Kas yra Hiperbudrumas? Priežastys ir pavyzdžiai

Sveiki, esu gydytojas su ilgamete patirtimi Lietuvoje. Šiandien pakalbėsime apie hiperbudrumą – tą jausmą, kai nuolat esi įsitempęs, lyg ant adatų. Kodėl taip nutinka? Nuo streso ir nerimo iki traumų ir tam tikrų ligų – priežasčių gali būti daug. Pavyzdžiui, po avarijos žmogus gali tapti itin jautrus garsams ar staigiems judesiams. Plačiau apie tai ir kaip su tuo tvarkytis – skaitykite toliau.

Einate į savo automobilį vėlai vakare, kai išgirstate triukšmą. Tai gali būti tik vėjas, ošiantis medžius, bet gali būti ir kažkas kita. Jūsų kūnas įsitempia. Jūsų kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Visi jūsų pojūčiai tampa šiek tiek aštresni. Saugiai nuvažiavę iki automobilio, pastebite, kad drebate, prakaituoja delnai, o ant rankų stoja plaukai. Jūsų skrydžio arba skrydžio instinktas įsijungė, kaip ir turėjo.

Dabar įsivaizduokite tuos pačius fizinius pokyčius, vykstančius jums nėra potencialiai pavojingoje situacijoje. Įsivaizduokite, kad tai vyksta kiekvieną kartą, kai išeinate iš namų. Kiekvieną kartą, kai prisistatote darbo renginyje. Kiekvieną kartą, kai jūsų partneris vėluoja 15 minučių grįžti namo. Jūsų smegenys ir kūnas toli lenkia faktus, todėl jaučiatės taip, lyg pavojus būtų už kiekvieno kampo.

Jei tai skamba kaip jūs, gali būti, kad esate pernelyg budrus.

Kalbėjomės su psichologe Susan Albers, PsyD, apie hiperbudrumą: kas tai yra, kas jį sukelia ir ką daryti, jei tai neigiamai veikia jūsų gyvenimą.

Kas yra hiperbudrumas?

Dr. Albersas hiperbudrumą apibūdina kaip padidėjusį sąmoningumo būseną. „Tai jūsų smegenų būdas apsaugoti jus, nuskaitant aplinką, ar nėra pavojaus ženklų, ir ypač gerai suvokiant aplinką“, – sako ji.

Kad būtų aišku, padidėjęs budrumas nėra diagnozė. Tai simptomas, pasireiškiantis įvairiomis sąlygomis – tiek psichinėmis, tiek fizinėmis. Turbūt lengviausia galvoti apie padidėjusį budrumą kaip apie natūralų instinktą, kuris suklydo.

„Hiperbudrumas yra pagrindinis žmogaus išgyvenimo mechanizmas“, – aiškina daktaras Albersas. „Tai leidžia mums pajusti plėšrūnus ir grėsmes mūsų saugumui. Tačiau esant padidėjusiam budrumui, jaučiatės taip, tarsi jums nuolat gresia pavojus. Kitaip tariant, migdolinis kūnas – jūsų smegenų dalis, atsakinga už emocijų valdymą – veikia per daug.

Nuolatinė kova arba bėk

Tikriausiai esate girdėję apie kovos arba bėk instinktą. Tai psichinė ir fizinė reakcija į suvokiamą pavojų. Bandydami išgyventi, mūsų kūnai patiria didelių fiziologinių pokyčių, kai mums kyla grėsmė. Tam tikri procesai, pavyzdžiui, virškinimas, sulėtėja. Tuo tarpu daktaras Albersas sako, kad mūsų kūnus užlieja adrenalinas.

„Jums padidėjęs kraujospūdis, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, išsiplečia vyzdžiai, o kūnas ruošiasi reaguoti į grėsmę“, – aiškina ji.

Visi šie pokyčiai – ir kiti – tarnauja evoliuciniam tikslui. Pavyzdžiui, galite išbalti arba paraudti, nes jūsų kūnas nukreipia kraują į smegenis ir galūnes. Jūsų raumenys gali įsitempti arba drebėti, pasiruošę greitai reaguoti, jei reikia.

