Sveiki! Aš esu gydytojas, jau daug metų dirbantis su pacientais, kurie, kaip ir jūs, kovoja su akrofobija – aukščio baime. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius simptomus – galbūt atpažinsite save? – ir, svarbiausia, kaip galima įveikti šią baimę ir vėl mėgautis gyvenimu be apribojimų.
Žmonės, turintys akrofobiją, labai bijo situacijų, kurios apima aukštį, pavyzdžiui, buvimą aukštame pastate ar kopėčių naudojimą. Kaip ir kitos specifinės fobijos, akrofobija gydoma psichologine terapija, vadinama ekspozicijos terapija.
Apžvalga
Kas yra akrofobija?
Akrofobija yra psichinės sveikatos būklė, kai asmuo patiria stiprią aukščio baimę. Tai nerimo sutrikimo tipas. Akrofobija sergantis žmogus patiria didelę baimę ir nerimą, kai galvoja apie aukštą ūgį arba yra dideliame aukštyje. Jie dažnai vengia situacijų ar vietų, susijusių su aukščiu.
Tam tikras susirūpinimas dėl aukščio yra normalus visiems žmonėms, ir dauguma žmonių yra atsargesni nei įprastai, kai yra dideliame ūgyje. Daugelis iš mūsų gali jaustis nesmagiai arba šiek tiek drebėti, jei žiūrime žemyn iš aukšto aukščio, pavyzdžiui, nuo tilto. Tačiau žmonės, turintys akrofobiją, patiria didelę ir nepagrįstą baimę susidūrę su aukščiu, įskaitant kasdienes užduotis, tokias kaip lipimas laiptais, stovėjimas šalia balkono ar automobilio pastatymas kelių aukštų garaže.
Kam veikia akrofobija?
Kaip ir kitos fobijos, akrofobija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones. Konkrečios fobijos, tokios kaip akrofobija, dažniau išsivysto vaikams ir išryškėja paaugliams bei jauniems suaugusiems. Moterys labiau linkusios susirgti specifinėmis fobijomis.
Kokių aukštumų bijo akrofobija sergantys žmonės?
Akrofobija sergantys žmonės gali bijoti tokių aukščių ar situacijų:
- Lipimas laiptais aukštyn.
- Buvimas ant kopėčių.
- Naudojant daugiapakopį garažą.
- Buvimas ant tilto arba perėjimas per jį.
- Buvimas amerikietiškuose kalneliuose.
- Stovi šalia balkono arba pastato viršuje.
- Žiūri pro aukšto pastato langą.
Kadangi yra daug fobijų rūšių, jas diagnozuoti gali būti šiek tiek sudėtinga. Žmonės, turintys akrofobiją, paprastai bijo daugiau nei vieno aukščio ar aukštos vietos. Yra ir kitų fobijų, kurioms būdinga baimė dėl situacijos, kai atsitinka didelis aukštis, tačiau ūgis nėra pagrindinis baimės aspektas. Pavyzdžiui, jei labai bijote skristi lėktuvais (tai atsitinka dideliame aukštyje), galite turėti aerofobiją, skrydžio baimę, o ne akrofobiją. Jei jaučiate didelę baimę, kuri riboja jūsų gyvenimą ir patirtį, svarbu kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad galėtumėte tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Kaip paplitusi akrofobija?
Akrofobija yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų. Maždaug 3–6% žmonių turi akrofobiją.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra akrofobijos požymiai ir simptomai?
Pagrindinis akrofobijos simptomas yra stiprus nerimas ir aukščio baimė. Kai kurie žmonės, turintys akrofobiją, bijo didelio aukščio, pavyzdžiui, aukšto tilto, o kiti taip pat bijo mažesnio aukščio, pavyzdžiui, buvimo ant kopėčių.
Psichologiniai simptomai
- Jaučiate didelę baimę ir nerimą galvojant apie, žiūrint ar būnant aukštose vietose.
- Bijokite, kad aukštoje vietoje atsitiks kažkas neigiamo, pavyzdžiui, nukris ar būsite įstrigę aukštoje vietoje.
- Jaučiate didelį norą pabėgti, jei esate aukštoje vietoje.
Fiziniai simptomai ir požymiai
- Greitas širdies plakimas galvojant apie aukštį arba žiūrint į jį.
- Galvojant apie aukštį arba žiūrint į aukštį, svaigsta galva ir svaigsta galva.
- Jaučiasi neramu.
- Drebulys.
- Atsiranda dusulys.
Kas sukelia akrofobiją?
