Atkreipkite dėmesį į kraujospūdžio svyravimus

Sveiki, mieli skaitytojai! Jau daugybę metų, kaip gydytojas Lietuvoje, matau, kaip dažnai žmonės numoja ranka į kraujospūdžio svyravimus. „Ai, šiandien šiek tiek pakilęs, praeis”, – girdžiu nuolat. Bet patikėkit, net ir nedideli pokyčiai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Tad šiandien trumpai ir aiškiai – kodėl svarbu stebėti savo kraujospūdį ir į ką atkreipti dėmesį. Pasikalbėkim!

Daugumos sveikų žmonių kraujospūdis skiriasi nuo minutės iki minutės ir valandos iki valandos. Šie svyravimai paprastai vyksta įprasto diapazono ribose.

Tačiau kai kraujospūdis reguliariai pakyla aukščiau nei įprastai, tai yra ženklas, kad kažkas ne taip. Gydytojai šią būklę vadina labiliąja hipertenzija ir ją verta ištirti.

„Reikia nustatyti pagrindinę priežastį, kad galėtume ką nors padaryti”, – sako hipertenzijos specialistas Michael Lioudis, MD.

Kiek aukštas yra per didelis kraujospūdis?

Nors terminas „labili hipertenzija“ reiškia kraujospūdį, kuris svyruoja labiau nei įprastai, terminas iš tikrųjų neturi oficialaus apibrėžimo. Diagnozei nustatyti nėra jokios linijos, kurią reikia peržengti – nėra minimalaus kraujospūdžio rodmens ar šuolių skaičiaus.

Šis terminas paprasčiausiai nurodo situaciją, kai kraujospūdis pakyla daugiau, nei laikoma normaliu ir priimtinu asmeniui.

„Dažniausiai šie žmonės gerai kontroliuoja kraujospūdį“, – sako daktaras Lioudis. „Tačiau jiems pasitaiko periodų, kai jie gali jausti veido paraudimą, įtampos galvos skausmą, prakaitavimą ar nerimą. Kai jie pasitikrina kraujospūdį, jis yra aukštas.

Kam gresia labili hipertenzija?

Labilė hipertenzija dažniausiai būna situacinė. Tai reiškia, kad šuoliai atsiranda reaguojant į stresinius įvykius – pavyzdžiui, sparnų lenkimą, intensyvų fizinį krūvį ar mąstymą apie finansines bėdas. Tai padeda atskirti labilią hipertenziją nuo tikrosios hipertenzijos, kai kraujospūdis nuolat yra aukštas.

Nors hipertenzija gali išsivystyti bet kuriuo metu, ji iškelia raudoną vėliavėlę, kai ji pasireiškia jauniems žmonėms (paaugliams ir 20 metų pradžioje) arba po 60 metų.

Žmonės, kuriems per 40 metų išsivysto hipertenzija, ypač jei jų šeimoje yra buvę hipertenzijos atvejų, yra didesnė tikimybė, kad pirminė hipertenzija nei labili hipertenzija. Jie linkę turėti antsvorio arba turi pagrindinių mitybos problemų, tokių kaip per didelis natrio suvartojimas arba gausus alkoholio vartojimas.

Kas sukelia labilią hipertenziją?

Įtarus labilią hipertenziją, diagnozei patvirtinti gali būti naudojamas 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio matuoklis. Tada prasideda pagrindinės priežasties nustatymo darbas. Dažnai reikia rimto detektyvo darbo. „Mes žiūrime į bendrą paciento sveikatą, gyvenimo būdą ir vaistus“, – sako dr. Lioudis.

Kai lemiamas veiksnys yra vaistai ar gyvenimo būdo pasirinkimas, tinkamai pakeitus, labili hipertenzija gali išnykti.

Pagrindinės sveikatos būklės kelia didesnį susirūpinimą, nes jas gali būti sunkiau gydyti.

„Mes ieškome miego apnėjos, širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų ligų ar antinksčių problemų, nes bet kuri iš jų gali sukelti kraujospūdžio svyravimus“, – aiškina dr. Lioudis.

Kai problema yra autonominė disfunkcija

Sergant labiliąja hipertenzija, kraujospūdis paprastai didėja. Į abi puses svyruojantis kraujospūdis gali būti kitos problemos, vadinamos autonomine disfunkcija, požymis.

Žmonėms, turintiems šią problemą, sunku reguliuoti nevalingas funkcijas, tokias kaip širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas ir kūno temperatūra, be kraujospūdžio. „Šiuos pacientus dažniausiai siunčiame tyrimams į kardiologiją“, – pažymi dr. Lioudis.

Kodėl verta atkreipti dėmesį į savo kraujospūdį

Hipertenzija gali pakenkti organizmui prieš atsirandant nerimą keliantiems simptomams. Štai kodėl būtini reguliarūs patikrinimai.

Kartais gydytojas Lioudis prašo pacientų pasitikrinti kraujospūdį skirtingu paros metu. Tai vienintelis būdas pastebėti užmaskuotą hipertenziją. Šia liga sergančių žmonių kraujospūdis gydytojo kabinete yra normalus, o namuose – aukštas.

„Mes negalime nieko padaryti dėl hipertenzijos, nebent žinome, kad ji egzistuoja“, – sako jis. „Todėl patariame kiekvienam bent kartą per metus pasitikrinti savo slėgį. Jie taip pat turėtų pasikalbėti su savo šeimos gydytoju apie stresą, širdies ar inkstų ligas, aukšto kraujospūdžio šeimos istoriją ir bet kokius kitus galimus veiksnius. Dirbdami kartu galite suvaldyti savo kraujospūdį.

Žinot, per tiek metų praktikos, kraujospūdžio šokinėjimas – ne retenybė. Svarbu nepanikuoti, bet ir neatmesti. Pastebėjot svyravimus? Užsirašykit, kada ir kokius. Tai svarbi informacija mums, daktarams. Geriau pasirodyt kartą per daug, nei per vėlai. Rūpinkitės savimi!