Sveiki, esu gydytojas, jau ne vienerius metus dirbantis Lietuvoje. Turbūt girdėjote apie savaime išsipildančias pranašystes. Ar jos iš tiesų veikia? Ar mūsų mintys ir įsitikinimai gali paveikti sveikatą? Iš savo patirties galiu pasakyti – taip, gali. Šiame straipsnyje trumpai ir aiškiai papasakosiu, kaip ši „magija“ veikia ir kaip ją panaudoti savo naudai. Pasiruoškite nustebti!
Jūs kada nors turite tik vieną iš tie dienų, kai atrodo, kad viskas vyksta ne taip?
Galbūt pabundate su nuoširdžiu jausmu, kad tai bus bloga diena. Tamsoje užkliudote už ko nors ir užklumpate koją. Tada, pakeliui į darbą, atsitrenki į ką nors ir jis išlieja kava ant tavo marškinių. Dėl šio įvykio jūs atsilikote, todėl praleidote susitikimą su viršininku – svarbų susitikimą, kurį prieš savaitę pamiršote įrašyti į kalendorių.
Pamažu pradeda kauptis kiekvienas subtilus nepatogumas. Ar tai tu? O gal tai kažkas kita?
Kad ir kokie būtų samprotavimai, jūsų patirtis verčia jausti artėjančią pražūtį, kad likusi savaitės dalis bus tokia pat bloga kaip šiandien. Nesuvokdami, esate pagautas savaime išsipildančioje pranašystėje, kai jums ir toliau vyksta blogi dalykai, nes sutelkiate dėmesį tik į vykstančius neigiamus dalykus.
Psichologė Susan Albers, PsyD, paaiškina savaime išsipildančių pranašysčių psichologiją ir kaip jos atlieka svarbesnį vaidmenį jūsų medicininėje priežiūroje.
Kas yra savaime išsipildanti pranašystė?
Savaime išsipildančios pranašystės atsiranda tada, kai prognozė išsipildo. Žodžiu, tai reiškia, kad jei tikite, kad kažkas yra tiesa, elgsitės taip, lyg tai būtų tiesa. Ir jūsų veiksmai padvigubina jūsų prognozę, kad tai taptų realybe. Tai savotiškas užburtas ratas.
Galbūt paprasčiausias savaime išsipildančios pranašystės pavyzdys, sako daktaras Albersas, yra nuojauta, kad jūsų diena bus bloga. Jei prognozuojate, kad jūsų laukia bloga diena, galbūt pradėsite vilktis ir gailėtis, kad išlipote iš lovos. Jau dabar esate prastos nuotaikos, bet kai įstrigote kojų pirštą, tai matote kaip patvirtinimą: taip, tai tikrai bus bloga diena.
„Kai eini gatve, lauke graži diena ir vienas ar du žmonės tau šypsosi, bet tada į tave atsitrenkia trečias žmogus ir išlieja kavą ant tavo drabužių“, – pozuoja daktaras Albersas. „Tai gali priversti jus atmesti malonias patirtis, kurias patyrėte, kad patvirtintumėte neigiamus lūkesčius, kuriuos sukūrėte.
Ir lygiai taip pat visą likusią dienos dalį būsite prastos nuotaikos. Šios neigiamos emocijos gali paveikti jūsų elgesį su savimi ir kitais. Tai gali sukelti potencialiai žalingų pasekmių, kai kiti žmonės sukuria tam tikrus lūkesčius ir prielaidas apie tai, kas jūs esate, ypač jei elgiatės neigiamai jų atžvilgiu. Tada tie rezultatai atgaline data patvirtina, kad visą laiką buvote teisus – kad diena iš tiesų buvo bloga. Bet galiausiai jūs tapote savaime išsipildančios pranašystės auka.
„Sąvoka „savaime išsipildanti pranašystė“ kilo iš socialinės psichologijos ir nurodo, kaip lūkesčiai gali paveikti elgesį“, – sako dr. Albersas. „Prognozė apie rezultatą tampa teisinga vien todėl, kad asmuo elgiasi taip, kad atitiktų savo įsitikinimus.
Mes dažnai matome, kad tai vyksta, kai palaikome stereotipus apie žmones ir vietas. Pavyzdžiui, jei mokytojas turi vidinį nusistatymą tam tikros lyties, rasės, socialinės klasės ar fizinio pajėgumo mokiniui, jis gali skirti tam mokiniui (tyčia ar netyčia) mažiau dėmesio arba elgtis agresyviau prieš mokinį.
Reaguodama į tai, mokinys gali prasčiau pasirodyti klasėje ir gauti blogesnius pažymius nei tuo atveju, jei būtų dirbęs su mokytoju, kuris labiau palaikytų. O prasti mokinio rezultatai bus mokytojo stereotipo patvirtinimas. Ši įprasta savaime išsipildanti pranašystė švietime buvo kelių tyrimų objektas.
