Sveiki, esu patyręs pulmonologas, jau daug metų dirbantis Lietuvoje. Pastebiu, kad dažnai kyla klausimų, kodėl astma suaugus gali pasireikšti stipriau. Nors vaikystėje ji galėjo atrodyti lengva, suaugusiųjų organizme vyksta pokyčiai – hormonų svyravimai, stresas, aplinkos poveikis, kurie gali sustiprinti astmos simptomus. Pakalbėkime apie tai plačiau ir išsklaidykime abejones!
Išėjimas į lauką giliai įkvėpti gryno oro yra vienas iš paprastų gyvenimo malonumų. Tačiau kai kuriems žmonėms tas pats gilus kvėpavimas gali apsunkinti kvėpavimą arba suspausti krūtinę.
Jei tai skamba pažįstamai, gali būti, kad sergate suaugusiųjų astma.
„Žmonės apie astmą galvoja nuo vaikystės, tačiau vėliau astma išsivysto dažniau, nei manote“, – sako pulmonologė Rachel Taliercio, DO. „Tačiau mes ne taip gerai atpažįstame vyresnio amžiaus žmonių astmą.”
Dėl to vėluojant diagnozuoti ir gydyti gali kilti rimtų problemų.
Čia ji atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie suaugusiųjų astmą ir paaiškina, kodėl vėliau ji dažnai būna rimtesnė:
K: Kas sukelia suaugusiųjų astmą ir kokie jos simptomai?
A: Priežastis, kodėl suaugusiems išsivysto astma, ne visada aiški. Kvėpavimo takų infekcijos, alergijos ir kvėpavimo takų dirgikliai, tokie kaip dūmai ir pelėsis, gali būti provokatoriai.
Astma uždega kvėpavimo takus, sukeldama perteklinę gleivių gamybą ir lygiųjų raumenų spazmus. Tai susiaurina kvėpavimo takus ir sukelia tokius simptomus:
- Krūtinės spaudimas arba spaudimas.
- Sunku kvėpuoti.
- Švokštimas iškvepiate (švilpimas).
- Dusulys po fizinio krūvio.
- Sausas kosulys.
- Peršalimas, kuris greitai pereina į krūtinę, ir simptomai, kurie gali užsitęsti.
„Nors suaugusiųjų ir vaikystės astmos simptomai yra vienodi, vaikystėje jie paprastai būna su pertrūkiais, o suaugus – nuolatiniai“, – sako dr. Taliercio. Žinoma, jei jūsų simptomai yra karščiavimas, verta paskambinti savo gydytojui, kad išvengtumėte koronaviruso.
Ūminiams simptomams gydyti ir paūmėjimų prevencijai naudojami inhaliuojami ir geriamieji astmos vaistai, kurie atveria kvėpavimo takus ir malšina uždegimą.
K: Ar astma yra pavojingesnė suaugusiems?
A: Taip. Mirtingumas nuo suaugusiųjų astmos yra daug didesnis nei mirtingumas nuo vaikų astmos.
Viena iš priežasčių gali būti ta, kad suaugusieji ignoruoja astmos simptomus arba priskiria juos antsvoriui, netinkamos formos ar senėjimui.
Astmos simptomai taip pat gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, įskaitant:
- Hiatal išvarža.
- Skrandžio sutrikimai.
- Širdies nepakankamumas.
- Reumatoidinis artritas.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
„Deja, bet koks delsimas diagnozuoti ir gydyti astmą gali visam laikui sutrikdyti plaučių funkciją“, – sako dr. Taliercio, todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei manote, kad galėjo išsivystyti astma.
Kl.: Kas padidina jūsų suaugusiųjų astmos riziką?
A: Dauguma vaikystės astmos išnyksta suaugus. Tačiau vaikystės astma padidina atkryčio riziką sulaukus 30 ar 40 metų. Kiti veiksniai, didinantys suaugusiųjų astmos riziką, yra šie:
- Antsvoris ar nutukimas: Žemas fizinio aktyvumo lygis, plaučių fiziologijos pokyčiai ir didesnis uždegimo lygis yra keletas veiksnių.
