Ar senstant drebės rankos?

Sveiki! Daugelį metų, kaip gydytoja Lietuvoje, girdžiu klausimą: „Ar senstant drebės rankos?“. Nors rankų drebėjimas gali pasireikšti vyresniame amžiuje, tai nebūtinai yra normalus senėjimo požymis. Tiesą sakant, tam gali būti daugybė priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias drebėjimo priežastis, nuo paprasto jaudulio iki rimtesnių ligų, ir ką daryti, jei pastebėjote šį simptomą. Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau!

Retkarčiais drebėti ir drebėti rankos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, bet labiau tikėtina, kuo vyresnis. Pastebėję šį ženklą savyje ar mylimajame, galite bijoti blogiausio.

Kai žmonės mato drebėjimą ir tremorą vyresnio amžiaus žmonėms, jie galvoja apie Parkinsono ligą – lėtinį judėjimo sutrikimą, galintį sukelti kitų problemų.

Tačiau neurologas Michal Gostkowski, DO, sako, kad neturėtumėte skubėti prie šios išvados.

„Didžiausia klaidinga nuomonė apie drebėjimą ir senėjimą yra ta, kad tai reiškia, kad žmogus serga Parkinsono liga“, – sako jis.

Yra penki dalykai, kuriuos reikia turėti omenyje, kai jūs ar mylimas žmogus pastebi drebėjimą.

Kai atsiranda drebulys, svarbu

Jei drebulys atsiranda atliekant veiksmą – ko nors siekti, rašyti, pastovėti kavos puodelyje – tai vadinama aktyviu drebuliu. Aktyvus drebulys paprastai nerodo rimto neurologinio sutrikimo, pvz., Parkinsono ligos.

Nepaisant to, daktaras Gostkowskis sako, kad verta pasikalbėti su gydytoju, kuris ieškos pagrindinių priežasčių. Pavyzdžiui, esencialinis tremoras, kitas daug dažnesnis judėjimo sutrikimas, dažnai pasireiškia sulaukus 50 metų. Nustačius aktyvaus tremoro priežastį, gydytojai gali jį gydyti.

Jei drebulys atsiranda, kai rankos yra ramybės būsenoje (pvz., sulenktos ant kelių), tai vadinama ramybės drebėjimu. Jei ramybės būsenos drebulys atsiranda staiga arba laikui bėgant pablogėja, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Drebulys ramybės būsenoje gali būti Parkinsono ligos požymis.

Kai kurie drebėjimai vyksta šeimose

Kai kurie žmonės labiau nei kiti patiria drebulį senstant. Esminis tremoras dažniausiai perduodamas genetiškai, pavyzdžiui, per šeimas.

„Aktyvus drebulys nebūtinai yra neišvengiamas senstant, bet jei jūsų tėvai jautė su amžiumi susijusį drebėjimą, labiau tikėtina, kad jis taip pat sirgs“, – sako dr. Gostkowski.

Svarbu žinoti tremoro sukėlėjus

Nerimas, stresas, nuovargis, mažas cukraus kiekis kraujyje arba per daug kofeino gali sukelti arba pabloginti drebulį.

Taip gali būti ir daugelio rūšių vaistai. Drebulys gali būti stipresnis arba dažniau pasireikšti, jei jūs arba jūsų mylimas žmogus vartojate:

• Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip ličio.
• Traukulių vaistai, tokie kaip Depakote® (dažnai vartojami kitoms ligoms, įskaitant migreną ir neuropatiją).
• Bronchus plečiantys vaistai nuo astmos, tokie kaip albuterolis arba teofilinas.

Jei įtariate, kad receptas sukelia aktyvų tremorą, pasitarkite su gydytoju.

Galimos įvairios procedūros

Vaistai, vartojami drebuliui gydyti, yra raminamieji. Pasiteiraukite, ar saugu vairuoti automobilį ar atlikti darbo pareigas juos imant. Raminamieji vaistai taip pat gali blogai sąveikauti su kitais vaistais, kuriuos dažniau vartosite senstant. Taigi paklauskite apie galimą probleminę vaistų sąveiką.

Geriausiu atveju vaistai gali sulėtinti tremorą, bet retai jį visiškai sustabdyti. Kai vaistai negali kontroliuoti aktyvaus tremoro, kitos gydymo galimybės yra gili smegenų stimuliacija arba aukšto dažnio ultragarso abliacija.

Giliai stimuliuojant smegenis, neurochirurgas implantuoja elektrodus į smegenis. Elektrodas naudoja nedidelį kiekį elektros, kad normalizuotų smegenų grandinę ir sumažintų drebulį.

„Daugelis pacientų iš pradžių nenori svarstyti operacijos, bet po procedūros jie nori, kad tai padarytų anksčiau“, – sako dr. Gostkowski.

Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo geriau

Nesvarbu, ar jūs ar jūsų mylimasis kartais dreba, ar tai vyksta nuolat, geriausia pasikalbėti su gydytoju apie savo susirūpinimą. Kuo anksčiau spręsite problemą, tuo geriau. Jūsų gydytojas gali nedelsiant nustatyti būdus, kaip jį gydyti.

Ir jei paaiškės, kad nerimauti visai nėra pagrindo, būsite ramūs – ir tai neįkainojama.

Taigi, ar senstant visiems drebės rankos? Ne būtinai. Tremoras gali pasireikšti su amžiumi, bet dažnai tai nebūna rimta problema. Per savo ilgametę praktiką mačiau įvairių atvejų. Kartais tai tiesiog normalūs senėjimo pokyčiai, kartais – tam tikrų ligų požymis. Svarbiausia – nepanikuoti, o pasikonsultuoti su gydytoju. Jis įvertins situaciją ir patars, ką daryti. Rūpinkitės savimi ir būkite sveiki!