Ar iš tikrųjų stresas gali jus susirgti?

Stresas yra nepaprastai ryškus ir visuotinis fenomenas, kuris gali turėti didelę įtaką mūsų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Įvairios gyvenimo situacijos, darbo krūvis, tarpasmeniniai santykiai gali sukelti stresą ir paveikti mūsų organizmą. Ar iš tikrųjų stresas gali sukelti ligas? Ar jis gali tapti mūsų sveikatos priežastimi? Tai svarbi tema, kurią verta išnagrinėti ir suprasti, kad būtų galima rasti tinkamus būdus streso valdymui ir prevencijai.

Deja, stresas yra neišvengiamas gyvenimo faktas. O kadangi koronavirusas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, galite jausti didesnį stresą nei bet kada anksčiau. Bet ar iš tikrųjų galite susirgti nuo streso?

Trumpas atsakymas yra taip.

Streso liga gali turėti įtakos daugeliui sveikatos problemų, įskaitant:

• Nerimas.
• Prastas miegas.
• Irzlumas.
• Nesugebėjimas susikaupti.
• Sunku atlikti savo darbą.
• Piktnaudžiavimo medžiagomis problemos.
• Prastas maisto pasirinkimas.

Klinikinis psichologas Adamas Borlandas, PsyD, teigia, kad tam tikras stresas gali padėti išlaikyti jūsų pirštus. „Nerimo ir nerimo valdymas padeda pasiruošti kasdienio gyvenimo iššūkiams“, – sako dr. Borlandas.

Be to, stresą keliančios situacijos apmąstymas taip pat gali padėti rasti problemos sprendimą. Galite skirti laiko nerimauti dėl konflikto su sutuoktiniu, kad pamatytumėte, jog šis laikas, praleistas „galvoje“, padeda pažvelgti į problemą iš kitos perspektyvos.

Tačiau nerimas tampa problema, kai jis pradeda daryti įtaką jūsų gebėjimui daryti tai, ko norite ar turite daryti, sako dr. Borlandas. Akivaizdu, kad kai dėl nerimo pradedate nemiegoti naktį arba nusiraminate valgydami maistą ar alkoholį, tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.

Ilgalaikis nerimas taip pat gali sukelti problemų jūsų kūne, apie kurias galbūt net nežinote.

Kortizolio vaidmuo

„Fizinio ar emocinio streso metu suaktyvėja simpatinė organizmo nervų sistema“, – sako dr. Borlandas.

Dėl to atsiranda tai, kas vadinama „kovok arba bėk“ reakcija: jūsų kūnas ruošiasi arba fiziškai apsiginti nuo grėsmės, arba pabėgti.

Šiuo metu galite pastebėti fiziologines reakcijas, tokias kaip:

• Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
• Greitas kvėpavimas.
• Dusulys.
• Galvos svaigimas.
• Galvos skausmas.
• Pykinimas.
• Raumenų įtampa.

Viena iš šių fizinių reakcijų priežasčių yra kortizolio išsiskyrimas.

Kortizolis yra hormonas, signalizuojantis jūsų kūnui, kad išsiskirtų gliukozė – cukraus rūšis, suteikianti energijos jūsų raumenims. Jūsų raumenims reikia gliukozės, kai jie ruošiasi atsispirti arba bėgti nuo plėšrūno.

Nors daugumai šiuolaikinių streso veiksnių nereikia tokios fizinės reakcijos – vargu ar trenksite savo viršininkui ar pabėgsite iš pastato, kai susiduriate su savo veiklos apžvalga, jūsų kūnas vis tiek reaguoja taip. Kortizolis taip pat slopina insulino gamybą ir susiaurina arterijas. Kai grėsmė praeina, kortizolio lygis paprastai normalizuojasi, o jūsų kūnas atsigauna nuo jo poveikio.

Tačiau kai stresas yra lėtinis, kortizolio lygis išlieka padidėjęs. Ir ilgainiui tai gali prisidėti prie daugybės problemų, įskaitant diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ir lėtines virškinimo trakto problemas, tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas.

Kaip suvaldyti savo stresą

Geros naujienos yra tai, kad išmokę valdyti stresą galite išvengti sveikatos problemų, susijusių su lėtiniu nerimu.

Dr. Borland siūlo šiuos veiksmus, kurie padės jums susidoroti su stresu:

• Mankštinkitės kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną atlikite tam tikrą mankštą: jėgos treniruotes, aerobikos pratimus ar vedžiokite šunį.
• Medituokite ir giliai kvėpuokite. Pakartokite raminančią mantrą arba įsivaizduokite ramią aplinką.
• Valgyk sveikai. Sutelkite dėmesį į subalansuotą mitybą. Taip pat apribokite kofeino ir cukraus suvartojimą, nes tai gali paskatinti jus ir sukelti nerimą bei nemigą.
• Palaikykite ryšį su žmonėmis, kurie jus palaiko. Gaukite paramą iš savo sutuoktinio ar artimųjų, tėvų, brolių ir seserų bei draugų.
• Dalyvaukite smagioje (ir socialiai nutolusioje) veikloje su šeima ir draugais. Šypsokitės, juokkitės ir būkite kuo emocingesni.
• Siekite ramios, kūrybingos veiklos. Pabandykite tapyti ar piešti, dirbti sode ar gaminti maistą.
• Būk dėkingas. Susikoncentruokite į gyvenimo sritis, už kurias esate dėkingi. Atkreipkite dėmesį į tai, kas verčia jaustis dėkingam.
• Pasitarkite su gydytoju ir, jei reikia, kreipkitės į profesionalų psichikos sveikatos gydymą. Nedvejodami kreipkitės į gydytoją, ypač jei susiduriate su depresija ar nerimu.

Nerimas yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, o šie praėję metai daugeliui buvo ypač įtempti. Tačiau imdamiesi veiksmų, kad galėtumėte aktyviai valdyti stresą, galite padėti užtikrinti, kad kasdieniai rūpesčiai nepakenks jūsų sveikatai.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Išvada yra tokia, kad iki šiol moksliniai tyrimai patvirtino, jog ilgainiui ir intensyviai patiriant stresą gali padidėti ligų rizika. Stresas gali paveikti mūsų organizmą ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl svarbu mokytis valdyti jį ir neleisti jam jums suerzinti. Svarbu įgyvendinti sveiką gyvenseną, kasdien judėti, teisingai maitintis ir laikytis sveikų miego įpročių. Tai padės sumažinti streso lygį organizme ir išvengti galimų susirgimų.