Empatijos nuovargis: kaip tai pakenkia jums

Sveiki, esu gydytojas(-a) su ilgamete patirtimi čia, Lietuvoje. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriu su „empatijos nuovargio“ problema, tiek tarp kolegų, tiek ir pacientų tarpe. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip empatijos perdegimas, kitaip tariant, „užuojautos nuovargis“, gali paveikti jūsų sveikatą – tiek fizinę, tiek emocinę –, ir ką daryti, norint to išvengti. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, paremtais mano, kaip mediko(-ės), patirtimi.

Šiomis dienomis susiduriame su daugybe problemų – kvėpavimo takų ligų, politinių mūšių, rasinės neteisybės ir stichinių nelaimių. Ir kai prisidedi prie visų mūsų asmeninių įsipareigojimų ir iššūkių, nenuostabu, kad daugelis iš mūsų jaučiasi išsekę – ir atvirai – tarsi nebeturėtume jėgų rūpintis.

Kadangi tiek daug konkuruojančių prioritetų, kuo turėtume rūpintis ir į ką atkreipti dėmesį, tai pradeda brangti mūsų psichinei sveikatai. Daugelis žmonių nesuvokia, kad mūsų gebėjimas bendrauti ir rūpintis kitais (dar žinomas kaip mūsų empatija) yra ribotas išteklius. Jei išeikvosime savo empatijos sąskaitą, galime patirti gana neigiamų emocijų, kurias ekspertai vadina „empatijos nuovargiu“.

Čia psichologė Susan Albers, PsyD, dalijasi įžvalgomis apie šį reiškinį ir kodėl daugiau nei bet kada su juo susiduria daugelis žmonių. Ji taip pat siūlo praktinių patarimų, kaip išmokti ją atpažinti ir judėti pirmyn.

Kas yra empatijos nuovargis?

Blogiausiu atveju empatijos nuovargis yra žmogaus nesugebėjimas pasirūpinti. Tai neigiama pakartotinio stresinių ar trauminių įvykių pasekmė. Tai gali pasireikšti tiek emociškai, tiek fiziškai.

Emociniai simptomai gali būti:

• Izoliuoti save nuo kitų.
• Sustingimo ar atjungimo jausmas.
• Trūksta energijos rūpintis kitais aplinkiniais dalykais.
• Jaučiasi priblokštas, bejėgis ar beviltiškas.
• Nemokėjimas bendrauti su kitais.
• Jaučiasi piktas, liūdnas ar prislėgtas.
• Įkyrios mintys apie kitų kančias.
• Įtempimo ar susijaudinimo jausmas.
• Jaučiatės be žado arba negalite tinkamai reaguoti į tai, kas vyksta aplinkui.
• Savęs kaltinimas.

Fiziniai simptomai gali būti:

• Nesugebėjimas susikaupti, būti produktyvus ar atlikti kasdienių užduočių.
• Galvos skausmai.
• Pykinimas arba skrandžio sutrikimas.
• Sunku užmigti arba nuolatinės lenktynių mintys.
• Savarankiškas gydymas narkotikais ar alkoholiu.
• Konfliktai jūsų santykiuose.
• Jūsų apetito pokyčiai.
• Visą laiką jaučiasi išsekęs.
• Darbo ar kitos veiklos vengimas.

„Epatijos nuovargis yra emocinis ir fizinis išsekimas, atsirandantis dėl kasdienės, dienos ir dienos rūpinimosi žmonėmis“, – aiškina daktaras Albersas. „Laikui bėgant pradedame pastebėti, kad žmonės jaučia sustingimą ir atitolimą arba jiems sunku toliau rūpintis.

Empatijos nuovargis yra gynybos mechanizmas, tęsia ji. Tai jūsų kūno būdas liepti atkreipti dėmesį ir žengti žingsnį atgal, kad pasirūpintumėte savimi.

Empatijos nuovargis ir sveikatos priežiūros darbuotojai

Empatijos nuovargis kartais vadinamas „priežiūros kaina“.

Taip yra todėl, kad praeityje empatijos nuovargis dėl darbo pobūdžio daugiausia paveikė sveikatos priežiūros ir kitus pirmaujančius darbuotojus. Didžiausia rizika buvo gydytojams, slaugytojams, terapeutams, pirmosios pagalbos teikėjams ir žurnalistams. Šios profesijos nuolat susiduria su stresą keliančiais ar traumuojančiais įvykiais, todėl jie gali būti traumuojami dėl to, ką patiria ar jaučia per kitus.

Empatijos nuovargis taip pat buvo laikomas antriniu trauminiu streso sutrikimu. Tai stresas, atsirandantis kasdien iš dienos padedant žmonėms arba matant ar padedant žmogui išgyventi ką nors baisaus. Stresas ir sunkumai, susiję su tuo, ką patiriate, matote ir jaučiate, pradeda slėgti jus.

„Kai diena iš dienos patiriame stresą, tai tarsi nuolatinis kortizolio lašelis patenka į mūsų smegenis“, – sako daktaras Albersas. „Ir mes galime tai daryti tik tiek ilgai, kol mūsų kūnas ir protas pradės irti.

Kodėl empatijos nuovargis tampa vis didesne problema vis daugiau žmonių

Jei empatijos nuovargio simptomai yra pernelyg pažįstami, jūs ne vieni. Dr. Albersas sako, kad dėl visų pokyčių, kuriuos patiriame kasmet, daugelis žmonių, nesusijusių su sveikatos priežiūra, pradeda jausti empatijos nuovargio požymius.

