Ką reikia žinoti apie vyresnio amžiaus žmones ir savižudybės riziką

Sveiki, esu ilgametę patirtį turintis gydytojas. Šiandien noriu trumpai pakalbėti apie labai svarbią temą – vyresnio amžiaus žmonių savižudybių riziką. Deja, tai dažnai nepastebima problema. Mano, kaip mediko, tikslas – padėti suprasti šios rizikos veiksnius, atpažinti galimus požymius ir žinoti, kur kreiptis pagalbos. Tad pasikalbėkime atvirai ir be išankstinių nuostatų.

Senėjimas yra privilegija, kurią gali patirti ne visi, tačiau kartu atsiranda ir unikalių stresorių, galinčių kelti pavojų jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. 2022 m. rudenį vyresni nei 65 metų suaugusieji sudarė beveik 17% visų savižudybių JAV, nors jie sudaro tik 12% visų gyventojų.

Senatvės psichiatras, medicinos mokslų daktaras Johnas Sanitato paaiškina unikalius rizikos veiksnius, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonėms kyla savižudybių ir psichikos sveikatos problemų, be to, kaip galite geriausiai padėti žmonėms, kuriuos mylite, kai jie sensta.

Vyresnio amžiaus amerikiečių savižudybės rizikos veiksniai

65 metų ir vyresni suaugusieji turi daug didesnę savižudybės riziką nei paaugliai ir paaugliai. Vienas iš 200 jaunuolių, bandančių nusižudyti, tai baigia, palyginti su 1 iš 4 vyresnio amžiaus žmonių.

„Kai galvojate apie vyresnio amžiaus žmones, didelį susirūpinimą kelia nuostoliai“, – sako dr. Sanitato. „Gali būti prarasta funkcija, pažinimas, bendraamžių grupė, finansinis stabilumas ir bendra gerovė.”

Jis gilinasi į šiuos rizikos veiksnius ir jų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms.

Psichikos liga

JAV ligų kontrolės centrai (CDC) apskaičiavo, kad 46% procentų žmonių, kurie miršta dėl savižudybės, buvo diagnozuota psichinės sveikatos būklė, tokia kaip depresija. Tačiau tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes šis įvertinimas neatsižvelgia į žmones, kurių psichinė liga nediagnozuojama.

Medicininiai rūpesčiai

Senstant didėja sveikatos problemų, kurios gali būti pagrindinis depresijos ir minčių apie savižudybę priežastimi. „Fizinės sveikatos pablogėjimas, nesvarbu, ar tai organų funkcijos praradimas, ar didėjantis skausmas, yra rizikos veiksnys“, – sako dr. Sanitato.

Ir smegenų sveikata taip pat yra pagrindinis veiksnys. „Žmonėms, sergantiems pažinimo sutrikimais ir demencija, kyla didesnė rizika bandyti nusižudyti ir baigti savižudybę“, – priduria dr. Sanitato. Vienas tyrimas parodė, kad jaunesniems nei 65 metų žmonėms, kuriems buvo diagnozuota demencija, yra beveik dvigubai didesnė tikimybė mirti nuo savižudybės nei žmonėms, kuriems demencija nėra diagnozuota.

Sielvartas ir praradimas

Kuo vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad patirsite daugybę netekčių, įskaitant sutuoktinius, tėvus, brolius ir seseris bei bendraamžius. Šių netekčių sielvartas gali prisidėti prie depresijos, vienatvės ir senėjimo baimės.

Sutuoktinio praradimas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonių stresas. „Poros, ypač tos, kurios kartu jau daug metų, dažnai veikia kaip viena“, – pastebi dr. Sanitato. „Kai vienas iš jų miršta, kitam gali būti tikrai labai sunku suprasti, kur toliau eiti.

Išėjimas į pensiją

Išėjus iš darbo, dėl kurio kažkas jautėsi pasitenkinęs ir produktyvus, gali būti didelis psichinis ir emocinis stresas.

