Ar apsimoka profilaktiniai sveikatos patikrinimai?

Sveiki, esu ilgametę patirtį turintis gydytojas. Dažnai girdime klausimą – ar verta investuoti į profilaktinius sveikatos patikrinimus? Mano, kaip mediko, atsakymas paprastas – taip! Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę. Nors kartais atrodo, kad viskas gerai, būtent profilaktiniai tyrimai padeda laiku pastebėti ir sėkmingai gydyti besivystančias ligas. Skaitykite toliau ir sužinokite, kodėl.

Jei nerimaujate dėl savo širdies ir kraujagyslių (ar artimo žmogaus) sveikatos, galite atkreipti dėmesį, jei paštu gausite el. laišką ar skrajutę, kurioje siūlomi įvairūs ultragarsiniai patikros tyrimai. Ar jie gali padėti išvengti širdies priepuolio ar insulto?

Ar turėtumėte tai išbandyti? Kodėl gi ne? Ultragarsas neskausmingas, tyrimai atliekami greitai, kaina priimtina.

Tačiau yra silpnų įrodymų, kad tokie testai bus naudingi.

„Individualūs ultragarsiniai patikrinimai gali būti naudingi tam tikroms populiacijoms, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių jų naudingumą žmonėms, kurie neturi simptomų ir kuriems gresia maža ar vidutinė rizika“, – sako prevencinis kardiologas Luke’as Laffinas, MD.

Neleiskite atrankos pasiūlymų jūsų gąsdinti

Dažnai šiuos tikrinimo pasiūlymus pateikia įmonės, turinčios nešiojamus skaitytuvus, kurie ribotą laiką stovės šalia esančioje bažnyčioje ar prekybos centre. Kartais tai gali būti ant jūsų draudimo bendrovės firminio blanko, tačiau žinokite, kad tai nereiškia, kad išlaidos bus kompensuotos.

Į pasiūlymą paprastai įeina kaklo ir kojų arterijų, taip pat pilvo aortos nuskaitymai. Laiške pabrėžiama, kad šių kraujagyslių patikrinimas gali atskleisti pavojingų apnašų kaupimąsi. Galima sakyti, kad dauguma insultų ištinka be išankstinio įspėjimo, o tai reiškia, kad nuskaitymas gali atskleisti, ar jums gresia insultas.

Be to, reklaminėje medžiagoje gali būti pabrėžiama, kad atrankos testai, kuriuos atliksite, yra tie patys, kuriuos gydytojas nurodytų ir už juos būtų kompensuota, jei pasireikštų simptomai. Tai tiesa ir dėl geros priežasties.

„Jei visi turėtų atlikti šiuos tyrimus, rekomenduotume juos atlikti visiems“, – sako dr. Laffinas. „Jei šie testai tikrai išgelbėtų gyvybes arba užkirs kelią insultams ir širdies priepuoliams, draudimas juos padengtų.

Tačiau niuansas yra tas, kad kadangi jūs dar neturite simptomų ir nesikreipiate tiesiai į savo gydytojo kabinetą, atlikę patikrinimą patys per trečiąją šalį, mokėsite iš savo kišenės.

Kas turėtų pasitikrinti ultragarsu?

Individualūs ultragarsiniai atrankos testai gali būti naudingi tam tikriems žmonėms. Pavyzdžiui, vienkartinis pilvo aortos ultragarsinis tyrimas rekomenduojamas rūkantiems vyrams nuo 65 iki 75 metų, ieškant pilvo aortos aneurizmos.

Panašiai tikrinti kojas ir kulkšnis gali būti rekomenduojama tiems, kuriems diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga arba kuriems yra padidėjusi rizika susirgti, ypač jei juos kamuoja kojų mėšlungis.

Miego arterijų ultragarsas bus nedelsiant atliktas asmeniui, kuris praneša apie trumpalaikio išemijos priepuolio (TIA), „mini insulto“, kuris praeina savaime, simptomus. TIA yra įspėjamasis ženklas, kad gresia visiškas insultas.

Visais šiais atvejais už tyrimus bus kompensuojama.

Ar profilaktiškai tikrinsitės, priklauso nuo jūsų

Nėra nieko blogo užsiregistruoti į šiuos atrankas, jei suprantate, kad jie gali neatskleisti jokios naudingos informacijos. Kai kuriais atvejais išvados gali paskatinti atlikti daugiau tyrimų.

„Jei labai nerimaujate dėl savo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, šie tyrimai yra pagrįsti, jei neprieštaraujate mokėti 135–150 USD iš savo kišenės“, – sako dr. Laffinas. „Bet ką darysite su rezultatais? Atrankos yra tik nedidelė rizikos nustatymo dalis.

„Jei labai nerimaujate dėl savo rizikos, pasakykite gydytojui. Kartu galite nustatyti tikrąją riziką ir sudaryti veiksmų planą, kaip ją sumažinti“, – sako jis.

Kam yra didesnė išeminio insulto rizika?

Išeminį insultą sukelia apnašos jūsų miego arterijose. Jums kyla didesnė rizika, jei turite:

• Aukštas kraujospūdis.
• Diabetas.
• Aukštas cholesterolio kiekis.
• Arialinis virpėjimas.
• Inkstų liga.
• Patyrė TIA.
• Asmeninė ar šeimos istorija išeminiu insultu.
• Rūkymo istorija.

„Kiekvienas, turintis šiuos rizikos veiksnius, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su savo gydytoju, kad nustatytų, kokių vaistų ir gyvenimo būdo pokyčių reikia, kad rizika būtų sumažinta“, – sako dr. Laffinas.

Žinot, per ilgus metus praktikos mačiau visko. Ir galiu drąsiai sakyti – profilaktiniai patikrinimai, nors ir atrodo kaip papildoma išlaidų eilutė, ilgalaikėje perspektyvoje tikrai apsimoka. Ankstyva diagnostika – raktelis į sėkmingą gydymą ir sveiką gyvenimą. Kam laukti, kol gaidys užgiedos? Geriau jau užbėgti ligai už akių. Pasirūpinkit savimi – jūsų sveikata verta investicijos!