Tėvai, mokytojai ir bakalėjos parduotuvių darbuotojai jaučia neigiamą pasikartojančio streso ir nuolatinių pokyčių poveikį.

Jei kasdien žiūrite naujienas, galite jaustis priblokšti dėl to, kas vyksta aplinkiniame pasaulyje ir užsienyje.

Jei praradote darbą ar mylimą žmogų, jums gali būti sunku suprasti ir prisiminti, kad aplinkiniai taip pat gali susidurti su sunkumais.

O gal jūsų geriausio draugo namas sudegė dėl laukinių gaisrų ir tai sukrėtė jus iki širdies gelmių.

„Diena iš dienos girdime visas šias blogas naujienas ir liūdnas istorijas, o iš pradžių galite tai išgirsti ir imti tai į širdį“, – sako daktaras Albersas. „Tačiau po kurio laiko galite susimąstyti arba jaustis sustingę sakydami: „O, tai tik dar viena istorija apie gaisrą“, o tai nebūtų įprastas jūsų atsakymas.

Panašu, kad pripratome prie blogų naujienų ir neigiamų dalykų, vykstančių mūsų pasaulyje, o tai, savo ruožtu, pradėjo mažinti mūsų empatijos sąskaitą. Galite jaustis emociškai atskirti nuo to, kas vyksta aplinkui, arba nesijaučiate užjaučiantys DAUGIAU blogų naujienų. Galbūt net pasakėte ar pagalvojote sau: „Man tiesiog neberūpi“.

Tačiau nusiraminkite – empatijos nuovargis nebūtinai turi tęstis amžinai.

Empatijos nuovargio gydymas ir judėjimas

Empatijos nuovargis gali eiti koja kojon su atsargiu nuovargiu. Tačiau svarbu išlikti budriems ir būti atidiems, ką darome, kad padėtume ir apsaugotume kitus, kartu rūpindamiesi savimi.

Empatijos nuovargis ilgainiui gali pereiti į depresiją, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą, spręsti šiuos jausmus ir rūpintis savimi bei aplinkiniais.

„Kai kalbame apie empatijos nuovargį gydymo požiūriu, mums patinka galvoti apie ABC modelį“, – aiškina dr. Albersas. „Turime dirbti su savo sąmoningumu, savo bviskas, kas vyksta, ir mūsų cryšį su kitais“.

Štai daugiau apie tai, ką tai reiškia:

• Sąmoningumas. Svarbu pripažinti, kaip jaučiatės, ir parodyti sau užuojautą. Dažnai esame tokie užsiėmę, kad nekreipiame dėmesio į tai, kaip iš tikrųjų jaučiamės. Arba mes taip greitai pajuntame emociją, kad stengiamės jas nustumti, kai tik ji prasideda. Tačiau kartais geriausia, ką galime padaryti, tai skirti akimirką, kad iš tikrųjų pajustume emociją ir atsisėstume su ja. Būkite atidūs ir kasdien atlikite savęs vertinimą, kad išsiaiškintumėte, kokios jūsų darbo ar gyvenimo dalys jums sukelia stresą. Kas tave sužadina? Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės fiziškai ir protiškai.
• Balansas. Kiek balanso šiuo metu turite savo gyvenime? Ne tik darbe ir buityje, bet ir naujienų žiūrėjimas, socialinių tinklų naršymas ar blogų naujienų apsėstymas. Ar be darbo ir rūpinimosi kitais žmonėmis turite kitų pomėgių? Ar turite pusiausvyrą tarp rūpinimosi savimi rutinos ir nuolatinio nerimo dėl pasaulio padėties? Suteikite sau leidimą rasti gerą pusiausvyrą. Kai viskas klostosi ne taip, gali būti naudinga grįžti prie pagrindinių dalykų ir susitelkti ties tuo, ką galime kontroliuoti. Tai yra tokie dalykai, kaip gerai valgyti, mankštintis, sutelkti dėmesį į kokybišką miegą ir daryti tai, kas jums patinka. Tai taip pat tokie dalykai kaip veido kaukės dėvėjimas, nesilankymas dideliuose susirinkimuose ir rankų plovimas.
• Ryšys. Pasaulyje, kupiname numanomų pavojų, kartais gali būti sunku jausti ryšį su kitais. Tačiau bendravimo jausmas gali labai išgydyti tuos, kurie patiria empatijos nuovargį, sako daktaras Albersas. Turime stengtis skambinti ar kalbėtis su mums svarbiais žmonėmis. Pokalbis apie savo jausmus su profesionaliu ar patikimu draugu yra dar viena puiki vieta pradėti.

Taigi, mielieji, kaip ilgametis gydytojas matau, kad empatijos nuovargis – ne juokų darbas. Nuolat rūpinantis kitais, savo poreikiai lieka pamiršti, o tai veda prie išsekimo, nusivylimo ir net depresijos. Nepamirškit savęs! Raskite laiko poilsiui, atsipalaidavimui, pomėgiams – tik taip galėsite ir toliau sėkmingai padėti kitiems, neprarandant savo pačių sveikatos ir vidinės ramybės. Rūpinkitės savimi, ir būkite sveiki!