Ar menopauzė gali sukelti nerimą ar depresiją?

Sveikos, mielos moterys! Jau daug metų dirbu gydytoja Lietuvoje ir nuolat susiduriu su klausimais apie menopauzę. Viena dažniausių baimių – ar ji gali sukelti nerimą ar depresiją? Trumpas atsakymas – taip, gali. Hormonų pokyčiai šiuo laikotarpiu veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę būseną. Šiame straipsnyje papasakosiu plačiau, kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad jaustumėtės geriau. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip lengviau išgyventi šį gyvenimo etapą.

Perėjimas į menopauzę kai kurioms moterims gali būti neramus metas. Jūsų hormonų lygis greitai krenta, todėl mėnesinės sulėtėja ir baigiasi, o kai kurie kiti ne tokie linksmi simptomai (labas, karščio bangos).

Tačiau šie pokyčiai taip pat gali turėti įtakos jūsų smegenų cheminėms medžiagoms ir, savo ruožtu, jūsų nuotaikai.

Dėl hormonų lygio pokyčių jūsų organizme perimenopauzės ir menopauzės metu kartais galite jausti nerimą ar depresiją, sako psichiatrė Lilian Gonsalves, MD. Tačiau stipri ir besitęsianti panika, nerimas ir depresija nėra norma.

Čia daktaras Gonsalvesas atsako į kai kuriuos klausimus apie psichinius ir emocinius menopauzės aspektus ir kaip galite įveikti šiuos iššūkius.

K: Ar normalu jausti nerimą prasidėjus menopauzei?

A: Estrogeno ir kito pagrindinio hormono, progesterono, svyravimai jūsų organizme gali sukelti nerimo ar depresijos jausmą. Tačiau dažni, nerimą keliantys didelio nerimo ar panikos priepuoliai nėra įprasta menopauzės dalis. Kai kurioms moterims menopauzės metu išsivysto panikos sutrikimas.

K: Ar panikos priepuoliai reiškia, kad turite panikos sutrikimą?

A: Nebūtinai. Tie, kurie turi panikos sutrikimą, dažnai patiria panikos priepuolius. Ir tuo tarpu jie nerimauja, kada užklups kitas, ir bando pakoreguoti savo elgesį, kad tai užkirstų kelią. Tačiau vienas ar keli pavieniai panikos priepuoliai nereiškia, kad turite panikos sutrikimą.

Moterys, kurios anksčiau buvo linkusios į nerimą arba sirgo pogimdymine depresija, kartais dažniau patiria panikos sutrikimą menopauzės metu. Tačiau bet kuri moteris gali ją sukurti.

Panikos sutrikimus gali būti sunku nustatyti, nes kai kurie simptomai, tokie kaip prakaitavimas ir širdies plakimas, atspindi tuos, kuriuos daugelis moterų vis tiek patiria perimenopauzės ir menopauzės metu. Tačiau vien todėl, kad panikos sutrikimas nėra lengvai diagnozuojamas, tai nereiškia, kad jo nėra arba jūs negalite jo gydyti.

K: Ar yra ryšys tarp menopauzės ir depresijos?

A: Hormonų lygio pokyčiai gali turėti įtakos neuromediatoriams smegenyse. Sumažėjęs estrogenų kiekis taip pat gali sukelti karščio bangas, kurios trikdo miegą, o tai gali sukelti nerimą ir nuotaikos svyravimus.

Jei depresijos simptomus jaučiate beveik kiekvieną dieną dvi ar daugiau savaičių, galite susirgti depresija. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip rasti jums tinkantį gydymą. Gydytojas taip pat norės atmesti bet kokias medicinines jūsų depresijos priežastis, pvz., skydliaukės sutrikimus.

Klausimas: Kaip sužinoti, kada kreiptis pagalbos dėl emocinių problemų menopauzės metu?

A: Kai depresija ar nerimas sukelia sunkumų jūsų santykiuose ar darbe ir nėra aiškaus šių problemų sprendimo, tikriausiai laikas kreiptis į gydytoją. Konkretesnės priežastys kreiptis pagalbos yra šios:

• Turite minčių apie savižudybę ar jausmų apie savižudybę.
• Jūsų neigiami jausmai trunka ilgiau nei dvi savaites.
• Jūs neturite žmogaus, kuriuo galėtumėte pasitikėti. Jei neturite su kuo pasidalyti savo mintimis, sunku suprasti, ar tai, ką galvojate, yra prasminga. Geras terapeutas pasiūlys neįkainojamą požiūrį į jums svarbiausias problemas.

K: Ar hormonų terapija gali palengvinti mano emocines problemas menopauzės metu?

A: Nors daugėja įrodymų, kad hormonų terapija gali padėti susidoroti su emociniais simptomais, vien ji nėra veiksminga gydant sunkesnius psichinės sveikatos sutrikimus. Jūsų gydytojas paskirs vaistus nuo nerimo ar depresijos. Konsultavimas taip pat padeda gydyti psichologinius simptomus.

Pasibaigus menopauzei ir hormonų lygiui galite jaustis geriau. Tačiau kuo greičiau pasitarkite su gydytoju, kad pradėtumėte tinkamą gydymą.

Klausimas: Ar galiu dar ką nors padaryti, kad susitvarkyčiau su emociniais rūpesčiais šiuo savo gyvenimo etapu?

A: Sveikas gyvenimo būdas gali padėti palengvinti menopauzės perėjimą, įskaitant šiuos veiksmus:

• Sportuokite ir maitinkitės sveikai.
• Užsiimkite kūrybine galia ar hobiu, kuris suteikia jums pasiekimo jausmą.
• Kreipkitės į draugus, šeimos narius ar profesionalų patarėją, kad gautumėte pagalbos. Palaikykite ryšį su šeima ir bendruomene. Puoselėkite savo draugystę.
• Vartokite vaistus, vitaminus ir mineralus, kaip nurodė gydytojas.

K: Ar atminties ir koncentracijos problemos yra normali menopauzės dalis?

A: Deja, susikaupimo sutrikimai ir nedideli atminties sutrikimai gali būti įprasta menopauzės dalis. Ekspertai tiksliai nesupranta, kodėl taip nutinka, bet jei taip atsitinka, pasitarkite su gydytoju. Jie gali bent šiek tiek nuraminti.

Veikla, kuri stimuliuoja jūsų smegenis, taip pat gali padėti atgaivinti atmintį, todėl skirkite laiko kryžiažodžiams ar jaukiai įsitaisykite su knyga. Atminkite, kad dėl depresijos ir nerimo atminties problemos gali būti labiau pastebimos.

Taip, menopauzė gali būti nelengvas metas, ir nuotaikų svyravimai, nerimas ar net depresija – visiškai normalūs reiškiniai. Per savo ilgametę praktiką mačiau daugybę moterų, susiduriančių su šiais sunkumais. Hormonų pokyčiai daro savo, tad svarbu nepamiršti savęs. Jei jaučiatės prastai, nedvejokite kreiptis pagalbos – yra daugybė būdų, kaip palengvinti šiuos simptomus ir vėl džiaugtis gyvenimu. Nuo pokalbių terapijos iki hormonų terapijos – kartu rasime tinkamiausią sprendimą jums.