5 šalutiniai poveikiai dirbant per daug

Dirbant per daug gali būti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai išsekinti. Daugelis žmonių nepaiso savo sveikatos ir laiko sau mažai poilsio. Tai gali sukelti šešėlinius poveikius, kuriuos daugelis ignoruoja. Nuovargis, depresija, miego sutrikimai, emocinis išsekimas – tai tik keletas problemų, su kuriomis galite susidurti per daug darbuodamiesi. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo ir savęs priežiūros, kad išvengtumėte šių šalutinių poveikių.

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Tą frazę girdime nuolat. Stengiamės to pasiekti dar labiau. Tačiau daugelis iš mūsų yra kalti dėl to, kad dirbame ilgas valandas ir nekreipiame dėmesio į savo sveikatą.

Taigi kiek darbo yra per daug?

Neseniai atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos tyrimas rodo, kad darbas daugiau nei 55 valandas per savaitę gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.

Taigi, ką galite padaryti, kad geriau suderintumėte darbą ir asmeninį gyvenimą? Psichologas Adamas Borlandas, PsyD, pasakoja apie įspėjamuosius ženklus, kurių reikia ieškoti, ir kaip valdyti savo darbo krūvį.

Ar dirbti per daug kenksminga?

Trumpai tariant, taip. Nors tradicinė darbo savaitė yra apie 40 valandų, šiais laikais tai labai nerealu. Daugelis iš mūsų turi darbo savaites, kurios gerokai viršija 40 valandų. Priežastys gali būti el. laiškų perteklius, sunku sukurti kliūtis dirbant nuotoliniu būdu ir trūksta darbuotojų.

„Žmonėms tikrai sunku išsijungti ir pasakyti: „Gerai, aš paliksiu tai biure ir negalvosiu ir nesijaudinsiu, kol grįšiu rytoj“, – sako dr. Borlandas.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei 55 valandų darbas gali būti siejamas su vainikinių arterijų liga, pasikartojančiu krūtinės skausmu ar diskomfortu ir insultu.

Šalutinis per daug darbo poveikis

Yra daugybė kitų būdų, kaip per daug dirbant gali pakenkti jūsų sveikatai. Jei pervargstate, padidėja kortizolio (pagrindinio streso hormono) kiekis, o tai gali sukelti smegenų miglotą, padidėjusį kraujospūdį ir daugybę kitų sveikatos problemų.

„Tai tarsi automobilis, bandantis važiuoti su labai ribotu kiekiu dujų bake“, – sako dr. Borlandas. „Mes tikimės, kad fiziškai ir pažintiškai atliksime tokį aukštą lygį, tačiau iš tikrųjų mūsų atsargos yra išnaudotos.

Štai keletas dažnų pervargimo šalutinių poveikių.

Jūs nepakankamai miegate

Dažnas skundas, kad nepakankamai miegate, gali būti ženklas, kad esate pervargęs. Miegas pagerina fizinę ir psichinę sveikatą, todėl tų „Z“ praleidimas gali turėti įtakos jūsų stresui, problemų sprendimui ar atsigavimui po ligos.

Jūs nevalgote per dieną

Jei dirbate per daug, lengva įsisavinti užduotį ir pamiršti valgyti visą dieną. Nevalgymas ir valgių praleidimas gali sukelti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, dėl to sumažės energijos ir netgi tikimybė, kad vėliau dienos metu gausite nesveiko maisto.

Jūs nesportuojate

Visi žinome, kad mankšta yra svarbi, tačiau pervargę tai yra vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos nustojame daryti. Tačiau tam tikra mankšta – idealiu atveju 150 minučių vidutinio intensyvumo pratimų arba 75 minutės energingos aerobinės veiklos kiekvieną savaitę – gali padėti išvengti depresijos, sumažinti kraujospūdį, pagerinti cholesterolio kiekį, padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti riziką susirgti širdies ligomis bei. diabetas.

