Aorta: anatomija ir funkcija

Aorta yra vienas iš svarbiausių kraujagyslių mūsų kūne, atsakinga už kraujo tekėjimą iš širdies į visą organizmą. Jos anatomija ir funkcija yra labai svarbios mūsų sveikatai – ji maitina mūsų kūną deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Suprasti aortos struktūrą ir veikimą yra esminė sveikatos priežiūros specialistų užduotis, siekiant išvengti įvairių ligų ir komplikacijų atsiradimo. Taigi, plačiai nagrinėjant aortos anatomiją ir funkciją galima pagerinti gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.

Apžvalga

Jūsų aorta yra pagrindinis indas, pernešantis deguonies turtingą kraują iš jūsų širdies į likusį kūną.

Kas yra aorta?

Aorta yra lazdelės formos arterija. Jis prasideda apatinėje kairiojoje širdies kameroje (skilvelyje). Iš ten jis tęsiasi aukštyn link jūsų galvos nedideliu atstumu, prieš lenkdamas žemyn. Aorta praeina per krūtinę ir pilvo ertmes ir baigiasi dubens srityje.

Iš įvairių aortos taškų atsišakoja mažesnių kraujagyslių poros. Šios šakos išplečia aortą iki raumenų, nervų ir organų visame kūne.

Kokio dydžio yra aorta?

Aorta yra didžiausia kraujagyslė jūsų kūne. Jis yra daugiau nei 1 pėdos ilgio ir colio skersmens plačiausioje vietoje. Kai aorta eina link jūsų dubens, jos skersmuo susiaurėja iki dviejų centimetrų.

Iš ko sudaryta aorta?

Tai sudėtinga struktūra, kurią sudaro trys audinio sluoksniai. Jie apima:

• Vidinis sluoksnis (tunica intima): Tai vamzdelis, per kurį praeina kraujas. Jame yra lygiųjų raumenų audinio, jungiamojo audinio ir endotelio ląstelių. Šios specialios ląstelės leidžia kraujui transportuoti deguonį ir maistines medžiagas be absorbcijos, kol pasiekia reikiamą vietą.
• Vidurinis sluoksnis (tunica media): Šis sluoksnis sudarytas iš lygiųjų raumenų audinio, elastino ir kolageno (baltymų). Šios medžiagos leidžia aortai patenkinti kintančius jūsų kūno kraujotakos poreikius. Kai reikia daugiau kraujo, aorta plečiasi. Jei reikia mažiau kraujo, jis susiaurėja.
• Išorinis sluoksnis (tunica adventitia): Išorinis sluoksnis pritvirtina aortą vietoje. Jis taip pat jungiasi prie netoliese esančių nervų ir audinių.

Funkcija

Kokia yra aortos funkcija?

Aorta yra pagrindinis indas, kuriuo deguonies turtingas kraujas keliauja iš širdies į likusį kūną. Jis taip pat tiekia maistines medžiagas ir hormonus. Aortos šakos užtikrina, kad šios medžiagos pasiektų vidaus organus ir netoliese esančius atraminius audinius.

Kodėl aortos funkcija tokia svarbi?

Aorta yra pagrindinis daugelio organų deguonies ir pagrindinių maistinių medžiagų šaltinis. Jei liga ar sužalojimas paveikia kraujo tekėjimą per šį kraujagyslę, per kelias minutes gali atsirasti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Jie apima:

• Aortos aneurizma.
• Vidinis kraujavimas (kraujavimas).
• Aortos išpjaustymas.
• Inkstų nepakankamumas.
• Insultas.

Anatomija

Kokia yra aortos anatomija?

Aorta turi daug skyrių, įskaitant:

• Aortos šaknis: Skyrius, kuris tvirtinamas prie širdies. Tai plačiausia aortos dalis.
• Aortos vožtuvas: Trys audinių atvartai (lapeliai), kurie atsidaro ir užsidaro, kad iš širdies išsiskirtų deguonies turtingas kraujas.
• Kylančioji aorta: Kreivė aukštyn, atsirandanti netrukus po to, kai aorta palieka širdį.
• Aortos lankas: Išlenktas segmentas, suteikiantis aortai cukranendrių formą. Jis jungia kylančiąją ir nusileidžiančiąją aortą.
• Mažėjanti aorta: Ilgas, tiesus segmentas, einantis nuo krūtinės (krūtinės aortos) iki pilvo srities (pilvo aortos).

Kokios yra aortos šakos?

Iš aortos atsišakoja daug mažesnių kraujagyslių, įskaitant:

Kylančios aortos šakos

• Koronarinės arterijos aprūpina krauju jūsų širdies raumeniniam audiniui.

Aortos lanko šakos

• Brachiocefalinis kamienas, kuris šakojasi į dešinę poraktinę arteriją (tiekia dešinę ranką) ir dešinę miego arteriją (tiekia smegenis ir dešinę galvos ir kaklo pusę).
• Kairė poraktinė arterija aprūpina kairę ranką ir galinę smegenų dalį.
• Kairioji miego arterija aprūpina jūsų smegenis ir kairę galvos ir kaklo pusę.

Nusileidžiančios krūtinės aortos šakos

• Bronchų arterijos aprūpina bronchus, giliai plaučiuose esančias struktūras.
• Tarpuplaučio arterijos aprūpina tarpuplautį, tarpą tarp plaučių, kuriame yra vėjo vamzdis, stemplė ir kt.
• Stemplės arterijos aprūpina stemplę – vamzdelį, jungiantį gerklę su skrandžio viršumi.
• Perikardo arterijos tiekia perikardą – apsauginį maišelį, kuris sutepa širdį.
• Viršutinės freninės arterijos aprūpina krūtinės ląstos slankstelius, nugaros smegenis ir vidurinės nugaros dalies raumenis, sąnarius ir odą.

Nusileidžiančios pilvo aortos šakos

• Apatinės freninės arterijos aprūpina jūsų diafragmą.
• Celiakijos kamieno arterijos aprūpina jūsų virškinimo trakto organus, įskaitant skrandį, kepenis, blužnį ir kasą.
• Viršutinės ir apatinės mezenterinės arterijos aprūpina jūsų žarnas.
• Inkstų arterijos aprūpina jūsų inkstus.
• Moterų lytinių liaukų arterijos aprūpina kiaušides, o vyrų sėklides.
• Juosmens arterijos aprūpina juosmens slankstelius, nugaros smegenis, raumenis, sąnarius ir apatinės nugaros dalies odą.
• Vidutinės kryžkaulio arterijos aprūpina žemiausią stuburo dalį (uodegą) ir dubens viršutinę dalį.
• Klubinės arterijos aprūpina apatines galūnes.

Sąlygos ir sutrikimai

Kokios sąlygos gali turėti įtakos mano aortai?

Ligos, defektai ir sužalojimai gali turėti įtakos aortos gebėjimui atlikti savo darbą. Šios sąlygos apima:

Aortos vožtuvo liga

Aortos vožtuvo ligos apima:

• Aortos regurgitacija (nesandarus širdies vožtuvas): Aortos vožtuvo lapeliai neužsidaro iki galo. Dėl to kraujas grįžta į širdį, o ne į jūsų kūną.
• Aortos stenozė: Aortos vožtuvas tampa standus ir siauras, ribodamas kraujo tekėjimą į jūsų kūną.
• Dviburio aortos vožtuvo liga: Aortos vožtuvas turi tik du lapelius, o ne tris. Šis defektas yra gimimo metu, bet gali nesukelti simptomų iki pilnametystės.

Aneurizmos, skrodimai ir plyšimai

Kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos, turinčios įtakos aortai, yra šios:

• Pilvo aortos aneurizma: Silpna, išsipūtusi dėmė aortoje, kuri atsiranda, kai ji praeina per pilvo sritį.
• Išsiplėtusi aortos šaknis: Nenormalus aortos šaknies išsiplėtimas.
• Krūtinės ląstos aortos aneurizma: Aortos išsipūtimas, kuris atsiranda, kai jis praeina per krūtinę.
• Prasiskverbianti aortos opa: Riebalų sankaupos (plokštelės), kurios suardo aortos vidinio sluoksnio audinį, kad pasiektų vidurinį sluoksnį.
• Aortos išpjaustymas: Plyšimas vidinėje aortos gleivinėje. Dėl to kraujas prasiskverbia į tarpą tarp vidurinio ir vidinio sluoksnių.
• Plyšusi aorta: Plyšimas, kuris tęsiasi per visus aortos sienelės audinio sluoksnius. Dėl to į organizmą išsilieja deguonies turtingas kraujas.

Širdies defektai atsiranda gimus

Kai kurios įgimtos širdies ligos paveikia aortą, įskaitant:

• Aortos koarktacija: Kai aorta yra neįprastai siaura. Dėl to širdis dirba sunkiau nei turėtų pumpuoti kraują į kūną.
• Hipoplastinis kairiosios širdies sindromas (HLHS): Širdies ydų derinys, paveikiantis kairę širdies pusę. Vaikų, sergančių HLHS, aorta yra per siaura, kad galėtų funkcionuoti.
• Nutrūkęs aortos lankas: Reta būklė, kai aorta vystosi netinkamai. Tai turi įtakos kraujo tekėjimui į kūną ir reikalauja gydymo netrukus po gimimo.
• Patentas arterinis latakas (PDA): Atsivėrimas tarp aortos ir plaučių arterijos, kuris po gimimo pats neužsidaro. Dėl to į plaučius patenka deguonies turtingas kraujas.

Kiti aortos ligų tipai

Papildomos aortos sąlygos, kai kurios iš jų yra retos, apima:

• Aortos aterosklerozė: Plokštelės, atsirandančios ant vidinių aortos sienelių.
• Aortos infekcija: Reta būklė, kuri atsiranda užsikrėtus aortai.
• Aortitas: Aortos sienelių uždegimas. Ši reta būklė dažniau išsivysto žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, kurios puola sveikus audinius.
• Aortos trauma: Sunkūs sužalojimai, dėl kurių plyšta ar pažeidžiama aorta. Šie sužalojimai gali būti dėl kritimo iš didelio aukščio, susidūrimo dideliu greičiu arba iškritus iš automobilio.
• Sieninis trombas: Kraujo krešuliai, turintys įtakos kraujo tekėjimui per didelius indus, tokius kaip aorta.
• Takayasu arteritas: Uždegimas, pažeidžiantis aortos šakas, kurios kraują tiekia į rankas, kaklą ir smegenis.

Ar aortos liga yra genetinė?

Tam tikros aortos ligos, įskaitant aneurizmas ir skrodimus, gali pasireikšti šeimose.

Genetinės sąlygos, ypač pažeidžiančios jungiamąjį audinį, taip pat gali sukelti aortos ligą. Jie apima:

• Autosominė dominuojanti policistinė inkstų liga.
• DiGeorge sindromas.
• Ehlers-Danlos sindromas.
• Loeys-Dietz sindromas.
• Marfano sindromas.
• Turnerio sindromas.
• Williamso sindromas.

Priežiūra

Ar man gresia aortos liga?

Jūsų aortos aneurizmos, plyšimo ar išpjaustymo rizika didėja su amžiumi. Šios problemos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms.

Tam tikrų aortos ligų rizika taip pat padidėja, kai sergate lėtine liga, pažeidžiančia kraujagysles. Jie apima:

• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Diabetas.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Aukštas cholesterolio kiekis.
• Miego apnėja.
• Stresas.

Papildomi rizikos veiksniai yra:

• Būdamas vyriškas.
• Vartojant per daug alkoholio.
• Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas.

Ar rizika susirgti aortos liga reiškia, kad mano sveikatai gresia pavojus?

Ne visada. Tokios būklės kaip mažos aneurizmos kartais nepablogėja. Kiti simptomai pasireiškia palaipsniui.

Jei aortos ligos simptomai progresuoja, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti profilaktinį gydymą. Pavyzdžiui, endovaskulinės aneurizmos taisymas yra nechirurginė procedūra, kuri sustiprina kraujagysles, kad būtų išvengta plyšimo ar skrodimo. Tai vienas iš daugelio variantų, kurie apsaugo jus nuo komplikacijų.

Kaip išvengti aortos ligų?

Kai kurių būklių, įskaitant įgimtus defektus, genetines ligas ir traumas, sunku išvengti. Tačiau yra veiksmų, kurių galite imtis, kad išvengtumėte kitų rūšių aortos ligų.

Prevencija gali apimti:

• Sveikos gyvensenos įpročių priėmimas. Tai apima mitybą ir fizinį aktyvumą.
• Laikykitės priežiūros instrukcijų esant lėtinėms ligoms, kurios pažeidžia kraujagysles. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali skirti vaistus aukštam kraujospūdžiui ir cholesteroliui mažinti arba cukraus kiekiui kraujyje kontroliuoti.
• Apriboti alkoholio turinčių gėrimų vartojimą iki vieno ar dviejų per dieną arba visiškai jų vengti.
• Streso valdymas.
• Mesti rūkyti ar kitus tabako gaminius.

Ar dar ką nors galiu padaryti, kad išvengčiau gyvybei pavojingų komplikacijų?

Jei jums gresia aortos liga arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nustato nedidelę problemą, gali padėti reguliarus stebėjimas.

Paslaugos gali apimti vaizdinius tyrimus ir kraujagyslių ligų specialisto įvertinimus. Sudėtinga programinė įranga kartu su specialisto patirtimi padeda nustatyti komplikacijų tikimybę. Specialistas taip pat gali informuoti, ar būtinas profilaktinis gydymas.

Vaizdo tyrimai gali apimti:

• KT skenavimas.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
• Angiografija.

Jūsų aorta yra ilga kraujagyslė, kuri būtina jūsų gerovei. Tai užtikrina nuolatinį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą jūsų organams. Yra daug sąlygų, kurios gali turėti įtakos aortos funkcionavimui. Kai kurie gali kelti pavojų gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Tačiau aortos liga ar rizika ne visada reiškia, kad jūsų sveikatai kyla pavojus. Rūpinimasis savimi ir prireikus apsilankymas pas specialistą daugeliui žmonių padeda išvengti komplikacijų.

Aorta yra didžiausia kraujagyslė mūsų organizme, atliekanti svarbią funkciją – teikianti deguonį ir mitybines medžiagas visam kūnui. Jos anatomija yra sudėtinga, susidedanti iš kelių sričių, kurios atlieka savo unikalią funkciją. Suprantant jos struktūrą ir veikimą, galime spręsti įvairias sveikatos problemas, susijusias su aortos veikla. Būtina rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata, kad aorta galėtų nepriekaištingai funkcionuoti ir užtikrinti kraujo tiekimą visam kūnui.