Kova su COVID: psichikos sveikatos apsauga

Sveiki, esu gydytojas(-a) su ilgamete patirtimi Lietuvoje. Pastaruoju metu daug kalbame apie kovą su COVID, bet ar pakankamai dėmesio skiriame psichikos sveikatai? Ši pandemija paveikė mus visus, ir noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kaip galime geriau rūpintis savimi ir artimaisiais šiuo nelengvu laikotarpiu. Nuo nerimo iki depresijos – aptarsime praktinius patarimus ir padėsime rasti reikiamą pagalbą.

Normalu jausti nerimą, nerimą ir sielvartą bet kuriuo metu, kai jums diagnozuojama sveikatos būklė – ir tai tikrai tiesa, jei COVID-19 testas yra teigiamas arba manoma, kad jis teigiamas.

Jei jūsų simptomai nėra sunkūs ir galite pasveikti namuose, tai bus izoliacija namuose, kol bus saugu būti šalia kitų ir neplatinsite infekcijos.

Izoliacija apsaugo kitus nuo susirgimo, tačiau sergančiam žmogui tai gali atrodyti kaip dar vienas dalykas šalia jau įtemptos situacijos.

„Sergėjimas kenkia ne tik jūsų fizinei gerovei, bet ir gali labai paveikti jūsų psichinę sveikatą. Atsigavimas po ligos gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją, o tai sulėtina sveikimo procesus. Šiuo metu labai svarbu rūpintis savo emocine sveikata“, – sako psichologė Susan Albers, PsyD.

Štai keletas būdų, kaip išvengti nerimo ir liūdesio, kol atsigaunate nuo COVID-19:

Susikoncentruokite į tai, ką galite žinoti ir kontroliuoti

Galbūt nežinote, kaip užsikrėtėte arba kiek laiko užtruks pasveikti. Užuot sutelkę savo energiją į apgailestavimą ar kas būtų, padvigubinkite tai, ką darote gali daryti. Dabar jūsų darbas yra rūpintis savimi, pasveikti ir išvengti infekcijos plitimo kitiems.

Prisijunkite prie savo palaikymo tinklo

Paprašykite artimųjų reguliariai susisiekti su jumis telefonu, el. paštu ar vaizdo pokalbių metu. Pasikalbėkite su jais apie tai, kaip jaučiatės. Jei nerimaujate dėl rūpinimosi vaikais, naminiais gyvūnais ar namų ūkio pareigų, kol sergate, nustatykite šeimos narius, draugus ar bendruomenės narius, kurie nėra didelės rizikos grupės dalis ir galbūt jums padės.

Valgykite gerai, būkite hidratuotas + medituokite

Maitinkite savo kūną maistingu maistu (daugiau nei patogiu maistu), kai leidžia apetitas, ir būkite hidratuotas. Jei galite, giliai įkvėpkite, medituokite ar tempkite, kad atpalaiduotumėte kūną.

Užsiimkite mėgstama veikla ir atsipalaiduokite

Išsiblaškykite, kad išvengtumėte nerimo, atrajojimo ar nelaimių. Skaitykite knygą, žiūrėkite laidą, sugalvokite galvosūkį. Daugeliui žmonių sergant sunku susitelkti ties užduotimis. Išbandykite raminančią muziką. Tai gali padėti atsipalaiduoti ir atitraukti mintis, sako daktaras Albersas.

Įsitikinkite, kad pakankamai miegate

Suteikite sau leidimą tiesiog pailsėti. Jūs neturite nieko daryti ar pasiekti, išskyrus rūpintis savimi. Dabar ne laikas žiūrėti naują laidą iki 3 valandos nakties.

Atsitraukite nuo naujienų ir socialinės žiniasklaidos

Visi plepalai internete gali priversti jus jaustis dar labiau nusiminusi ir priblokšti. „Sulėtinkite savo socialinės žiniasklaidos sklaidos kanalo slinkimą arba tiesiog atidėkite jį į šalį. Žiūrėdami, ką kiti žmonės veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, galite jaustis taip, lyg pražiopsotumėte savo padėtį arba depresiją. Atminkite, kad tai praeis“, – sako daktaras Albersas.

Socialinė izoliacija gali padidinti depresijos ir nerimo riziką. Kol atsigausite, stebėkite šias įprastas raudonas vėliavas:

• Bevertiškumo, beviltiškumo ar kaltės jausmas.
• Apetito pokyčiai, nesusiję su liga ar simptomais.
• Sunku užmigti ar užmigti.
• Sunku susikoncentruoti į dalykus.
• Mintys apie savęs žalojimą.

Gydytojas Albersas pažymi, kad daugelis elgesio sveikatos priežiūros specialistų vis dar priima pacientus virtualiai, todėl jei atrodo, kad negalite suvaldyti savo neigiamų minčių arba jaučiate kurį nors iš šių požymių ilgiau nei dvi savaites, paprašykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo nukreipti jus pas ką nors.

Per daugelį metų, praleistų gydytojo praktikoje, mačiau, kaip svarbu rūpintis psichine sveikata, ypač tokiomis krizėmis kaip COVID pandemija. Nors virusas jau atsitraukė, emocinės žaizdos gali likti. Nepamirškime, kad kreiptis pagalbos – normalu ir būtina. Rūpinkimės savimi ir vieni kitais, nes sveika psichika – tai mūsų visų stiprybė.