Kai mūsų priekinė žievė – mūsų smegenų dalis, kuri priima sprendimus – yra užtvindyta hormonų, daktaras Albersas sako, kad ji gamina emocijas, kurios „yra tokios intensyvios, kad išmuša bet kokią logiką ar priežastį“.

Šie automatiniai atsakymai yra naudingi, kai atsiduriame tikrame pavojuje. Tačiau žmonėms, kurie yra labai budrūs, kovok arba bėk režimas yra numatytasis režimas. Rezultatas – fizinis, protinis ir emocinis diskomfortas.

Hiperbudrumo priežastys

Yra ilgas sąrašas medicininių ir psichinės sveikatos būklių, kurios gali sukelti padidėjusį budrumą. Į tą sąrašą įtraukta:

• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) arba sudėtingas potrauminio streso sutrikimas (CPTSD).
• Nerimo ir panikos sutrikimai.
• Depresija.
• Asmenybės sutrikimai.
• Neurodegeneracinės sąlygos, tokios kaip demencija.
• Antinksčių sutrikimai.
• Fibromialgija.

Daktaras Albersas sako, kad padidėjęs budrumas kartais yra tik asmenybės bruožas. „Kartais žmogus tiesiog geriau suvokia savo aplinką ar kitų žmonių jausmus, tačiau jei padidėjęs budrumas yra lėtinis arba sunkus, tai dažniausiai yra psichikos sveikatos sutrikimo simptomas.

Hiperbudrumas taip pat glaudžiai susijęs su vaikystės traumomis. Pasak daktaro Alberso, tai labai susiję su tuo, kad mums augant mūsų smegenys vystosi taip, kad reaguotų į aplinką.

Ji pateikia pavyzdį, kai vaikas auga smurtaujančiuose namuose. „Vaikas paniręs į nenuspėjamą aplinką“, – iliustruoja ji. „Galbūt jų tėvai kartais būna geros nuotaikos ir tada – netikėtai – įniršę ar smurtauja. Tas vaikas išmoks suvokti labai subtilius užuominus, nes žinojimas, kokios būklės yra jo tėvai, padeda apsaugoti juos.

Kalbant apie asmenį, patyrusį traumą, padidėjęs budrumas reiškia savisaugą, užkirsti kelią trauminei situacijai pasikartoti.

Hiperbudrumo pavyzdžiai

Hiperbudrus elgesys skiriasi priklausomai nuo to, kas esate ir jo pagrindinės priežasties. Visi šie yra galimi pernelyg budrumo elgesio pavyzdžiai:

Hiperfiksacija jūsų aplinkoje

Toks padidėjęs budrumas ypač būdingas žmonėms, patyrusiems smurtą, ypač jei jie gyvena su potrauminio streso sutrikimu (PTSD).

Galbūt jie turi sėdėti atrėmę nugaras į sieną, kad niekas negalėtų sėlinti už jų. Galbūt jie turi miegoti su įjungtomis šviesomis. Galbūt jie mano, kad ginklą visada reikia turėti po ranka. Jie taip pat gali turėti ypač stiprų išgąsčio refleksą, šokinėjant nuo menkiausio triukšmo ar judesio.

Hiperfiksacija aplinkinių žmonių mintyse ir jausmuose

Daktaras Albersas sako, kad itin budrus žmogus stropiai stebi aplinkinius, ar nesikeičia jų elgesys, tonas, ritmas, kūno kalba, bendravimas raštu ar net sakinių struktūra.

„Šie asmenys linkę per daug analizuoti žmonių nuotaikas ir jų išraišką – netgi tokius dalykus kaip tekstiniai pranešimai“, – aiškina ji. Šie bruožai ypač būdingi žmonėms, patyrusiems prievartą arba patyrusiems smurtą.

Hiperfiksacija prie savo kūno ar proto

Jai neskiriama tiek dėmesio kaip kai kurioms kitoms traumų formoms, tačiau medicininė trauma yra labai tikra. Daktaras Albersas tai pastebi dažnai: žmonės, patyrę sunkią ligą (savo ar šeimos nario), patyrę rimtų medicininių procedūrų, psichikos sveikatos krizių, ilgai gulėję ligoninėje ar negalintys, gali suvokti savo kūną tiek, kad tai kenkia. Tai gali sukelti su padidėjusiu budrumu susijusį sveikatos nerimą.

Nedidelis skausmas ar skausmas gali sukelti jiems nerimą, kad jų vėžys yra pasibaigęs. Bloga diena gali būti klaidingai interpretuojama kaip ženklas, kad depresija grįžo. Rezultatas gali būti užburtas ratas: visas tas nerimas sukelia fizinius simptomus, kurie kelia nerimą.

Katastrofizuojantis

„Kai žmogus ištinka katastrofą, – sako daktaras Albersas, – jie savo galvoje kuria pasakojimą, bandydami suprasti situaciją. Tačiau šis pasakojimas sukasi neigiamai.

Hiper budrus protas yra linkęs užimti blogiausius scenarijus. Jei per porą valandų nesulaukiate skambučio, tai gali būti perskaityta kaip ženklas, kad mylimas žmogus mirė, o lėtas atsakymas į žinutę rodo ilgus metus trukusios draugystės pabaigą.

Dėl polinkio į katastrofą gali būti sunku apsisaugoti ir mėgautis laimingomis akimirkomis. Kai gyvenimas klostosi labai gerai, žmogus, gyvenantis itin budriai, gali jaudintis ir laukti, kol nukris kitas batas.

Vengiantis elgesys

Normalu pakeisti savo elgesį reaguojant į traumuojančią patirtį, tačiau pernelyg budrus žmogus per toli per toli nukelia savo elgesį.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateko į blogą automobilio avariją, suprantama, kad jis norėtų nusipirkti automobilį su aukščiausiu saugumo įvertinimu. Niekada daugiau nevairuoti – net jei tai reiškia prarasti darbo galimybes, praleisti šeimos atostogas ir pasikliauti kitais transportu – yra perdėta reakcija. Ekstremaliais atvejais pernelyg budrus asmuo gali išsivystyti visavertė agorafobija – vietų, žmonių ar situacijų, kurias laiko grėsmingomis, baimė.

Hiperbudrumas taip pat gali paveikti jūsų išsilavinimą, karjerą ir kitas jūsų gyvenimo sritis. „Kai kuriems žmonėms sunku išbandyti naują veiklą ar net išmokti naujų dalykų, nes jie bijo, kad jiems nepasiseks“, – pažymi dr. Albersas. „Jie gali nerimauti, kad kiti žmonės vertins arba jiems nepatiks, jei jie nėra tobuli.

Nesaugumas

Hiperbudrumo tikslas – kuo greičiau nustatyti grėsmes, reaguoti į jas arba užkirsti jai kelią – nesvarbu, ar tos grėsmės yra realios, ar suvokiamos. Žmonėms, patyrusiems traumų, kurios gali nutikti įvairiais būdais.

Hiper budrūs žmonės gali kovoti su prikibimu, žmonėms patinkančiomis, emocinio reguliavimo problemomis ir pasitikėjimo problemomis. Jie dažnai nepaiso savo poreikių (ar net nuslopina savo tapatybės elementus), kad išvengtų konflikto. Santykių OKS ir geros merginos sindromo sąvokos paprastai puikiai dera po šiuo skėčiu.

„Dėl didelio budrumo žmonėms apskritai sunku atsipalaiduoti. Jie visada jaučiasi nejaukiai arba nerimauja, kad daro ar sako ką nors ne taip“, – sako daktaras Albersas.

Kaip padidėjęs budrumas gali paveikti jūsų gyvenimą

Vienas iš dalykų, dėl kurių sunku susidoroti su padidėjusiu budrumu, yra tai, kad tai teisėtai naudingas instinktas. Turėtume visi tam tikrose situacijose būkite itin budrūs. Tačiau kai dirbame be perstojo kovok arba bėk režimu, tai gali pakenkti mūsų kūnui, protui ir mūsų santykiams.

Hiperbudrumo fizinis, protinis ir elgesio poveikis

Nuolatos adrenalino ir kortizolio užtvindyto kūno poveikis nėra mažas dalykas.

„Laikui bėgant jūs išsenksite“, – sako daktaras Albersas. „Galite patirti dažnas fizines ligas, sunku užmigti, valgyti per daug arba per mažai. Jūs netgi galite patirti virškinimo trakto problemų, kai jūsų kūnas nuolat veikia „kovok arba bėk“ režimu.

Viso to spaudimo rezultatas? Jūsų psichinė būsena ir net elgesys gali pasikeisti. Jums gali būti sunku atkreipti dėmesį, kai praeityje tai nebuvo problema. Galite būti irzlesni, labiau linkę kovoti su kitais arba labiau linkę patirti emocinių protrūkių. Galite atsiriboti nuo kitų arba patirti nuotaikos problemų, pavyzdžiui, depresiją.

Labai dažnai žmonės, sunkiai užmigdami, reguliuodami savo emocijas ar išgyvendami lėtinį stresą, imasi medžiagų, kad galėtų susidoroti. Nors šiuo metu gali atrodyti, kad tai padeda, savigydymas galiausiai pablogina situaciją, ypač jei yra pagrindinė psichinės sveikatos problema.

Hiperbudrumo įtaka santykiams

Kalbant apie visų rūšių santykius, padidėjęs budrumas yra dviašmenis kardas.

Daktaras Albersas pripažįsta, kad žmogus, turintis pernelyg budrumo tendencijų, gali greičiau nei paprastas žmogus pastebėti neigiamą elgesį, melą ar raudonas vėliavėles. „Hiper budrumas gali užkirsti kelią daugeliui konfliktų“, – sako ji. „Asmuo, kuris yra labai budrus, gali išgirsti nedidelį kažkieno tono pokytį ir žinoti, kad ten nereikia eiti. Tai taip pat gali padėti jums pastebėti asmenį, kurio elgesys nesutampa, ir neleidžia užmegzti santykių, kurie gali būti pavojingi ar žalingi.

Nors padidėjęs budrumas gali apsaugoti jus nuo konfliktų ar pavojų, jis taip pat gali pakenkti jūsų santykiams. Kai kuriais atvejais daktaras Albersas priduria, kad padidėjęs budrumas neleidžia žmonėms suartėti ar pasitikėti kitais. Tai taip pat gali turėti priešingą poveikį: gali skatinti nerimą keliantį prisirišimo stilių. „Jei reikia nuolatinio patikinimo, gali atstumti kitus žmones, nes jie žino, kad viskas gerai, bet kitas žmogus nuolat įsigilina į situaciją ir daro prielaidas.

Kad viskas būtų sudėtingesnė, dėl padidėjusio budrumo kažkas gali būti pernelyg jautrus atsiliepimams arba emociškai nepastovus. Poreikis nuolat raminti gali būti varginantis, varginantis ir kai kuriais atvejais kai kuriuos žmones įžeidžiantis.

Hiperbudrumas gali tęstis savaime

Kitas dalykas, dėl kurio sunku susidoroti su padidėjusiu budrumu, yra tai, kad šie jausmai kartais pasiteisina.

„Žmonės, turintys itin didelį budrumą, gali būti taip prisiderinę prie to, kas vyksta, kad jų jausmai tampa ryškūs“, – pripažįsta daktaras Albersas. Toks teigiamas pastiprinimas gali pakenkti, nes jis gali priversti žmogų, kuris yra labai budrus, priimti savo supratimą apie jį supantį pasaulį.

„Jeigu žmogus, kuris yra itin budrus, turi pakankamai patirties ten, kur yra, gali beveik pradėti atrodyti, kad jis gali nuspėti ateitį“, – tęsia ji. „Tai tampa problematiška, nes verčia per daug analizuoti, daryti prielaidas ir numatyti blogiausią. Nieko nuojauta visada 100% teisinga ir mes negalime žinoti ar valdyti ateities.

Susidoroti su padidėjusiu budrumu

Jei padidėjęs budrumas neigiamai veikia jūsų gyvenimą, yra daug būdų, kaip tai išspręsti. Dr. Albersas siūlo:

• Terapija. Jei manote, kad jaučiate padidėjusį budrumą, daktaras Albersas rekomenduoja bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu. „Darbas su patarėju gali padėti nustatyti savo trigerius ir geriau suprasti, kaip ir kodėl šie veiksniai sukelia panikos ir padidėjusio sąmoningumo jausmą“, – sako ji. Terapija taip pat yra puiki vieta atskirti jausmus ir faktus, taip pat atskleisti bet kokią praeities traumą, kuri gali turėti įtakos jums dabartyje.
• Save raminantys ir įžeminantys pratimai. Jei konkrečiu momentu susiduriate su padidėjusiu budrumu, daktaras Albersas siūlo nusiraminti giliai kvėpuojant, skaičiuojant, kalbant apie save ar bet kokia kita save raminančia ar įžeminančia veikla, kuri jums atrodo naudinga. „Nuraminti kovok arba bėk reakciją padės nustoti daryti katastrofas, mąstyti racionaliau ir būti šiuo momentu“, – aiškina ji.
• Sąmoningumas. Savęs nuraminimas ir įžeminimas yra puikūs įveikimo mechanizmai tais laikais, kai esate labai budrūs, tačiau taip pat svarbu sumažinti bendrą streso ir nerimo lygį. Mindfulness yra puikus būdas tai padaryti. „Kai užsiima dėmesiu, – sako daktaras Albersas, – susitelkiate į tai, kas vyksta viduje, o ne į išorę. Užuot atidžiai stebėję kažkieno elgesį, kad iššifruotų tai, ką jie galvoja ar jaučia, sąmoningumas nukreipia jus į jūsų mintis ir emocijas. Praktikuodami dėmesingumą, į situacijas stengiatės žiūrėti neutraliai, nesmerkdami. Yra daug įvairių būdų tai padaryti, todėl pasirinkite veiklą, kuri jums patinka.
• Vaistai. Kai kuriems žmonėms reikia papildomos pagalbos nuraminti nervų sistemą – ypač žmonėms, kuriems padidėjęs budrumas yra šalutinis fizinės būklės, pvz., tiroidito, poveikis.
• Apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą. Ar kada nors pastebėjote nervingą jausmą, kai persistengėte prie kavos? Dr. Albersas sako, kad kofeinas gali padidinti nerimą, o tai savo ruožtu gali paskatinti padidėjusį budrumą. Alkoholis nesusijęs su daugeliu psichinės sveikatos problemų, įskaitant nerimą, todėl, kai kovojate su padidėjusiu budrumu, geriau nuo jo vengti.

Apatinė eilutė

Padidėjęs budrumas yra tai, kas nutinka, kai mūsų natūralus skrydžio arba skrydžio instinktas persistengia. Žmonės, kurie yra labai budrūs, yra nuolatinio nerimo būsenoje. Tai nėra diagnozuojama psichikos sveikatos būklė, tačiau tai bendras daugelio fizinių, psichologinių ir mąstymo sutrikimų požymis. Priežastys svyruoja nuo vaikystės traumų ir asmenybės sutrikimų iki fizinių būklių, tokių kaip hipotirozė. Hiperbudrumas gali išsekinti fiziškai, protiškai ir emociškai. Tai gali apsunkinti kasdienį gyvenimą ir santykius.

Jei jaučiate padidėjusį budrumą, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją arba psichikos sveikatos specialistą. Jums taip pat gali būti naudinga apriboti kofeino ir alkoholio vartojimą, pradėti sąmoningumo praktiką ir išmokti raminančių technikų, kurias galite naudoti norėdami įsitvirtinti dabartinėje akimirkoje.

Taigi, hiperbudrumas – nuolatinis „ant adatų” būsena. Per daugelį metų praktikos mačiau, kaip tai paveikia žmones: nuo nuolatinių nerimo priepuolių iki sunkumų susikaupti. Priežasčių daug – traumos, stresas, net genetika. Svarbu suprasti, jog tai nėra „išsigalvojimas”, o reali problema. Jei atpažįstate save ar artimąjį šiuose aprašymuose, kreipkitės pagalbos. Gydymas yra įmanomas ir galima vėl gyventi ramiau.