Kas atsitinka, kai jūsų kūnas karščiuoja?

Sveiki, esu patyręs gydytojas, jau daugybę metų dirbantis Lietuvoje. Šiandien pakalbėkime apie karščiavimą. Ką reiškia, kai pakyla temperatūra? Iš esmės, tai jūsų kūno gynybinė reakcija į infekciją. Organizmas gamina daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su virusais ar bakterijomis, ir tai sukelia karščio pojūtį. Taigi, karščiavimas – dažniausiai geras ženklas, rodantis, kad jūsų imuninė sistema dirba! Bet kada nerimauti? Apie tai ir daugiau – toliau.

Daugeliui iš mūsų karščiavimas asocijuojasi su tuo, kad kažkas paliečia mūsų kaktą ir sako: „Tu jautiesi šiek tiek šilta“.

Kalbant medicinoje, karščiavimas matuojamas pagal temperatūrą: konkrečiai, 100,4 laipsnio Farenheito (38 laipsniai Celsijaus) ar aukštesnė. Taip atsitinka ne dėl infekcijos ar viruso. Greičiau todėl, kad virusas ar bakterijos yra laikomi ataka, kuri sukelia jūsų organizmo imuninės sistemos atsaką.

„Mes linkę galvoti apie karščiavimą kaip apie kažką blogo, kurį norime sumažinti – tai labai nepatogu. Tačiau juokingiausia yra tai, kad mūsų kūnas pradeda kovoti su tuo, kas mus užpuola“, – aiškina šeimos medicinos specialistas Johnas Hanicak, MD.

Čia daktaras Hanicak tiksliai paaiškina, kas nutinka jūsų kūnui, kai karščiuojate, ir kaip rasti palengvėjimą.

Kas nutinka mano kūnui, kai karščiuoju?

Kai karščiuojate, apšilimas yra natūrali jūsų organizmo reakcija į kovą su virusu. Pagalvokite apie tai kaip apie gaisro signalizaciją, kuri suveikia, kai atsiranda dūmų ženklas. Paprastai jūsų kūno temperatūra yra apie 98,6 F (37 C). Kai jis pasiekia 100,4 F (38 C) ar aukštesnę temperatūrą, tai rodo, kad kažkas negerai.

„Jei virusas patenka į mūsų sistemą, jis patenka į gleivines ir pradeda pasirodyti kraujyje“, – sako dr. Hanicak. „Tada mūsų imuninė sistema išskiria uždegimines chemines medžiagas, kurios padidina mūsų pagrindinę temperatūrą.

„Dėl aukštesnės temperatūros virusui gyventi labai nepatogu. Jūsų kūnas tiesiogine prasme bando išlaisvinti virusą.

Kai kurie kiti dalykai, kurie nutinka karščiuojant:

• Metabolizmo padidėjimas. Karščiavimo metu jūsų kūnas sunaudoja daugiau deguonies, pagreitina širdies ir kvėpavimo dažnį bei naudoja daugiau baltymų kaip energijos šaltinį.
• Jūsų imuninė sistema pereina į viršų. Jūsų imuninė sistema geriau veikia aukštesnėje temperatūroje, o baltieji kraujo kūneliai tampa aktyvesni. Tai padeda jūsų ląstelėms greičiau reaguoti į infekciją.
• Jūsų raumenys susitraukia. Dėl to galite drebėti arba jausti šaltkrėtį (net jei tuo pačiu metu prakaituojate ar jaučiate karštį).
• Jūsų kraujagyslės susitraukia. Kai karščiuojate, kraujagyslės susiaurėja, kad pakyla kūno temperatūra ir kovojama su infekcija.

Žemo laipsnio ir didelio laipsnio karščiavimas

Yra įvairių tipų karščiavimo, kurie mums parodo infekcijos sunkumą. Jei jūsų temperatūra šiek tiek viršija įprastą diapazoną, tai ne visada kelia susirūpinimą.

Žemo laipsnio karščiavimas yra nuo 99 F iki 100,9 F (nuo 37,2 C iki 38,3 C). „Tai, ką vadiname žemo laipsnio karščiavimu, iš tikrųjų gali reikšti kitokias ligas nei tai, kas sukelia aukštą karščiavimą“, – paaiškina dr. Hanicak.

