Šlaplės susitraukimas: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Šlaplės susitraukimas gali būti gana skausmingas ir nepatogus. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas ir reikia tinkamo gydymo bei prevencijos. Šiame straipsnyje aptarsime šlaplės susitraukimo simptomus, galimas priežastis bei efektyvius gydymo metodus. Be to, aptarsime, kaip galima išvengti šios būklės ir kokių prevencinių priemonių imtis norint išvengti nepageidaujamų komplikacijų. Svarbu būti informuotam apie šią problemą ir žinoti, kaip ją spręsti.

Apžvalga

Kas yra šlaplės susiaurėjimas?

Šlaplės susiaurėjimas yra šlaplės susiaurėjimas. Jūsų šlaplė yra vamzdelis, kuriuo šlapimas iš šlapimo pūslės teka per varpą ir iš šlaplės atšakos (anga varpos gale) šlapinimosi metu.

Daugeliui vyrų, turinčių striktūrą, padidės diskomfortas šlapinantis ir sulėtėja šlapimo srovė. Tai gali išsivystyti palaipsniui ir sukelti spaudimą arba įtampą, kad išsiskirtų šlapimas. Kituose atveju problema išryškės staiga ir be išankstinių sunkumų, todėl reikės nedelsiant gydyti.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia šlaplės susiaurėjimą?

Dažniausios priežastys yra lėtinis uždegimas arba sužalojimas. Randų audinys palaipsniui gali susidaryti iš:

  • Varpos ar kapšelio sužalojimas arba kapšelio ar tarpvietės sužalojimas.
  • Infekcija, dažniausiai lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidijos.
  • Kateterių ar instrumentų įdėjimas į šlaplę operacijos ar procedūrų metu.

Dėl randų audinio siaurėja šlaplė, todėl šlapimas pasunkėja. Kartais šlaplės uždegimas ar sužalojimas įvyksta daug anksčiau, nei pastebima striktūra. Kitais atvejais striktūra atsiranda netrukus po šlaplės pažeidimo.

Kokie yra šlaplės susiaurėjimo simptomai?

Ryškiausias šlaplės susiaurėjimo požymis yra susilpnėjusi šlapimo sistema. To simptomai gali būti:

  • Įtempimas šlapintis.
  • Skausmas šlapinimosi metu.
  • Šlapimo takų infekcija.
  • Prostatitas.

Kai kurie pacientai, kuriems yra sunkus šlaplės susiaurėjimas, visiškai negali šlapintis. Tai vadinama šlapimo susilaikymu ir yra neatidėliotina medicininė pagalba. Hidronefrozė ir inkstų nepakankamumas taip pat gali atsirasti dėl šlapimo patekimo į inkstus iš blogai drenuojančios šlapimo pūslės.

Loe rohkem:  Prokarbazino kapsulės: naudojimas ir šalutinis poveikis

Šlaplės susiaurėjimas taip pat gali sukelti prostatos uždegimą. Jūsų šlaplę supa prostata, tiesiai po šlapimo pūsle. Šis prostatos uždegimas žinomas kaip prostatitas. Šlapimo atsargos taip pat gali sukelti sudėtingas šlapimo takų infekcijas. Juos galima valdyti antibiotikais ir šlaplės susiaurėjimo gydymu.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama šlaplės susiaurėjimas?

f090a7d8f7c540e9a82267f6c987f402

Neinvazinis tyrimas gali nustatyti šlapimo pūslės ištuštinimo problemas, bet negali galutinai nustatyti susiaurėjimo. Šlapimo tekėjimo greitį galima išmatuoti šlapinantis į surinkimo prietaisą – lėtą tekėjimą šio tyrimo metu gali sukelti šlaplės užsikimšimas arba silpna šlapimo pūslė. Likutinį tūrį po tuštumos (šlapimo pūslėje likusio šlapimo kiekį, kai baigsite šlapintis) galima išmatuoti atliekant šlapimo pūslės ultragarsinį nuskaitymą. Paprastai po šlapinimosi šlapimo pūslė yra tuščia, tačiau esant susiaurėjimui, šiek tiek šlapimo gali likti šlapimo pūslėje. Atlikus neinvazinius tyrimus neįmanoma nustatyti, ar šios problemos gali kilti dėl susiaurėjimo, padidėjusios prostatos, susilpnėjusios šlapimo pūslės ar kitos problemos.

