Apalpimas: priežastys ir pirmosios pagalbos patarimai

Apalpimas yra svarbi sveikatos problema, sukelianti skausmą ir diskomfortą. Dažniausios apalpimo priežastys yra traumos, raumenų įtempimas ar sąnarių susidėvėjimas. Svarbu žinoti, kaip teisingai pirmosios pagalbos teikti apalpimo atveju, kad būtų išvengta rimtesnių sužalojimų. Šiame straipsnyje pateiksime jums naudingus patarimus, kaip veiksmingai atremti apalpimo simptomus ir ką daryti įvykus apalpimui. Pasirūpinkite savo sveikata ir būkite pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą, kai to reikės.

Apalpimas arba alpimas yra laikinas sąmonės netekimas dėl staigaus smegenų kraujotakos sumažėjimo. Epizodas paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Daugelis jų yra nekenksmingi, tačiau jei dažnai alpstate ar atsiranda kitų simptomų, turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Apžvalga

Kas yra alpimas?

Apalpimas yra trumpalaikis sąmonės netekimas. Taip nutinka dėl staigaus smegenų kraujotakos sumažėjimo. Apalpimo epizodas paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Tada atsibusite ir grįšite į normalią būseną.

Kiti alpimo pavadinimai yra šie:

• Sumažėjusi sąmonė.
• Sąmonės netekimas.
• Apalpimas.
• Sinkopė.

Ar yra alpimo stadijų ar skirtingo sunkumo?

Požymiai, kuriuos netrukus apalpsite, gali būti jausmas:

• Šalta ir drėgna.
• Apsvaigęs.
• Apsvaigęs.
• Karšta ir staiga prakaituota.
• Serga pilvu.
• Stresas ar nerimas.
• Silpnas.

Be to, galite:

• Nukristi.
• Skauda galvą.
• Pasikeitė regėjimas („pabalta“, „užtemsta“ arba „matai žvaigždes“ po neryškaus ar tunelinio regėjimo).
• Išgirsti skambėjimą ausyse.
• Praraskite raumenų kontrolę.

Kelias valandas po alpimo galite jaustis pavargę arba tiesiog ne visai gerai.

Galimos priežastys

Kokios yra dažniausios alpimo priežastys?

Dažniausia apalpimo priežastis yra staigus kraujospūdžio sumažėjimas, dėl kurio sumažėja kraujotaka ir deguonis į jūsų smegenis. Yra daug priežasčių, kodėl kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti laikiną sąmonės netekimą:

• Širdies sinkopė: Šio tipo sinkopė apima alpimą dėl širdies problemų. Daugelis širdies ligų gali turėti įtakos deguonies prisotinto kraujo kiekiui, kurį širdis gali pumpuoti į smegenis. Šis tipas sudaro 15% alpimo atvejų.
• Karotidinio sinuso sinkopė: Šio tipo sinkopė gali atsirasti, kai kažkas suspaudžia ar suspaudžia kaklo miego arteriją. Miego arterija yra kraujagyslė, aprūpinanti jūsų smegenis. Šio tipo alpimas gali atsirasti, kai kas nors dėvi labai įtemptą apykaklę, per daug ištempia ar pasuka kaklą arba kakle yra kaulas, kuris suspaudžia arteriją.
• Vasovagalinė sinkopė: Tai gali įvykti, kai žmogus patiria stresą. Pavyzdžiai: kraujo regėjimas, emocinis stresas, fizinė trauma, emocinė trauma ar skausmas. Stresą sukeliantis įvykis stimuliuoja kūno refleksą, vadinamą vazovagaline reakcija. Jūsų širdis sulėtėja ir pumpuoja mažiau kraujo, todėl sumažėja kraujospūdis. Tada jūsų smegenys negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo, ir jūs alpstate. Tam tikri kūno judesiai ar funkcijos taip pat gali natūraliai sukelti kraujospūdžio sumažėjimą, dėl kurio gali pasireikšti alpimo priepuoliai. Pavyzdžiui, kai žmogus šlapinasi, tupia, kosėja ar išsitiesia.

Kitos galimos alpimo priežastys

Galite nualpti dėl:

• Tam tikri vaistai, gydantys aukštą kraujospūdį, pvz., diuretikai (šlapimą varančios tabletės), kalcio kanalų blokatoriai ir angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai. Kiti pavyzdžiai: nitratai nuo širdies ligų, antipsichoziniai vaistai nuo psichikos sveikatos sutrikimų, antihistamininiai vaistai nuo alergijos ir opioidai nuo skausmo.
• Dehidratacija arba perkaitimas.
• Neurologinė būklė, tokia kaip traukulių sutrikimas ar insultas.
• Staigus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas, kaip gali nutikti diabetu sergančiam žmogui.
• Nežinoma priežastis, kuri nutinka iki 50% alpimo atvejų.

Veikla, dėl kurios galite nualpti

Tai, ką darote su savo kūnu, dėl kurių galite nualpti, yra šie:

• Per daug valgymų praleidimas.
• Hiperventiliacija (per greitas kvėpavimas).
• Per sunkus darbas, žaidimas ar mankšta, ypač karštyje.
• Per greitai atsistoja.
• Alkoholio, marihuanos ar nelegalių narkotikų vartojimas.

Priežiūra ir gydymas

Kaip gydomas alpimas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali dirbti su jumis, kad nustatytų jūsų alpimo priežastį. Jie gali suteikti gydymą, jei jums to reikia.