„Save išsipildanti pranašystė įvyksta ir tada, kai lūkesčiai, kuriuos tu kelia sau, daro įtaką tavo gerovei“, – pažymi daktaras Albersas.
Savaime išsipildančių pranašysčių psichologija
Taigi, kas vyksta, kai tave užklumpa savaime išsipildanti pranašystė?
Na, ciklas iš tikrųjų prasideda tavo galvoje.
„Save išsipildančios pranašystės yra sudėtingas reiškinys, apimantis kelis psichologinius sluoksnius“, – teigia daktaras Albersas. „Kai nustatote tam tikrus lūkesčius, tie lūkesčiai gali paskatinti jus pastebėti tam tikrus dalykus, bet nekreipti dėmesio į kitus. Jūsų protas sutelktas į detales, kurios patvirtina tai, ko tikitės.
Tai ypač aktualu, kai kalbama apie jūsų medicininę priežiūrą. Vienas iš lengvų pavyzdžių yra placebo efektas. Šis reiškinys atsiranda, kai klinikiniame tyrime dalyvaujančio asmens būklė pagerėjo, net jei vietoj gydymo jis gavo cukraus tabletes arba fiziologinio tirpalo ir vandens injekcijas.
Nors tikslus mechanizmas, sukeliantis placebo efektą, nėra žinomas, gydytojai mano, kad fiziniai jūsų kūno pokyčiai atsiranda dėl to, kad jūsų smegenys išskiria tam tikrus hormonus, reaguodamos į jūsų įsitikinimą, kad jūs tikrai gydomi.
„Tai parodo proto ir tikėjimo galią. Jūsų kūnas neskiria, kas tiesa ir melas. Tereikia tikėti, kad kažkas yra tiesa, kad atsakytum taip, tarsi būtų“, – aiškina daktaras Albersas. „Posakis „Viskas tavo galvoje“ turi tam tikrų privalumų. Jei sakote sau: „Man nesiseka“, jūsų kūnas klauso. Jūsų protas siųs signalus į jūsų kūną ir išleis chemines medžiagas, kurios palaiko šią sąvoką, pavyzdžiui, streso chemines medžiagas ir imuninį atsaką.
Savaime išsipildančios pranašystės taip pat turi įtakos medicininiams rezultatams, pacientų pasitenkinimui ir bendrai jūsų sveikatai bei gerovei.
Tai, kaip greitai vaikštote, dažnai naudojamas kaip ilgalaikis reikšmingas fizinės funkcijos rodiklis senstant. Tiesą sakant, 2015 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad po dvejų metų tyrimo dalyviai vaikščiojo lėčiau, jei turėjo neigiamą požiūrį į senėjimą. Dėl šių neigiamų suvokimų apie senėjimą greičiausiai sumažėjo fizinis ir socialinis aktyvumas, o tai turėjo įtakos jų gebėjimui vaikščioti.
„Tačiau kartais atsiranda toks vištienos ir kiaušinio efektas, kai sunku pasakyti, kuris iš jų pirmesnis“, – pažymi dr. Albersas. „Ar turėjote neigiamų minčių, dėl kurių jūs sulėtinote greitį, ar neigiamai mąstėte, nes pastebėjote lėtėjimo požymius?
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad internalizuotas gebėjimas ir išankstinės nuostatos apie galvos traumą ir išgyvenamumą komoje gali sukelti per anksti žmogaus atitraukimą nuo gyvybės palaikymo. Idėja yra ta, kad būdingas šališkumas iš visų šalių, įskaitant gydytojus, pacientus ir pacientų šeimos narius, gali netgi turėti ilgalaikį poveikį kito asmens sveikatai ir būdui, kuriuo mes žiūrime į visą medicininę priežiūrą.
Pavyzdžiui, jei gydytojas susidarė neigiamą įspūdį apie komos paciento išgyvenimo rezultatus, jis gali per anksti pasiūlyti pašalinti pacientą nuo gyvybės palaikymo dėl tų neigiamų įspūdžių, užuot davęs pakankamai laiko atsigauti. Toks veiksmas baigiasi paciento mirtimi, iš esmės patvirtindamas gydytojo nuomonę, kad išgyventi komos būseną mažai tikėtina.
Tas pats gali nutikti ir su šeimos nariais, kurie taip pat gali per anksti atimti savo mylimąjį nuo gyvybės palaikymo, nes bijo, kad gali visiškai neatsigauti.
Šie būdingi šališkumas ir veiksmai, kurių imamės arba nesiimame, skatina tuos būdingus šališkumus, yra tai, kas skatina savaime išsipildančią pranašystę.
