyventi ilgiau?

Dauguma širdies priepuolį sukeliančių pažeidimų atsiranda viršutiniame trečdalyje arterijos. CABG apeina šiuos pažeidimus ir didžiąją likusių arterijų dalį, prijungdama šuntavimo transplantatą toli pasroviui, ligoms mažiau pažeidžiamoje srityje.

Kai liga ir toliau vystosi arterijoje, šuntavimo transplantatas ir toliau tiekia deguonimi prisotintą kraują į širdies raumenį, maitinamą arterijų. Taip CABG užkerta kelią širdies priepuoliams ateityje.

PCI to negali padaryti. „PCI skirtas tik vienam pažeidimui. Jis negali apsaugoti arterijos, kuriai prieš arba pasroviui nuo stento atsiranda naujas pažeidimas“, – sako dr. Bakaeen.

„Be to, pats stentas gali susiaurėti arba susitraukti“, – priduria dr. Bakaeen. „Kai tai nutinka, kraujotaka sustoja. Kadangi nėra kito kelio, kuriuo kraujas galėtų sekti, širdies raumuo gali mirti.

Kada PCI yra geras pasirinkimas?

PCI siūlo skirtingus privalumus. PCI daugiausia dėmesio skiriama ūmių (sunkių ir staigių) pažeidimų, kurie riboja arba sustabdo kraujotaką, gydymą. Dėl to jis idealiai tinka, kai vienas blokavimas sukelia širdies priepuolį.

„Stentuojate jį, leiskite pacientui pasveikti ir tada aptarkite, ką daryti toliau, kad išvengtumėte kito širdies priepuolio“, – sako daktaras Bakaeenas.

Kartais dėl bendros žmogaus būklės PCI yra saugesnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, kai jie taip pat turi kitą esamą būklę, pvz., sunkią plaučių ligą, kepenų ligą arba labai didelį amžių. Tokiais atvejais su operacija susijusi rizika gali būti didesnė nei širdies priepuolio rizika.

Tačiau apskritai naujas mąstymas yra ne tik tiesioginis gydymo poveikis, bet ir ilgalaikis jo poveikis.

„Jei tikslas yra užkirsti kelią būsimiems širdies priepuoliams, CABG yra atsakymas“, – sako dr. Bakaeen.

Kokio tipo CABG yra geriausias?

Svarbu žinoti, kad ne visi CABG yra vienodi.

Kad pacientai gautų naudos iš CABG, šuntavimo transplantatai turi likti atviri ilgą laiką. Kaip tai geriausia pasiekti? Tai naudojant arterijas kaip svarbių vainikinių kraujagyslių transplantatus. Taip yra todėl, kad arterijos yra mažiau pažeidžiamos apnašų susidarymui nei venos.

„Šių papildomų arterijų transplantatų naudojimo nauda nėra tokia didelė, kaip naudojant LIMA to LAD, tačiau jie suteikia apsaugą nuo būsimo širdies priepuolio ir pagerina gyvenimo kokybę“, – sako dr. Bakaeen. „Mūsų pačių tyrimai rodo, kad naudojant šiuos papildomus arterijų transplantatus, o ne venas, po penkerių ar septynerių metų išgyvenamumas bus naudingas.

Šiuo metu vykstantis ROMA tyrimas skirtas patvirtinti šią išvadą, tačiau rezultatai nebus paskelbti penkerius–10 metų. „Tuo tarpu mes pritaikome CABG operaciją kiekvienam pacientui, kad užtikrintume geriausius įmanomus rezultatus“, – sako dr. Bakaeen.

Žinot, per tiek metų praktikos mačiau visko. Revaskuliarizacija, aišku, gali ženkliai sumažinti infarkto riziką, ypač kai kalbam apie užsikimšusias kraujagysles. Visgi, tai ne stebuklinga piliulė. Svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, judėjimas, streso valdymas. Tik visapusiškas požiūris į širdį duos geriausius rezultatus ir padės išvengti rimtesnių bėdų.