Jūs nepaisote santykių

Jei dėl darbo trūksta mokyklos spektaklių ar savaitgalio užsiėmimų, prarandate svarbų socialinį laiką, kuris naudingas ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems. Šie socialiniai ryšiai padeda susidoroti su vienatve, tačiau taip pat pagerina atmintį ir pažinimo įgūdžius, tuo pačiu didindami laimės ir gerovės jausmą.

Be to, nepalikite tų atostogų dienų nepanaudotų. „Žmonės nenori atostogauti, nes labai nerimauja dėl to, kas jų lauks grįžus“, – sako dr. Borlandas. „Savaitės ir mėnesiai atostogų laiko paliekamos ant stalo“.

Jūs kreipiatės į narkotikus ar alkoholį

„Neretai žmonės kreipiasi į medžiagas, kai jaučiasi priblokšti arba kai jaučia, kad jiems tiesiog reikia atsijungti“, – sako dr. Borlandas.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali sumažinti produktyvumą, padaugėti fizinių sužalojimų darbe ir paveikti jūsų gebėjimą susikaupti ir susikaupti.

Nesveikos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros požymiai

Žinoma, kartais darbas gali būti įtemptas, pavyzdžiui, bandymas laikytis didelio termino. Tačiau jei dirbti daugiau nei 55 valandas tapo norma, galite patirti perdegimą. Štai keletas požymių, rodančių, kad jūsų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra gali būti nesveika.

• Jūs nustojate rūpintis savimi.
• Jūs nesate susikoncentravęs į savo psichinę sveikatą.
• Jūsų darbas nebesijaučia prasmingas.
• Nuolat nerimaujate dėl savo darbo rezultatų.
• Jums sunku nustatyti ribas tarp namų ir darbo.
• Tu esi vienišas.

„Tikimasi nuveikti daugiau su mažiau, didesnis spaudimas dirbantiesiems ir nėra pakankamai valandų ar darbuotojų, kad galėtų atlikti reikiamą darbo kiekį“, – sako dr. Borlandas. „Dėl to žmonių streso lygis yra labai aukštas.

Kaip valdyti stresą darbe

Gali būti sunku nustoti dirbti, jei žiūrite į skalbinių sąrašą. Tačiau geriau suderinę darbą ir asmeninį gyvenimą būsite ne tik produktyvesni, bet ir apskritai sveikesni. Štai keletas nedidelių būdų, kaip sumažinti darbo stresą.

• Nustatyti ribas. Iškelkite lūkesčius sau. Nuspręskite, ką veiksite šiandien ir iki kada norite baigti. Tada padėkite jį arba išeikite tuo metu, nepaisant to, kur esate.
• Nustatykite rutiną. Suplanuokite tai, ko laukiate po darbo, pavyzdžiui, mankštos pamoką, knygos skaitymą ar jogos užsiėmimus.
• Paleisk kaltę. Ar nedirbate, kai visi kiti vis dar yra biure arba prisijungę? Nesijausk blogai, sako daktaras Borlandas. „Yra linkęs jausti kaltę“, – sako jis. „Atminkite, kad norėdami būti geriausia žmona ar vyru, tėvais ar vaiku, seserimi ar broliu, turite pasirūpinti savimi.

„Mūsų visuomenėje yra beveik kaip garbės ženklas pasakyti: „Aš tiek daug dirbau, siekdamas šio mažo miego kiekio“, – sako dr. Borlandas. „Turime pakoreguoti tokio tipo mąstymą.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Dirbant per daug gali kilti daugybė neigiamų pasekmių. Įtemptas darbo grafikas, nuolatinis stresas ir pernelyg didelis darbo krūvis gali paveikti mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą. Šalutiniai poveikiai gali būti nuovargis, išsekimas, depresija, padidėjęs spaudimas ir kiti sveikatos sutrikimai. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio bei praktikuoti sveiką gyvenseną, kad išvengtume nepageidaujamų padarinių. Bendradarbiavimas su kolegomis ir vadovais taip pat gali padėti išvengti pernelyg didelio darbo krūvio ir išsaugoti gerą savijautą bei darbingumą.