„Kai žmonės atsigauna po operacijos ar chemoterapijos serijos, būna laikotarpis, kai pacientas susikoncentruoja tik į tai, ko nebegali padaryti, net jei žino, kad tai laikina“, – sako dr. Albersas. „Tai nesijaučia gerai.”
Jei kas nors pasitraukia nuo mėgstamos veiklos ar žmonių, su kuriais bendravo, gali tapti labiau prislėgtas arba padidėti nerimas. Jei kas nors mano, kad gali neišgyventi savo patirties, jis gali ne taip dažnai ir visapusiškai dalyvauti kasdienėje veikloje, o tai gali turėti įtakos jų mitybai, fizinei veiklai ir kt.
„Jūsų mąstymas yra tik viena iš gijimo ir atsigavimo lygties dalių, tačiau jos negalima nuvertinti“, – pabrėžia daktaras Albersas. „Pasigydymas nėra visiškai pagrįstas jūsų mintimis, tačiau jūsų mintys gali labai padėti arba trukdyti situacijai. Jie taip pat gali paveikti jūsų nuotaiką.”
Iš esmės mūsų mintys nevyksta orui nepralaidžiame vakuume. Tai, kaip mes jaučiamės apie save, mus supantį pasaulį, gydytojus ir medicininę priežiūrą, turi tiesioginės įtakos mūsų sveikatai, savijautai ir gebėjimui pasveikti.
„Jūsų galva yra tikra vieta, o kūnas eina jūsų proto nurodytu keliu“, – sako daktaras Albersas. „Mes niekada negalime pažadėti kam nors, kad jis neturės komplikacijų, pavyzdžiui, infekcijos, arba kad operacijos metu kas nors nenutiks. Tačiau apibrėžę savo lūkesčius, galite nukreipti savo kūną į kuo patogesnę patirtį, kad galėtų vykti natūralūs gydymo procesai, įskaitant placebo efektą.
Kitaip tariant, pasakyti savo kūnui, Jūs galite išgydytigali padėti nukreipti save ta linkme.
Patarimai, kaip išvengti žalingų savaime išsipildančių pranašysčių
Savaime išsipildančios pranašystės nebūtinai turi būti neigiamos. Galite pradėti imti savo likimą į savo rankas atlikdami šiuos veiksmus:
Būkite atidūs savo mintims ir įsitikinimams
Išreikškite savo jausmus žodžiu kitiems ir neverbaliai rašydami ar laikydami žurnalą. Kalbėdami ar rašydami savo mintis ir emocijas, galite atskleisti jūsų tikruosius jausmus, kurie gali jus nukreipti labiau, nei jūs suprantate ar net žinote.
„Atkreipkite dėmesį į bet kokius būdus, kuriais jūsų mintys gali jus sulaikyti arba paveikti jūsų elgesį“, – sako daktaras Albersas.
Pavyzdžiui, galite pagalvoti, Jei netikiu, kad pasveiksiu, kam vargti vartoti vaistus. Vietoj to, perfrazuokite šias mintis įgalinančia kalba, pvz., galiu pabandyti; Aš padarysiu viską, ką galiu.
„Atkreipkite dėmesį į kalbą, kurią vartojate. Venkite absoliučių ar ribojančių terminų ir frazių, tokių kaip „niekada“, „visada“, „privalau“ arba „negaliu“, – sako daktaras Albersas.
Naudokite įveikos teiginius
Kaip ir naudojant teigiamus teiginius, jūs norėsite pasikliauti teiginiais ir frazėmis, kurios tikrai ir teisingai nustato gero rezultato sąlygas.
„Kažkas, kas nebūtinai yra tikra ir tiesa, yra frazė „Tau viskas bus gerai“. Niekas negali to pažadėti ir žmonės tai instinktyviai žino. Paprastai tai nenuramina ir nesijaučia tikra ar autentiška“, – sako daktaras Albersas.
Vietoj to pasakykite kažką panašaus į: „Aš gerose rankose“. Tai aktyvus placebo efekto naudojimas. Jausdami, kad jūsų komanda yra kompetentinga ir galvoja apie geriausius jūsų interesus ir daro viską, ką gali, tai padeda nustatyti kūno ir proto efekto sąlygas.
Suaktyvinkite savo savarankiškumo jausmą
Kartais turime daryti tai, ko nenorime, arba patirti dalykų, kurių bijome, pavyzdžiui, atlikti tam tikrą gydymą ar operacijas arba dalyvauti veikloje, kurios bijome. Tos patirtys yra lengvesnės, jei prisiimate jas. Norėdami tai padaryti, raskite nedidelių būdų, kaip paversti savo patirtimi. Kuo jums naudinga veikla ar gydymas? Kaip tai tarnauja jūsų gerovei? Galvodami apie teigiamas priežastis, kodėl galbūt norėsite ką nors patirti, jūsų požiūris gali pasikeisti, kad pasirodytumėte tada, kai jums to labiausiai reikia.