Žmonėms (dažnai 65 metų ir vyresniems), kurie alpsta per greitai atsistoję, gali prireikti:

• Vaistai.
• Kompresinės kojinės.
• Daugiau skysčių ir druskos.
• Pratimai kojoms.

Jei dėl diagnozuotos širdies problemos nualpote, paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:

• Vaistas.
• Širdies stimuliatorius.
• Implantuojamas kardioverterio defibriliatorius (ICD).
• Kateterio abliacija.
• Širdies vožtuvo keitimas.

Žmonėms, kuriems yra miego arterijos sinuso sinkopė, gali prireikti:

• Vaistas.
• Širdies stimuliatorius.

Jei alpimas nėra dažna problema, daugeliui žmonių nereikia gydymo, išskyrus tai, ką galite suteikti patys.

Pirmoji pagalba nualpus

Jei kas nors netenka sąmonės:

• Įsitikinkite, kad žmogaus kvėpavimo takai yra laisvi.
• Patikrinkite, ar asmuo kvėpuoja.
• Patikrinkite, ar jų širdis plaka.
• Skambinkite 911 arba nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jie sužeisti.
• Pradėkite CPR, jei asmuo nekvėpuoja arba nejaučiate pulso.
• Jei reikia, paprašykite, kad kas nors ieškotų automatinio išorinio defibriliatoriaus (AED).

Kai kas nors nualpsta ir pabunda:

• Skatinkite juos atsisėsti arba atsigulti 10–15 minučių (kartais ilgiau, kol simptomai praeis).
• Patikrinkite, ar nėra sužalojimų, kuriems gali prireikti medicininės pagalbos (pvz., galvos traumos ar pjūvio).
• Pasiūlykite jiems sėdėti į priekį ir nuleisti galvą žemiau pečių ir kelių.
• Pasiūlykite ledo arba šalto vandens.

Kokios galimos komplikacijos ar rizika negydant alpimo?

Apalpimas gali pasikartoti žmonėms, kurių alpimo priežastys negydytos.

Žmonėms, kurie alpsta dėl žemo kraujospūdžio atsistojus (ortostatinė hipotenzija), gali kilti pavojus susižaloti nukritus, kai jie alpsta.

Širdies sinkopė yra ženklas, kad galite turėti širdies problemų, kurios gali būti mirtinos. Gali sutrikti širdies ritmas arba sutrikti širdies dalis, pvz., vožtuvas. Jei negydoma, žmonės, kuriems yra širdies sinkopė, mažiausiai du kartus dažniau patiria automobilio avariją nei kiti žmonės.

Ar galima išvengti alpimo?

Taip, jūs galite užkirsti kelią alpimui, kai žinote, kas sukelia alpimą. Atkreipkite dėmesį į konkrečią veiklą ar situacijas, dėl kurių alpstate. Pavyzdžiui, jei per greitai atsistojus kartais alpstate, išmokite neskubėti atsistojus. Taip pat galite pajudinti kojas, kad kraujas judėtų prieš atsistodamas.

Jei pastebėjote, kaip jaučiatės prieš pat alpdami, galite išbandyti tam tikras strategijas, kaip to išvengti:

• Padarykite kumštį ranka.
• Įtempkite rankas.
• Sukryžiuok kojas.
• Suspauskite šlaunis kartu.
• Atsigulti.
• Sėdėkite, pasilenkite į priekį ir padėkite galvą tarp kelių.

Kada skambinti gydytojui

Kada apalpimą turėtų gydyti gydytojas arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas?

Jei vieną kartą nualpote ir esate geros sveikatos, tikriausiai nereikės kalbėtis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei:

• Susižaloti dėl alpimo kritimo.
• Apalpti mankštinantis.
• Pasikartojantys, dažni alpimo priepuoliai.
• Sąmonei atgauti prireikia daugiau nei kelių minučių.

Apalpimas paprastai nėra rimtos sveikatos problemos požymis, bet gali būti. Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei alpstate ir turite bet kurį iš šių simptomų:

• Neryškus matymas.
• Krūtinės skausmas.
• Sumišimas ar sunku kalbėti.
• Nereguliarus širdies plakimas.
• Kontrolės praradimas šlapinantis ar tupiantis.
• Dusulys.

Be to, apie bet kokį sąmonės praradimą praneškite sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei:

• Yra nėščios.
• Serga cukriniu diabetu.
• Turite problemų dėl širdies ar kraujospūdžio.
• Šeimoje yra staigios mirties atvejų.

Apalpimas arba alpimas dažniausiai atsiranda dėl sumažėjusio kraujospūdžio, dėl kurio sumažėja kraujotaka ir deguonies srautas į jūsų smegenis. Dėl daugelio alpimo priepuolių nėra ko nerimauti. Tačiau pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei pakartotinai netenkate sąmonės arba turite kokių nors kitų simptomų. Išsiaiškinę priežastį, galite imtis veiksmų, kad ateityje išvengtumėte alpimo priepuolių.

Apalpimas yra svarbi medicininė būklė, kuri gali būti sukelta įvairiomis priežastimis, įskaitant traumas, infekcijas ar net vėžį. Svarbu greitai atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos iš specialistų. Pirmosios pagalbos teikimas apalpimo atveju taip pat yra labai svarbus, kad būtų išsaugotas žmogaus gyvybės. Todėl svarbu žinoti, kaip teisingai ir saugiai suteikti pagalbą apalpimo atveju. Nepaisyti šių patarimų gali būti pavojinga ir kelti grėsmę žmogaus sveikatai. Su tinkama žinių ir prevencijos sistemą, galime prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės visuomenės.