- Būti moterimi: Hormoniniai svyravimai nėštumo ir menopauzės metu gali sukelti astmą.
- Alergenai: Katės, cigarečių dūmai, chemikalai, pelėsiai ar dulkės gali sukelti astmą.
Kl .: Kaip gerai gydomi astma sergantys suaugusieji?
Suaugusiesiems astma gali būti sunkiau kontroliuojama dėl kelių priežasčių:
- Astmos vaistai gali būti mažiau veiksmingi vėlesniame gyvenime, ypač tiems, kurie turi nutukimą.
- Geriamieji steroidai gali pabloginti glaukomą, kataraktą ir osteoporozę.
- Vartojant beta adrenoblokatorius nuo širdies problemų, astma gali pasunkėti.
- Suaugusiųjų plaučiai ir krūtinės sienelės yra standesnės, o gilų kvėpavimą palaikantys raumenys silpnesni.
Dėl šių priežasčių astma sergantiems suaugusiesiems kyla didesnė paūmėjimų ir net hospitalizavimo rizika.
K: Kaip galite pagerinti savo astmos kontrolę suaugus?
A: Kad astma būtų kontroliuojama, kiek įmanoma griežčiau laikykitės gydytojo nurodymų. Štai keletas papildomų patarimų:
- Vartokite receptinius vaistus, kaip nurodyta. Prieš atlikdami bet kokius pakeitimus, pasitarkite su gydytoju. Praneškite savo gydytojui, jei vartojate kokių nors nereceptinių vaistų.
- Stebėkite savo plaučių talpą. Dažnai apsilankykite pas gydytoją, kad patikrintumėte plaučių funkciją. Plaučių funkciją taip pat galite stebėti namuose naudodami didžiausio srauto matuoklį. Tai aptiks plaučių pokyčius dar prieš juos pastebėdami.
- Sukurkite veiksmų planą ir jo vykdykite. Su savo gydytoju sukurkite nuoseklų gydymo planą, kuris paaiškins, ką daryti, jei astmos simptomai pablogėja.
- Teisingai naudokite gelbėjimo inhaliatorių. Tai gali būti pati sunkiausia astmos valdymo dalis (ypač, jei dėl artrito ar kitų sveikatos problemų turite sunkumų ar vikrumo). Jei inhaliatoriaus naudojimas pernelyg varginantis, paklauskite savo gydytojo apie purškiamus vaistus, kuriuos galite įkvėpti per 10–15 minučių.
- Nustokite rūkyti. Dr. Taliercio sako: „Tabako dūmai kenkia ne tik gerklei ir plaučiams, bet ir gali apsunkinti astmos kontrolę. Garinimas taip pat pavojingas ir gali pakenkti plaučiams. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip mes galime padėti mesti rūkyti.
- Reguliariai mankštinkitės. Išlaikyti sveiką svorį ir reguliariai mankštintis yra du svarbiausi būdai, kaip išlikti sveikiems ir padėti kontroliuoti astmą.
Jei įtariate, kad galite sirgti astma, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
„Nediagnozuota astma gali prisidėti prie tolesnio plaučių funkcijos praradimo, kuris gali būti nuolatinis“, – sako dr. Taliercio. „Neignoruokite savo simptomų“.
Išspręsę problemą, kvėpuosite daug lengviau.
Taigi, matot, suaugusiųjų astmos paūmėjimai gali būti rimtesni dėl įvairių priežasčių – nuo nusilpusio imuniteto iki ilgamečio uždegimo poveikio. Per savo praktiką mačiau ne vieną tokį atvejį. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Tinkamas gydymas ir savikontrolė gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Nepamirškit, rūpinantis savimi – pusė darbo jau padaryta!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus