Beta blokatoriai nuo nerimo: nauda ir rizika

Sveiki! Jau daugybę metų dirbu gydytoju čia, Lietuvoje, ir dažnai susiduriu su nerimo kamuojamais pacientais. Beta blokatoriai gali būti viena iš pagalbos priemonių, tačiau svarbu žinoti tiek jų naudą, tiek ir riziką. Šiame straipsnyje trumpai ir aiškiai aptarsime, kam šie vaistai tinka, kokio poveikio tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį. Pasidalinsiu savo praktine patirtimi, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą kartu su savo gydytoju.

Neretai kai kuriose situacijose širdis pradeda plakti greičiau arba pradeda drebėti rankos. Galbūt jis patenka į lėktuvą. Arba viešas kalbėjimas. Arba atlikti didelį testą.

Žmonėms, kurie patiria nerimą dėl situacijos ar veiklos, beta adrenoblokatoriai (vaistas, paprastai skiriamas širdies ligoms gydyti) gali šiek tiek palengvinti.

Kalbėjomės su psichiatru Jacku Owensu, MD, kaip beta adrenoblokatoriai veikia kai kuriems žmonėms, kurie tam tikrose situacijose patiria trumpalaikį nerimą.

„Beta adrenoblokatoriai slopina organizmo „kovok arba bėk“ reakciją“, – aiškina dr. Owensas. „Dažnai, kai žmonės galvoja apie nerimą ar panikos priepuolį, tai lydi širdies plakimas, prakaitavimas ar drebulys. Beta adrenoblokatoriai gali sumažinti šiuos simptomus.

Kas yra beta adrenoblokatoriai ir ar jie yra atsakas į jūsų nerimą? Daktaras Ovensas jį sugriauna.

Kas yra beta blokatoriai?

Beta adrenoblokatoriai yra vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų Jungtinėse Valstijose. Maždaug 30 milijonų suaugusiųjų vartoja beta adrenoblokatorius. Daugumai žmonių šie vaistai skiriami esant širdies ligoms, tokioms kaip aukštas kraujospūdis ar nereguliarus širdies plakimas.

Ar beta adrenoblokatoriai yra naudingi nerimui?

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino beta adrenoblokatorius, skirtus širdies ligų gydymui. Jų naudojimas nerimui gydyti laikomas „vartojimu ne pagal etiketę“. Tai reiškia, kad beta adrenoblokatoriai nėra specialiai skirti naudoti nerimui dėl veiklos, tačiau jie vis tiek gali būti teisėtai ir saugiai paskirti tokiam naudojimui.

„Netinkamas etiketėje“ reiškia, kad mes naudojame FDA patvirtintus vaistus, bet nebūtinai tokiai būklei, kuriai FDA jį patvirtino“, – sako dr. Owensas. „Dažnai mes naudojame vaistus, kurie neatitinka etiketės, nes vaistas turi nenumatytos naudos arba yra įrodymų, kad jis gali būti naudingas kitomis aplinkybėmis.

FDA teigia, kad patvirtinus vaistą, jis gali būti naudojamas kitose situacijose, kai tai mediciniškai tinkama.

Tyrimai patvirtino beta adrenoblokatorių naudojimą siekiant sumažinti fizinį nerimo poveikį, pavyzdžiui, prakaitavimą, drebėjimą ar širdies plakimą.

„Kai gydytojas jums paskiria vaistą, kuris turi būti vartojamas ne pagal paskirtį, svarbu su juo surengti atvirą rizikos ir naudos diskusiją“, – pataria dr. Owens. „Kaip ir vartojant bet kokius vaistus, jūs norėsite būti iš anksto informuoti apie visas kitas ligas ir kitus vaistus, kuriuos galite vartoti.

Kaip veikia beta blokatoriai?

Beta adrenoblokatoriai sulėtina tam tikrą veiklą jūsų ląstelėse. Iš esmės jie veikia taip:

1. Jūsų kūnas gamina adrenaliną (kūno „kovok arba bėk“ hormoną).
2. Adrenalinas sklinda aplink jūsų kūną, prilipęs prie receptorių – ląstelių paviršiaus vietų, prie kurių jis gali užsifiksuoti.
3. Kai atsiranda pakankamai adrenalino, jūsų ląstelės suaktyvėja ir pasiruošia veikti. Dėl to jūsų širdis gali pagreitėti, prakaituoti ar drebėti.

Beta blokatoriai veikia … gerai… blokavimas receptoriai, kurių ieško adrenalinas. Tai tarsi muzikinių kėdžių žaidimas, kai beta blokatorius pavagia vietą, o adrenalinas išsilieja ir atsisėda nuošalyje. Jei adrenalinas negali prisijungti prie jūsų receptorių, jūs nejaučiate tokio adrenalino pertekliaus poveikio.

Kas yra kandidatas į beta adrenoblokatorius nuo nerimo?

Dr. Owens teigia, kad beta adrenoblokatoriai geriausiai tinka žmonėms, kurie patiria nerimą konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, scenos baimę, o ne žmonėms, kurie gyvena su diagnozuotu nerimo sutrikimu.

„Beta adrenoblokatoriai paprastai skiriami žmonėms, kurie tam tikromis progomis patiria nerimą, bet kitaip gali veikti pagal savo funkcijas“, – pažymi dr. Owensas.

Taip yra todėl, kad beta blokatoriai susidoroja tik su fizinis poveikis nerimas, o ne koks nors cheminis disbalansas ar psichologinės nerimo priežastys. Tokiu būdu beta adrenoblokatoriai yra tarsi tvarstis – jie sustabdys kraujavimą, bet nepataisys nelygios grindų lentos, už kurios užkliuvote.

Ar kyla pavojus vartojant beta adrenoblokatorius?

Beta adrenoblokatoriai buvo plačiai naudojami ir tiriami nuo septintojo dešimtmečio ir dažniausiai juos gerai toleruoja dauguma žmonių. Kai kurie žmonės, įskaitant sergančius astma, LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) ar diabetu, neturėtų vartoti beta adrenoblokatorių.

Šalutinis poveikis paprastai yra lengvas ir gali būti:

• Galvos svaigimas.
• Burnos ar akių sausumas.
• Nuovargis.
• Nemiga, miego pokyčiai ir košmarai.
• Nereguliarus širdies ritmas (aritmijos).
• Žemas kraujospūdis.
• Pykinimas.
• Lėtas širdies ritmas.

Svarbu tai, kad daktaras Owensas teigia, kad beta adrenoblokatoriai neturėtų būti naudojami be recepto iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jūsų paslaugų teikėjas galės geriausiai nuspręsti, ar esate tinkamas beta adrenoblokatorių ar kitų vaistų kandidatas.

Kiti nerimo valdymo būdai

Yra ir kitų variantų, padedančių valdyti momentinį nerimą. Daktaras Owensas siūlo gilaus kvėpavimo metodus, kaip būdą nuraminti nervų sistemą, kai atsiduriate nerimą keliančioje situacijoje.

„Kvėpavimo kontrolė yra geras būdas „apgauti“ smegenis“, – aiškina dr. Owenas. „Koncentracija į kvėpavimą suteikia pasąmoninei jūsų smegenų daliai konkrečią užduotį ir atitraukia jūsų mintis nuo pabėgusių minčių.

Jei patiriate lėtinį nerimą ir pastebite, kad nerimas trukdo jums mėgautis gyvenimu ar užsiimti kasdiene veikla, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie galės padėti jums nustatyti jums tinkamą gydymo planą.

Taigi, beta blokatoriai gali būti naudingi greitai numalšinant nerimo simptomus, ypač tuos fizinius, kaip drebulį ar širdies plakimą. Per savo praktiką mačiau, kaip jie padeda pacientams susitvarkyti su stresinėmis situacijomis. Visgi, tai nėra ilgalaikis sprendimas, ir svarbu atsižvelgti į galimą riziką, tokią kaip nuovargis ar svaigulys. Geriausia – pasitarti su savo gydytoju, kuris įvertins jūsų individualią situaciją ir parinks tinkamiausią gydymą. Kaip sakoma, vienas batas netinka visoms kojoms!