Tyrėjai nėra tikri, kas tiksliai sukelia akrofobiją. Jie tiki, kad akrofobija gali kilti dėl mūsų natūralaus žmogaus rūpesčio nukristi iš aukštos vietos ir susižaloti. Galvojimas ir nerimas dėl galimo skausmo, kurį galite patirti krisdami iš didelio aukščio, gali prisidėti prie akrofobijos išsivystymo. Tyrėjai taip pat mano, kad neigiama ar traumuojanti patirtis, susijusi su dideliu ūgiu, gali prisidėti prie akrofobijos išsivystymo.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama akrofobija?
Akrofobija diagnozuojama atliekant išsamius klausimus apie asmens istoriją, patirtį ir simptomus. Paprastai mažiausiai šešis mėnesius turite patirti nuolatinę aukščio baimę ir nerimą, kad jums būtų diagnozuota akrofobija.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas greičiausiai naudos kriterijus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5), Amerikos psichiatrų asociacijos leidinys, skirtas akrofobijai diagnozuoti. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat atmes bet kokias kitas fizines ar psichines sveikatos sąlygas, kurios gali sukelti jūsų simptomus.
Apskritai fobijos turi bent keturis diagnozavimo kriterijus, įskaitant:
- Stipri ir nepagrįsta baimė: Objekto ar situacijos baimė yra nuolatinė ir neproporcinga atitinkamam baimės lygiui.
- Numatytas nerimas: Asmuo, turintis fobiją, yra linkęs pasilikti prie būsimo situacijų ar išgyvenimų, kurie bus susiję su objektu ar situacija, kurių jie bijo, arba bijo jų.
- Vengimas: Daugelis žmonių, turinčių fobiją, aktyviai vengs objekto ar situacijos, kurios bijo. Kai kurie labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
- Fobija trukdo kasdienei veiklai: Baimė, kurią patiria individas, turi tam tikru būdu apriboti jų kasdienį gyvenimą, kad ji būtų diagnozuota kaip fobija.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydoma akrofobija?
Akrofobija paprastai gali būti gydoma psichologiniu gydymu (psichoterapija), pvz., ekspozicijos terapija, virtualios realybės ekspozicijos terapija ir (arba) kognityvine elgesio terapija. Kartais žmonėms reikia vaistų, kurie laikinai palengvina baimės ir nerimo simptomus, kad galėtų susidoroti su baime, kai jie dalyvauja terapijoje.
Ekspozicijos terapija: Ekspozicijos terapija yra įprasta psichologinio gydymo forma, naudojama specifinėms fobijoms gydyti. Žmonės, turintys fobijų, paprastai vengia situacijų, susijusių su tuo, ko jie bijo. Dėl šios priežasties jie negali išmokti, kad gali valdyti savo baimę, kai susiduria su specifine fobija, arba kad jų bijotų padarinių dažnai nepasitaiko. Terapeutai ir psichologai taiko ekspozicijos terapiją žmonėms, turintiems fobiją, kad pamažu paskatintų juos patekti į situacijas, sukeliančias nerimą, ir stengtis išlikti tokioje situacijoje, kad jie išmoktų susidoroti.
Virtualios realybės ekspozicijos terapija (VRET): Virtualios realybės ekspozicijos terapija yra psichologinio gydymo būdas, kurio metu naudojamos technologijos, kurios parodo žmogui tikroviškas, bet netikras situacijas, padedančias susidoroti su stresą keliančiomis ir nerimą keliančiomis situacijomis. Jei turite akrofobiją, galite naudoti virtualios realybės (VR) ausines, kurios parodys situacijų, susijusių su aukščiu, modeliavimą. Tokiu būdu galite patekti į aukštį visiškai saugiai ir jaustis tikri, bet ne. Tyrimai parodė, kad virtualios realybės poveikio terapija yra veiksminga gydant akrofobiją.
Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT yra psichologinio gydymo forma. Kalbėdamas ir užduodamas klausimus jūsų terapeutas ar psichologas padeda įgyti kitokią perspektyvą. Dėl to išmoksite geriau reaguoti į stresą ir nerimą, kurį jaučiate susidūrę su dalykais, kurie kelia baimę, ir susidoroti su jais.
Kokie vaistai vartojami akrofobijai gydyti?
Vaistai paprastai nenaudojami gydyti specifines fobijas, tokias kaip akrofobija. Kartais žmonės, sergantys akrofobija, gali vartoti vaistus, kad laikinai padėtų jiems palengvinti baimės ir nerimo simptomus, kad galėtų gydyti fobiją, kai jie patiria psichologinę terapiją arba situacijose, kurios yra neišvengiamos. Vaistai, kartais naudojami akrofobijai gydyti, yra šie:
- Beta blokatoriai: Kai kurie beta adrenoblokatoriai naudojami fiziniams nerimo simptomams, pvz., greitam širdies plakimui, gydyti arba užkirsti jiems kelią.
