Ar per daug technologijų gali sukelti ADHD jūsų vaikui?

Sveiki, esu gydytojas(-a) su ilgamete patirtimi Lietuvoje. Pastaruoju metu vis dažniau girdime klausimą: ar per daug technologijų gali sukelti ADHD vaikams? Nors tiesioginio priežastinio ryšio nėra įrodyta, per didelis ekranų laikas gali pasireikšti panašiais į ADHD simptomais – sunku susikaupti, padidėjęs impulsyvumas, neramumas. Aptarkime, kaip rasti sveiką balansą ir padėti savo vaikams.

Šiandien technologijos keičia mūsų pasaulį. Galima ginčytis, kad tai netgi keičia mūsų vaikus.

Vaikai dažnai mėgaujasi skaitmenine žiniasklaida, ypač žaidimais ir socialine žiniasklaida. Ši technologija yra viliojanti, kupina spalvų ir interaktyvumo – ir nors tai gali duoti tam tikros naudos, ji taip pat kelia susirūpinimą ir klausimų.

Pagrindinis klausimas, kylantis, ypač įsiaudrinusiems tėvams, bandantiems prasibrauti iš ekranų ir prietaisų: ar per daug laiko prie ekrano vaikai gali labiau linkti į dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomus?

ADHD, nors ir dažnas sutrikimas, turi daug niuansų. Tai nereiškia, kad kažkas lengvai išsiblaško. Vaikų elgesio sveikatos specialistas Michaelas Manosas, mokslų daktaras, paaiškina, kad ADHD yra genetinė polinkis, kuriam būdingas specifinis hiperaktyvus ir impulsyvus elgesys, susijęs su fiziniais smegenų skirtumais.

Pasak daktaro Manoso, vis dar nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aiškų priežasties ir pasekmės ryšį tarp intensyvesnio technologijų naudojimo vaikams ir ADHD. Tačiau technologijų naudojimas turi įtakos elgesiui. „Dažnas technologijų naudojimas turi įtakos mūsų elgesiui ir santykiams vieni su kitais“, – priduria jis.

Ar per daug technologijų naudojimo sukelia ADHD?

Kai kurie iš didžiausių klausimų, kylančių tėvams ir globėjams, kai jie mato savo vaikus žaidžiančius vaizdo žaidimus ar spoksančius į savo iPad, yra šie: Ar dažnas skaitmeninės žiniasklaidos naudojimas gali sumažinti mano vaiko dėmesį? Ar tai gali juos lengviau atitraukti?

2018 m. atliktas tyrimas buvo skirtas išnagrinėti šį klausimą. Tyrime dalyvavo 2587 vidurinės mokyklos moksleiviai, kuriems nebuvo diagnozuotas ADHD. Mokiniai buvo apklausti, kiek laiko jie praleido skaitmeninėje žiniasklaidoje, įskaitant socialinę žiniasklaidą.

Tyrėjai nustatė, kad studentai, kurie daug kartų per dieną naudojosi skaitmenine laikmena, dažniau nei jų bendraamžiai turėjo šiuos simptomus:

• Nedėmesingumas, pvz., sunkumai organizuojant ir atliekant užduotis.
• Hiperaktyvumas-impulsyvumas, pvz., sunku sėdėti vietoje.

Atrodo, kad šie rezultatai byloja, bet daktaras Manos ragina nedaryti skubotų išvadų. „Ar tai reiškia, kad per daug laiko žaidimams ar komentarams „Facebook“ gali sukelti vaikams ADHD? Visiškai ne. Tačiau ši veikla gali sukelti simptomus, panašius į ADHD, net jei jie negali sukelti ADHD“, – sako jis.

Raktažodis čia yra panašus. Kitaip tariant, dažnas skaitmeninės žiniasklaidos naudojimas gali atskleisti paslėptus simptomus arba sukelti elgesį žiūrėk kaip ADHD. Problema yra ne pati skaitmeninė žiniasklaida, o ta, kad ji sukelia svaiginančią naštą žmogaus dėmesiui.

Kaip laikas prie ekrano veikia vaiko raidą ir socialinius įgūdžius

Taigi, nors socialinė žiniasklaida ir prietaisų naudojimas negali tiesiogiai sukelti ADHD, tai nereiškia, kad tai neturi įtakos jūsų vaiko dėmesiui ir bendram vystymuisi. Ir, kaip pažymi daktaras Manosas, mūsų dėmesys labai priklauso nuo to, kaip mes bendraujame ir bendraujame su kitais.

„Kadangi vaikai vis labiau bendrauja vieni su kitais per skaitmeninę žiniasklaidą, įskaitant socialinę žiniasklaidą ir vaizdo žaidimus, kyla abejonių, kaip mes bendraujame žmogišku lygiu“, – priduria jis.

Jis taip pat pažymi, kad nors tokie dalykai kaip vaizdo žaidimai padeda formuoti komandą ir spręsti problemas, jie neturėtų būti vieninteliai vaikų bendravimo būdai. Per daug laiko įrenginiuose reiškia mažiau laiko bendrauti akis į akį, kai veikia veido išraiška, balsas ir kūno kalba.

„Tai yra santykių supratimo niuansai“, – sako daktaras Manosas.

Taip pat nerimaujama dėl to, kad vaikai užmezga žalingą ryšį arba „ryšį“ su savo įrenginiais. Tai gali pasireikšti dėl atsiskyrimo nerimo, kai jie yra priversti pailsėti nuo kompiuterinio žaidimo ar savo socialinės žiniasklaidos kanalo. Ir tada – gerai, ašaros.

„Įdomu, kad kai kuriems vaikams iš tikrųjų prasidės stiprūs pykčio priepuoliai, jei bus atimtas ekranas“, – sako dr. Manos. Jis priduria, kad jei pastebite, kad jūsų vaikas turi elgesio problemų, susijusių su jo įrenginiais, tai yra jūsų ženklas, kad nustatytumėte ribas (apie tai daugiau).

Net kai jų ekranai neatimami, daktaras Manosas taip pat paaiškina, kaip padidėjęs socialinių tinklų naudojimas vaikams gali sukelti įgimtą nerimą ir dirglumą – visada tikrina savo telefonus ir laukia kito pranešimo.

„Kiekvieną kartą, kai suskamba jūsų kompiuteris, pypsi telefonas arba gaunate el. laišką, SMS ar pranešimą, pirmiausia turite atsakyti“, – pripažįsta dr. Manos.

Jis naudojasi vaiko pavyzdžiu klasėje. Tarkime, nepaisant mokyklos taisyklių, vaikas kišenėje turi telefoną, įjungtą tylųjį režimą. Jie gali pajusti, kaip jis ošia, todėl laiko jį po stalu, kad pažiūrėtų.

„Tai iš karto patraukia jo dėmesį, toli nuo to, ko jis mokėsi. Tai sukuria aukšto lygio stimuliavimą perspėjimais, pranešimais ir reklamomis, dėl kurių paaugliams gali būti sunkiau susikaupti ir atlikti užduotį“, – sako dr. Manos.

Ekrano laiko pranašumai ir kaip rasti pusiausvyrą

Skaitmeninės žiniasklaidos poveikis turėtų būti ribojamas visiems, nors tai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Mažiems vaikams dar svarbiau apriboti technologijų naudojimą, nes jos daro didelį poveikį jų smegenų vystymuisi.

Dabartinėse Amerikos pediatrijos akademijos (AAP) rekomendacijose reikalaujama, kad 3 metų ir jaunesni vaikai nenaudotų skaitmeninės žiniasklaidos, o mokyklinio amžiaus vaikai – ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną. Kalbant apie vyresnius paauglius, daktaras Manosas sako, kad labai svarbu, kad tėvai nustatytų pagrįstas ribas, kurios tinka jų šeimai.

Žinoma, skaitmeninės žiniasklaidos naudojimas turi ir privalumų. Pavyzdžiui, vaikai, kuriems mokytis vargina pieštuką ir popierių, gali lengviau mokytis kompiuteriu. Technologijos taip pat yra greitas ir efektyvus būdas bendrauti ir gali pasiūlyti patrauklios veiklos. Yra net tik receptinių vaizdo žaidimų programų, specialiai sukurtų padėti pagerinti mažų vaikų, sergančių ADHD, dėmesį. Tačiau svarbiausia yra užtikrinti, kad jūsų vaikai suprastų pusiausvyrą ir kontekstą to, ką jie žiūri ir su kuo užsiima.

„Kai tėvai iš tikrųjų susėda su vaiku ir dalyvauja prie ekrano, tai yra naudinga“, – sako dr. Manos. „Ir tai gali padėti tėvams stiprinti ryšius su vaikais. Taigi, kai tėvai sėdi ir bendrauja su vaiku ir ekranu, tai gali būti naudinga.

Be to, jis sako, kad tėvai kartais nežino, kaip jų pačių skaitmeninės žiniasklaidos naudojimas daro įtaką jų bendravimo su vaikais kokybei.

„Prisimenu vieną dieną, kai su žmona buvome pusryčiauti. Prie mūsų stalo sėdėjo šeimyna su kūdikiu, kuriam tebuvo kokių 6–7 mėnesių, kuždėjo mamai, pakėlė rankas. Tačiau tėvai abu naudojosi telefonais, o kūdikis dėjo tiek pastangų, kad patrauktų jų dėmesį. Ji to nepadarė ir negalėjo“.

Tėvams, sužinoję apie savo medijos ir įrenginių naudojimą, gali padėti pavyzduoti savo vaikams gerą praktiką.

„Vaikai mokosi empatijos su kitais bendraudami realiame gyvenime, o ne ekrane, o tai yra užprogramuota sąveika“, – sako dr. Manos. „Empatija kyla iš tikrų žmonių, bendraujančių su tikrais žmonėmis. Ir, žinoma, žmonės netelpa iš anksto užprogramuoto scenarijaus.

Jis sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje apriboti žiniasklaidą yra iššūkis ir siūlo tėvams tokį patarimą: „Būkite nuoseklūs. Taip pat dirbkite su savo vaiku, kad susitartumėte su vaiku dėl parametrų.

Norėdami sužinoti daugiau apie ADHD iš dr. Manos, klausykite Health Essentials podcast epizodo „ADHD ir vaikai“. Nauji „Health Essentials Podcast“ epizodai skelbiami kiekvieną trečiadienį.

Taigi, draugai, kaip ilgametis gydytojas galiu pasakyti – tiesioginio ryšio tarp technologijų ir ADHD nėra. Aišku, per daug laiko prie ekranų kenkia – miegui, bendravimui, fiziniam aktyvumui. O šitie dalykai svarbūs vaiko vystymuisi ir gali atrodyti kaip ADHD simptomai. Tad saikas, sveikas gyvenimo būdas ir dėmesys vaikui – štai geriausia prevencija. Jei kyla abejonių, visada kreipkitės į specialistą.