Dėl bet kokio viruso galite užsikrėsti žemo laipsnio karščiavimu ir kitomis ligomis, tokiomis kaip ausų infekcija ar STREP. Žemo laipsnio karščiavimo simptomai paprastai būna švelnesni, pavyzdžiui, nedidelis nuovargis, galvos skausmas ir (arba) šaltkrėtis.

Kita vertus, didelis karščiavimas dažniausiai yra rimtesnės infekcijos ar uždegiminės būklės požymis. Aukšto laipsnio karščiavimas yra 103 F (29,4 C) ar aukštesnis. Tai galima pastebėti sergant gripu (gripu), pneumonija ar COVID-19.

Kai karščiuojate, galite jausti tokius simptomus kaip stiprus šaltkrėtis, sumišimas, greitas kvėpavimas ir padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis.

Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei temperatūra nesumažėja per dieną ar dvi.

Kaip kovoti su karščiavimu

Pasak daktaro Hanicako, ne visada reikia atsikratyti karščiavimo, nes tai natūrali mūsų imuninio atsako dalis. Tačiau dėl to susitvarkyti nėra mažiau nepatogu. Jei dėl karščiavimo jaučiatės labai nepatogiai, tuomet verta gydytis.

„Tuo metu tikslas yra jaustis patogiau, kad neprarastumėte tiek daug skysčių ir galėtumėte miegoti bei ilsėtis, taigi ir greičiau pasveikti“, – priduria jis.

Štai ką jis rekomenduoja:

• Vaistai. „Rekomenduojame vartoti kažką panašaus į acetaminofeną (Tylenol®) arba vaistus nuo uždegimo (NVNU arba nesteroidinius vaistus nuo uždegimo), tokius kaip ibuprofenas (Advil® arba Motrin®) arba Alleve® (naproksenas), kad sumažintumėte temperatūrą, nes gali lengvai dehidratuoti, kai jūsų kūnas yra šiltas“, – aiškina daktaras Hanicak.
• Vartoti daug skysčių. Jūs gausiau prakaituojate, o jūsų imuninė sistema veikia aukšta pavara, todėl netenkate skysčių, todėl svarbu gerti daugiau nei įprastai. Štai kodėl mūsų globėjai atneša mums vandens, arbatos ir vištienos sriubos.
• Poilsis. Nesvarbu, ar tai žema, ar aukšta karščiavimas, dabar pats laikas nusiraminti. Atminkite, kad jūsų kūnas sunkiai kovoja su infekcija, todėl neverskite jo daryti daugiau nei reikia. Sutelkite dėmesį į lovos režimą ir nenusileiskite kojomis bent tol, kol karščiavimas pradės mažėti.
• Atvėsinkite. Jei jaučiatės ypač šilti, pabandykite ant kaktos arba pakaušio patepti vėsiu, drėgnu skudurėliu. Laikykite drabužius lengvus ir laisvus, kad jūsų kūnas turėtų daug vietos kvėpuoti.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl karščiavimo?

Kaip žinoti, kada eiti pas gydytoją? Dr. Hanicak sako, kad jei jūsų temperatūra yra žemesnė nei 100,4 F, tikriausiai viskas gerai. Tačiau turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei patiriate:

• Aukšto laipsnio karščiavimas. Jei karščiavimas yra didesnis nei 103 F (39,4 C) suaugusiems arba 100,4 F (38 C) kūdikiams, turėtumėte kreiptis į paslaugų teikėją.
• Nuolatinis karščiavimas. Net jei jūsų karščiavimas techniškai nekyla, tai vis tiek nėra geras ženklas, jei jis nemažėja. Jei karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas, geriausia kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.
• Kiti simptomai. Jei karščiavimas yra susijęs su sunkiais simptomais, tokiais kaip sustingęs kaklas, sumišimas, pasunkėjęs kvėpavimas, nuolatinis vėmimas, bėrimas ar bet kokie kiti simptomai, svarbu kreiptis į paslaugų teikėją.

Taigi, karščiavimas – tai kūno natūrali gynybos reakcija. Per daugelį metų praktikos mačiau, kaip organizmas kovoja su infekcija. Temperatūrai kylant, baltieji kraujo kūneliai aktyviau dirba, todėl neskubėkite griebtis vaistų, jei karščiavimas nėra labai aukštas. Svarbu gerti daug skysčių, ilsėtis ir stebėti savo būklę. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ar jaučiatės labai blogai, būtinai kreipkitės į gydytoją – žinome, ką daryti!