- Relaksantai (benzodiazepinai): Vaistai, tokie kaip benzodiazepinai, kurie padeda atsipalaiduoti, gali laikinai sumažinti jūsų jaučiamą nerimą.
Prevencija
Kokie yra akrofobijos vystymosi rizikos veiksniai?
Sveikatos priežiūros specialistai vis dar nėra tikri dėl tikslios akrofobijos priežasties. Iki šiol jie nustatė, kad akrofobijos išsivystymo rizikos veiksniai gali būti:
- Kritimas iš reikšmingo aukščio arba stebėjimas, kaip kažkas krenta iš reikšmingo aukščio.
- Patirti neigiamą įvykį, pavyzdžiui, panikos priepuolį, būdamas aukštoje vietoje.
- Šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra akrofobijos prognozė (perspektyva)?
Tik apie 10–25 % žmonių, turinčių specifinę fobiją, pvz., akrofobiją, kreipiasi dėl savo būklės gydymo, nes daugelis gali išvengti situacijos, kurios jie bijo. Jei turite akrofobiją, vengdami situacijų, susijusių su aukščiu, negalėsite atlikti kasdienių užduočių, pvz., vaikščioti laiptais arba kirsti tiltą, ir tai gali pabloginti jūsų bendrą gyvenimo kokybę. Akrofobija taip pat gali būti pavojinga, jei patiriate panikos priepuolį būdami dideliame aukštyje, pavyzdžiui, lipdami ant kopėčių. Štai kodėl svarbu ieškoti gydymo.
Tyrimai parodė, kad ekspozicijos terapija, ypač virtualios realybės poveikio terapija, yra sėkminga gydant akrofobiją. Žmonės, turintys akrofobiją ir nesikreipiantys į gydymą, turi du kartus didesnę tikimybę susirgti generalizuotu nerimo sutrikimu arba depresija, nesusijusia su jų specifine fobija.
Ar yra vaistas nuo akrofobijos?
Šiuo metu nėra akrofobijos išgydymo, tačiau ekspozicijos terapija, psichologinės terapijos forma, sėkmingai ją gydo. Ekspozicijos terapija apskritai laikoma pirmos eilės specifinių fobijų gydymu.
Gyvenimas su
Kaip aš galiu pasirūpinti savimi, jei turiu akrofobiją?
Jei esate aukštoje vietoje, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte savo nerimą. Jei būdami aukštoje vietoje galite saugiai atlikti bet kurį iš šių veiksmų, pabandykite:
- Vaizdo / regėjimo fiksavimas horizonte.
- Žiūrėti į šalia jūsų esančius nejudančius objektus.
- Sėdėti arba gulėti.
- Judėjimo pristabdymas arba sustabdymas.
- Pažinimo blaškymas, pavyzdžiui, tam tikros kategorijos daiktų įvardijimas.
Tai gali būti nepatogu, tačiau svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei jaučiate akrofobijos požymius ir simptomus. Terapija gali padėti įveikti fobiją.
Jei jums jau buvo diagnozuota akrofobija, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami valdyti simptomus, įskaitant:
- Pakankamai miegoti ir mankštintis.
- Jei dalyvaujate psichologinėje terapijoje, skirtoje akrofobijai gydyti, būtinai reguliariai apsilankykite pas savo terapeutą.
- Praktikuoti sąmoningumo veiklą, pavyzdžiui, meditaciją.
- Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ir joga.
- Kreipkitės į šeimą ir draugus dėl paramos.
- Prisijungimas prie paramos grupės žmonėms, turintiems akrofobiją ar konkrečių fobijų apskritai.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
Kalbėti apie savo psichinę sveikatą gali būti nepatogu ir baisu. Jūsų psichinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo simptomus. Jei turite akrofobiją, gali būti naudinga užduoti šiuos klausimus savo paslaugų teikėjui:
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Ar turėčiau kreiptis į terapeutą, psichologą ir (arba) psichiatrą?
- Ar turite kokių nors rekomendacijų psichologams, psichiatrams ar terapeutams, kuriuos galėčiau pamatyti?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Ar žinote kokias nors akrofobijos ar apskritai fobijų palaikymo grupes?
- Ar turite kokių nors mokymosi šaltinių apie akrofobiją, kuriuos galėčiau perskaityti?
Na, draugai, kaip matome, akrofobija gali rimtai apkartinti gyvenimą. Tačiau gera žinia ta, kad šiuos simptomus galime suvaldyti ir netgi visiškai įveikti baimę. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos. Su gydytojo ir psichologo pagalba, žingsnis po žingsnio, galėsite mėgautis aukščiu ir laisvės pojūčiu.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus