Stresas ir kraujospūdis: ar jie susiję?

Sveiki! Jau daug metų, kaip gydytoja, matau tą patį klausimą pacientų akyse: ar stresas veikia kraujospūdį? Atsakymas trumpas – taip. Šiame straipsnyje, remdamasi savo ilgamete patirtimi, papasakosiu apie streso ir kraujospūdžio ryšį, kaip atpažinti simptomus ir ką daryti, norint pagerinti savo savijautą. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip suvaldyti stresą ir apsaugoti savo širdį!

Jūsų darbe žiaurus terminas. Jūs ginčijatės su savo sutuoktiniu. Jūsų šuo pabėga iš jūsų kiemo, o jūs bijote, kad jį partrenks automobilis, kai desperatiškai bandysite jį sugauti.

Visuose šiuose pavyzdžiuose galite pradėti jausti fizinius streso ir nerimo simptomus – padažnėja pulsas, o nuotaika pablogėja, nes kūnas pradeda jaustis išsekęs. Bendra išmintis rodo, kad dėl streso ir nerimo jūsų kraujospūdis taip pat smarkiai pakyla.

Bet koks yra tikrasis streso, nerimo ir kraujospūdžio ryšys? Ar jums reikia nerimauti dėl to, kaip trumpalaikis stresas veikia jūsų kūną, ar problema yra tik ilgalaikis stresas?

„Nerimas ir stresas nebūtinai ilgainiui padidina kraujospūdį, – sako prevencinis kardiologas Luke’as Laffinas, MD, – tačiau jie dažnai turi įtakos gyvenimo būdo veiksniams, kurie gali visiškai prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo.

Kaip stresas ir nerimas veikia kraujospūdį

Dr. Laffin patvirtina, kad iš tikrųjų yra ryšys tarp streso, nerimo, aukšto kraujospūdžio ir kitų su širdimi susijusių sveikatos problemų rizikos, tačiau tai gali būti ne tai, ką manote.

„Nors stresas ir nerimas tikrai gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, jie nebūtinai sukelia palaikoma kraujospūdžio padidėjimas“, – sako jis.

Norint tai suprasti, svarbu žinoti apie dvi mūsų patiriamo streso kategorijas: ūminį ir lėtinį. Nors abu gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, jie turi skirtingą ilgalaikį poveikį.

Ūmus stresas ir kraujospūdis

Ūmus stresas yra laikinas stresas, kurį sukelia konkretus įvykis, pavyzdžiui, minėtasis. Nerimo priepuoliai, pavyzdžiui, panikos priepuolis, taip pat gali sukelti ūmų stresą, kuris padidina kraujospūdį.

„Jei esame stresinėje situacijoje, normalus fiziologinis atsakas yra padidinti kraujospūdį“, – aiškina dr. Laffinas. „Ūmus stresas gali pagreitinti širdies susitraukimų dažnį ir suaktyvinti simpatinę nervų sistemą, o tai savo ruožtu padidina kraujospūdį.

Tokiais atvejais simptomai išnyksta, kai stresorius išnyksta. Jūs baigiate savo terminą, susitaikote su savo sutuoktiniu, pagaunate šunį, atsikratote panikos priepuolio – netrukus jūsų kraujospūdis taip pat normalizuojasi.

Normalu, kad kraujospūdis keičiasi per dieną, o jūsų kūnas paprastai yra įgudęs juos valdyti. „Kūnas gali gana gerai susidoroti su ūmiais kraujospūdžio pokyčiais”, – sako dr. Laffin. „Mes tikrai nerimaujame dėl nuolatinio padidėjusio kraujospūdžio.

Lėtinis stresas ir kraujospūdis

Dr. Laffin pažymi, kad mokslininkai mažai žino apie tai, kaip lėtinis stresas veikia kraujospūdį. Tačiau jie žino, kad stresas gali paveikti jūsų gyvenimo būdo įpročius ir padidinti jūsų sveikatos problemų riziką.

„Stresas gali pasireikšti kaip nesveikos gyvensenos įpročiai, kurie galiausiai gali turėti įtakos jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai”, – aiškina dr. Laffin. Kai patiriate chronišką stresą, galite:

• Miegokite mažiau arba prasčiau.
• Ne tiek daug sportuoja.
• Rinkitės nesveiką mitybą.
• Rūkyti, gerti ar piktnaudžiauti narkotikais.

Visi šie įpročiai gali padidinti kraujospūdį ir padidinti insulto ar kitų širdies ligų riziką.

Kada ūminis stresas tampa lėtiniu stresu?

Kadangi mes visi skirtingai valdome stresą, gali būti sunku pastebėti ūmaus streso požymius, kurie virsta lėtiniu stresu. Stresą sukeliantys veiksniai, trunkantys kelias savaites, virsta lėtiniais streso veiksniais, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį dėl jūsų širdies sveikatos (jau nekalbant apie psichinę sveikatą!)

„Jei pora savaičių virsta pora mėnesių, o pora mėnesių – pora metų, gali būti labai sunku tuos modelius pakeisti“, – perspėja daktaras Laffinas. „Taip pat tampa sunkiau atsikratyti papildomų pilvo riebalų, dėl kurių padidėja kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio kiekis kraujyje ir kt.

Kaip galite sumažinti stresą, nerimą ir kraujospūdį?

Mes visi turime susidoroti su tam tikru streso ir nerimo kiekiu, o tai, kaip tai darome, daro įtaką mūsų sveikatai.

„Tai tikrai gali priklausyti nuo to, kaip kažkas suvokia stresą“, – sako dr. Laffinas. „Du žmonės gali atsidurti lygiai tokioje pačioje situacijoje, tačiau vienam tai gali sukelti daug didesnį stresą nei kitam. Kai kurie žmonės tiesiog geriau susidoroja su stresu ir turi sveikesnes įveikos strategijas ar paramos sistemas.

Jis dalijasi kai kuriais būdais, kuriais galite sumažinti streso lygį ir susidoroti su nerimu, o tai savo ruožtu gali sumažinti kraujospūdį.

1. Išspręsk: „Reguliari mankšta yra puikus būdas padėti žmonėms jaustis geriau, sumažinti streso lygį ir padėti jiems prisitaikyti prie stresinių situacijų“, – sako dr. Laffin. Teigiamas poveikis jūsų širdies sveikatai taip pat svarbus jūsų kraujospūdžiui.
2. Gauk pakankamai kokybiško miego: Sutelkite dėmesį į savo miego kiekį ir kokybę, siekdami šešių iki aštuonių valandų nepertraukiamo miego per naktį. „Norint stabilaus kraujospūdžio, naktį reikia nepertraukiamai miegoti maždaug nuo šešių iki aštuonių valandų.
3. Pašalinkite stresą sukeliančius veiksnius, kai galite: Norint sumažinti stresą, labai svarbu pabandyti pašalinti kai kuriuos jį sukeliančius dalykus. Žinoma, tai lengviau pasakyti nei padaryti, kai pagrindinis stresą sukeliantis veiksnys yra jūsų darbas arba šeimos narys. Tokiais atvejais papildomi veiksmai, pvz., terapija, gali padėti susidoroti su stresu.
4. Laikykitės sveikos širdies dietos: Maistas, kuriame yra daug druskos ir riebalų, gali padidinti kraujospūdį net prieš tai, kai į mišinį įtraukiate streso ir nerimo. Norėdami sumažinti kraujospūdį, pabandykite sumažinti šių maisto produktų kiekį ir pridėkite širdžiai sveiko, antioksidantų turinčio maisto.
5. Išbandykite meditaciją: Įvairios meditacijos formos gali padėti susidoroti su ūminiu ir lėtiniu stresu. Ir vienas tyrimas parodė, kad sąmoningumo meditacijos programos taip pat gali pagerinti nerimą.

Vaistai stresui ir nerimui valdyti

„Hipertenzijos (streso) valdymas iš tikrųjų yra 70% gyvenimo būdo ir 30% vaistų”, – sako dr. Laffin.

Pirmiausia tikėkitės, kad gydytojas užduos klausimus apie jūsų gyvenimo būdą ir įpročius, įskaitant miegą. „Aš visada kalbu su pacientais apie miego poveikį širdies sveikatai ir apie tai, kaip stresas veikia miegą”, – priduria jis.

Taip pat gali tekti pasikliauti vaistais, kad sumažintumėte nerimą. Tačiau, kaip ir gebėjimas valdyti stresą, kokie vaistai geriausiai veikia, priklauso nuo žmogaus ir reikalauja pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

„Jei stresas ir nerimas labai padidina kraujospūdį, galime išbandyti vaistus, vadinamus beta adrenoblokatoriais“, – sako dr. Laffin. „Jie nėra pirmoji kraujospūdžio gydymo priemonė daugeliui žmonių, tačiau jie gali būti naudingi žmonėms, patiriantiems didelį stresą ir nerimą, nes sumažina simpatinės nervų sistemos veiklą ir lėtina širdies susitraukimų dažnį stresinėse situacijose.”

Kiti kraujospūdį mažinantys vaistai yra kalcio kanalų blokatoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai. Bet tai ne viskas apie vaistus. Atsiminkite: nėra visų išgydančių vaistų, kurie užtikrintų sveiką širdį, todėl jūs turite pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris padėtų išlaikyti puikią formą.

Norėdami išgirsti daugiau iš daktaro Laffino šia tema, klausykite „Health Essentials“ podcast epizodo „Kova su aukštu kraujospūdžiu“. Nauji „Health Essentials Podcast“ epizodai skelbiami kiekvieną trečiadienį.

Taigi, mieli skaitytojai, kaip ilgametis gydytojas galiu drąsiai teigti – stresas ir kraujospūdis išties glaudžiai susiję. Nors trumpalaikis stresas nebūtinai pavojingas, tačiau nuolatinė įtampa gali tapti hipertenzijos priežastimi. Rūpinkitės savimi, atraskite būdų atsipalaiduoti ir nepamirškite reguliariai tikrintis sveikatą – juk jūsų gerovė svarbiausia. O jei kyla klausimų, visada kreipkitės į savo šeimos gydytoją.