Jei įtariama šlaplės susiaurėjimas, jai nustatyti ir išmatuoti reikės vaizdo gavimo procedūros. Viena iš procedūrų yra retrogradinė uretrograma. Tai rentgeno procedūra, kurios metu naudojama kontrastinė medžiaga, kuri įpurškiama į varpos angą. Kontrastas rodomas rentgeno juostoje, kad būtų galima nustatyti striktūrą ir jos ilgį. Kartais jūsų bus paprašyta pasišlapinti, kai šlapimo pūslė bus pilna, kad būtų galima atpažinti susiaurėjimą tuštinimosi metu.

Cistoskopija – tai procedūra, kurios metu į varpą įkišama maža, lanksti kamera, vadinama cistoskopu. Ši procedūra leidžia gydytojui pamatyti šlaplės vidų. Tai atliekama gydytojo kabinete ir paprastai trunka nuo 5 iki 10 minučių. Prieš procedūrą į šlaplę bus įdėta lidokaino želė (vaistas nuo nutirpimo), todėl gydytojas gali perduoti cistoskopą į šlapimo pūslę su mažiau diskomforto.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma šlaplės susiaurėjimas?

Dėl šlaplės susiaurėjimo gydymo sprendžiama pagal vaizdo gavimo procedūrų rezultatus. Gydymo parinktys apima:

  • Šlaplės išsiplėtimas.
  • Vidinė uretrotomija.
  • Šlaplės rekonstrukcija.
Loe rohkem:  Gydomoji plazma: kas tai yra ir kaip tai veikia

Esant trumpam susiaurėjimui, pirmiausia galima išbandyti šlaplės išsiplėtimą arba vidinę uretrotomiją. Taikant bendrąją nejautrą, šlaplė išplečiama, naudojant laipsniškai didesnius išsiplečiančius instrumentus ir cistoskopą. Uretotomija yra tada, kai cistoskopas specialiu įrankiu naudojamas rando audinio žiedui nupjauti ir užsikimšimo vietai atidaryti.

Po procedūros šlaplės kateteris paprastai paliekamas šlaplėje nuo trijų iki penkių dienų. Dažniausia išsiplėtimo ar uretrotomijos problema yra susiaurėjimo grįžimas, tačiau kai kuriais atvejais ši procedūra gali išspręsti problemą. Po šios ar bet kokios šlapimo takų procedūros kurį laiką galite tikėtis kraujo šlapime.

Jei išsiplėtimas ar uretrotomija nepavyksta ir susiaurėjimas atsinaujina, gali prireikti šlaplės rekonstrukcijos, kad būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas, susijęs su šlaplės atidarymu. Kai kuriais atvejais šlaplė atkuriama pašalinant randinį audinį ir vėl susiuvant šlaplės galus, vadinama uretroplastika. Kai tai neįmanoma, šlaplę galima atkurti naudojant vidinį skruosto pamušalą arba odos atvartus nuo varpos ar kapšelio. Ši procedūra yra kitokio tipo uretroplastika. Naudojant šiuos metodus, daugeliu atvejų galima atkurti šlaplę su geru ilgalaikiu sėkmės rodikliu.

Prevencija

Kaip išvengti šlaplės susiaurėjimo?

Vengiant kūno dubens srities sužalojimo, gali būti įmanoma išvengti kai kurių šlaplės susiaurėjimo formų. Pasirūpinimas, kad išvengtumėte infekcijos, taip pat gali padėti išvengti šios būklės.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra šlaplės susiaurėjimo perspektyva?

Šlaplės susiaurėjimas paprastai turi teigiamą rezultatą. Tai yra gydoma būklė. Tačiau ši sąlyga gali pasikartoti, todėl reikės kelių procedūrų. Po gydymo dėl šlaplės susiaurėjimo reikės pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Šlaplės susitraukimas gali būti gana nemalonus simptomas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus vyrams. Svarbu laiku pastebėti šio sutrikimo požymius ir pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas galės nustatyti priežastis ir paskirti tinkamą gydymą, kuris gali apimti vaistus, fizinę terapiją ar net chirurginį gydymą. Kad išvengtumėte šios problemos atsiradimo, svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai atlikti tyrimus ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Šiuo būdu galite išvengti šlaplės susitraukimo ir išlaikyti gerą sveikatą ilgą laiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.