Vienas Kanados tyrimas parodė, kad pirmasis mėnuo po išėjimo į pensiją yra kritinis laikas mokyti žmones, kaip prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Be to, Australijos tyrimas parodė, kad paslaugos, skirtos padėti naujiems pensininkams išeiti iš darbo, gali padėti sumažinti savižudybės riziką.

Finansiniai sunkumai

Pinigų problemos ir maisto nestabilumas gali prisidėti prie depresijos, nerimo ir minčių apie savižudybę.

2022 m. atliktas 50 metų ir vyresnių suaugusiųjų tyrimas penkiose mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse parodė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, patiriantys vidutinį maisto trūkumą, 2,59 karto dažniau bando nusižudyti nei jų bendraamžiai, kuriems rūpi maistas. Vyresnio amžiaus suaugusieji patyrė didelį maisto trūkumą 5,15 karto dažniau.

Vienatvė

Visi minėti veiksniai gali turėti įtakos vyresnio amžiaus žmonių vienišumo ir izoliacijos jausmui.

„Vienatvė tapo populiariu žodžiu, – sako daktaras Sanitato, – o tyrimas po studijų dabar rodo, kaip svarbu vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti ryšį.

Įrodyta, kad vienatvė padidina žmonių savęs žalojimo ir savižudybių riziką, o vienišiems vyrams rizika yra didžiausia.

Vyresnio amžiaus baltaodžiai vyrai yra ypač rizikingi

Apskritai baltiesiems vyrams gresia didžiausia savižudybių rizika – 2020 m. jie sudaro beveik 70 % visų savižudybių. O vyresniems nei 65 metų amžiaus baltiesiems vyrams gresia didžiausias pavojus.

„Jie yra demografiniai rodikliai, kurie labiausiai linkę baigti savižudybę“, – teigia dr. Sanitato. „Tarkime, kas nors buvo vedęs 40 metų, o jo žmona pirmiausia tvarkė jų buitį. Dabar, kai ji mirė, jis liko savieigai ir pasimetė be jos.

„Žinau, kad tai skamba kaip stereotipas, bet tai patvirtina statistika.

Ir yra papildoma komplikacija. Kadangi šios demografinės grupės žmonės labai linkę nusižudyti, ne visada yra galimybė įsikišti. „Nelabai tikėtina, kad juos pamatysime greitosios pagalbos skyriuje ar ligoninėje, kad gautume pagalbos“, – priduria dr. Sanitato.

Įspėjamieji savižudybės ženklai vyresnio amžiaus žmonėms

Daugeliu atvejų daktaras Sanitato pabrėžia, kad savižudybių galima išvengti – ir mes visi turime atlikti tam tikrą vaidmenį suprasti ir pastebėti įspėjamuosius ženklus. Taigi, ką galite padaryti, kad stebėtumėte savo artimuosius, kai jie sensta?

Paklauskite jų tiesiogiai

Anksčiau buvo plačiai paplitęs įsitikinimas, kad paklausus ko nors, ar jie galvoja apie savižudybę, jie gali bandyti nusižudyti. Tačiau tai ne kartą buvo paneigta.

Daktaras Sanitato sako, kad geriausias būdas yra tiesiogiai paklausti savo mylimojo.

„Jei nerimaujate, visada turėtumėte paklausti: „Ar galvojate apie savižudybę? Ar turėjote minčių apie savižudybę?“ – pataria jis. „Tai taip pat būdas užtikrinti, kad jie žinotų, kad tu jiems esi ir kad tau rūpi.

Ir gerai klausinėti.

„Net jei paklausėte vieną kartą, sekite ir klauskite dar kartą“, – ragina daktaras Sanitato. „Jie ir toliau žinos, kad kažkas domisi ir kad jais rūpi – ir kartais to gali pakakti.

Ko ieškoti

Nors savižudybė gali paveikti bet kokios rasės, lyties, lyties, etninės kilmės ir amžiaus žmones, įspėjamieji ženklai ne visada atrodo taip pat.

„Vyresnio amžiaus žmonių depresija ne visada atrodo taip, kaip jaunesniems“, – sako jis. „Galite manyti, kad depresija yra akivaizdus liūdesys, kuris visada atrodo prislėgtas ir ašarotas, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tai dažniau atrodo kaip atsiribojimas ar atmetimas, tarsi „Kokia nauda?“ požiūris“.

Ieškokite:

• Socialinis pasitraukimas: Atkreipkite dėmesį, kai kas nors pradeda stigti susidomėjimą daiktais ir žmonėmis, kuriuos myli, pavyzdžiui, pasitraukia iš draugystės, užsiėmimų, veiklos ir pan. „Jie gali pasakyti: „Aš tiesiog nenoriu būti matomas“ arba „Aš nenoriu“. nori patirti malonumą kalbėdamas su kitais žmonėmis“, – sako dr. Sanitato.
• Medicinos neatitikimas: Tai gali būti vaistų nevartojimas, gydytojo vizitų praleidimas arba nustatyto gydymo režimo nesilaikymas.
• Atidavė savo daiktus: „Mačiau, kaip žmonės atiduoda savo drabužių spinta, baldus ir dešimtis tūkstančių dolerių“, – perspėja dr. Sanitato.
• Išvaizdos pokyčiai: Žinoma, kai kurie išvaizdos pokyčiai yra normalūs senstant ir apskritai. Tačiau jei atrodo, kad jūsų mylimasis nustojo rūpintis savo išvaizda – nebesitvarko plaukų, nešioja vis tuos pačius drabužius – tai gali būti ženklas, kad jam sunku.

Daugelis iš šių dalykų savaime nesukelia problemų, sako daktaras Sanitato. Pavyzdžiui, vyresni suaugusieji dažnai atnaujina savo testamentą, sudaro sveikatos priežiūros įgaliojimą ir planuoja, kas atsitiks su jų pinigais ar daiktais jiems mirus – tai savaime nėra savižudybės rizikos požymis.

Tačiau kai šie įspėjamieji ženklai atsiranda kartu, jie gali reikšti bėdą.

„Mes dažnai matome, kad šie dalykai vyksta vienu metu“, – teigia daktaras Sanitato. „Kažkas ima vengti draugų, nutraukia susitikimus, nesiplauna plaukų – kai visa tai vyksta kartu, tai kelia susirūpinimą.

Ko klausyti

„Rimtai žiūrėkite į bet kokį staigų susirūpinimą mirtingumu ir gyvenimo pabaiga“, – pabrėžia daktaras Sanitato. Atkreipkite dėmesį, kai kas nors sako:

• Nori mirti arba nori, kad jie būtų mirę.
• Jaučiate nepakeliamą fizinį ar emocinį skausmą.
• Jauskitės kaip našta artimiesiems.
• Jautiesi tuščias arba beviltiškas.
• Jas apima kaltė ar gėda.
• Jautiesi įstrigęs, be išeities.

Ką daryti, jei manote, kad mylimas žmogus nusižudo

Jei kas nors, kas jums rūpi, jums pasakys, kad ketina nusižudyti, arba jei pastebėjote šiuos įspėjamuosius ženklus ir esate susirūpinę, nelaukite.

Nedelsdami susisiekite su 988 Suicide & Crisis Lifeline pokalbiais, žinutėmis arba telefono skambučiu. Šis nacionalinis tinklas siūlo nemokamą ir konfidencialią pagalbą žmonėms, galvojantiems apie savižudybę, taip pat jų artimiesiems.

Ir nedvejodami nuveskite savo mylimąjį į skubios pagalbos skyrių, jei iš karto nerimaujate dėl jo saugumo. „Jei galite, stenkitės būti su žmogumi ir, jei reikia, skambinkite valdžiai“, – pataria dr. Sanitato. „Visada norisi klysti atsargiai“.

Per ilgus gydytojo darbo metus Lietuvoje mačiau, kaip svarbu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių emocinę sveikatą. Vienatvė, ligos, netektys – visa tai didina savižudybės riziką. Bendraukime su savo seneliais, tėvais, kaimynais, išklausykime juos, pastebėkime pokyčius jų elgesyje. Rūpestis ir palaikymas gali išgelbėti gyvybę. Nepamirškime, kad pagalba visada pasiekiama – kreipkimės į specialistus, jei kyla abejonių.