„Tai darydami suaktyvinate jūsų savarankiškumą ir jūsų mintis bei kūną nukreipiate ta pačia kryptimi“, – skatina daktaras Albersas. „Pabandykite įgalinti tokius teiginius kaip: „Aš rūpinuosi savimi“. Aš renkuosi atlikti šį gydymą dėl savo gerovės.
O jei įstrigote neigiamuose įsitikinimuose, pabandykite vaidinti velnio advokatą ir pažiūrėkite į situaciją iš kitos perspektyvos. Paklausk savęs, O jei aš galėsiu atsigauti?
Surinkite išteklius ir sukurkite paramos sistemą
Paprasčiausiu blogos dienos pavyzdžiu galite sustiprinti savo paramą, pasakydami draugams, šeimos nariams ar bendradarbiams, kad jaučiatės blogai ir jums gali prireikti papildomos pagalbos. Galbūt galėtumėte skirti laiko sau ir pailsėti, jei galite. Rimtesniais pavyzdžiais, susijusiais su sveikatos sutrikimais, gydymu ir chirurgija, galite sudaryti maitinimo planus, pasikliauti socialinių santykių pagalba ir planuoti blaškymąsi, kurie jus linksmins, kol pasveiksite.
„Palaikymas yra labai svarbus ir glaudžiai susijęs su teigiamu mąstymu“, – sako dr. Albersas. „Norite kalbėti apie trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Sugalvokite trumpalaikes strategijas, kaip įveikti tiesioginius stresorius. Jei jau seniai susiduriate su šiais jausmais, galbūt norėsite pagalvoti apie terapiją po to, kai praeis tiesioginė fizinė krizė, kai galėsite apie šiuos dalykus kalbėti nuodugniau.
Pagalvokite apie sunkius dalykus, kurių anksčiau nemanėte galėję padaryti, ir priminkite sau, kaip juos įveikėte. Žvelgdami į praeities įrodymus galite sustiprinti tikėjimą, kad galite tai padaryti.
Būkite malonūs sau
Suteikite sau malonės, laiko ir energijos, kad galėtumėte apdoroti tai, kas vyksta jūsų laiku. Jūsų jausmai yra pagrįsti, ir jūs neturėtumėte jaustis priversti visada išlikti pozityvūs. Vietoj to norėsite būti atsargūs dėl toksiško pozityvumo ir leisti sau jausti dalykus realiu laiku ir apdoroti savo jausmus, kai juos patiriate.
„Mes nuolat girdime žmones kalbant apie pozityvaus mąstymo galią ir tai dažnai nutinka sergant vėžiu. Matote, kad žmonės sako pacientams: „Būkite pozityvūs“, tarsi to pakaktų, kad vėžys nepasikartotų“, – sako daktaras Albersas.
Sąmoningumas apima priėmimo sąvoką. Priimti, o ne kovoti su tuo, kas vyksta, sumažina stresą jūsų kūne ir suteikia jums vidinės ramybės jausmą. Daugeliui tai realistiškesnis mąstymas, nei bandymas įtikinti save, kad kažkas nevyksta.
Atsidūrę tinkamoje erdvėje galite įsitikinti, kad jūsų veiksmai įgalina susidoroti su tuo, su kuo susiduriate, nesumažinant tų neigiamų jausmų. Ir jūs iš esmės galite įgyvendinti savo teigiamą savaime išsipildančią pranašystę, skirdami teigiamą dėmesį tikriems jausmams, kuriuos jaučiate, ir pasiruošę sėkmei.
„Galite priimti bet kokį jausmą, įskaitant pyktį ar liūdesį, ir skirti jam teigiamą dėmesį. Tai reiškia užuojautą bet kokiam jausmui, su kuriuo susiduriate“, – sako daktaras Albersas.
„Jei turite mažą vaiką, kuris yra piktas ar nusiminęs, instinktas yra sulėtinti tempą, pereiti į savo lygį ir išklausyti jį bei padėti priimti tą jausmą. Užuojauta ir emocijų priėmimas, o ne bandymas su ja kovoti, kartais yra priešnuodis savaime išsipildančiai pranašystei.
Žinot, per daugybę metų, kiek teko matyti ligonių, įsitikinau – savaime išsipildančios pranašystės, deja, dažnai pasitvirtina. Jei pacientas įsikalęs į galvą, kad nepasveiks, tai dažniausiai taip ir būna, net jei mediciniškai viskas įmanoma. Optimizmas ir tikėjimas – pusė gydymo, sakau jums, kaip patyręs daktaras. Teigiamas nusiteikimas dar niekam nepakenkė. Tad galvokim gerai, ir būsim sveiki!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus