Ką turėtumėte žinoti apie pusiausvyros problemas

Sveiki! Daugelį metų, kaip gydytojas Lietuvoje, mačiau daugybę pacientų, besiskundžiančių pusiausvyros sutrikimais. Nuo galvos svaigimo iki nestabilumo jausmo – šios problemos gali stipriai paveikti kasdienybę. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias pusiausvyros problemų priežastis, simptomus ir, žinoma, ką galite daryti, kad pagerintumėte savo savijautą. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip atgauti tvirtą pagrindą po kojomis!

Jūs nuolat atsitrenkiate į stalus. Neteko suskaičiuoti, kiek kartų įsmeigėte mažąjį pirštą į durų staktą. Kai praktikuojate jogą, jūsų medžio poza atrodo labiau kaip … nuvirtęs medis.

Ar tu šiek tiek nerangus? O gal jūsų pusiausvyros problema gali būti didesnė?

Paprastai tikrieji pusiausvyros sutrikimai neapsiriboja paprastumu, sako audiologė Julie Honaker, CCCA mokslų daktarė, Vestibuliarinių ir pusiausvyros sutrikimų programos direktorė.

Tačiau „pusiausvyros sutrikimai“ apima daugybę problemų – nuo ​​nedidelio galvos svaigimo iki jausmo, lyg stovėtumėte valtyje (ant vienos kojos, uragano metu).

Daktaras Honakeris daugiau pasakoja apie įprastas pusiausvyros problemų priežastis ir apie tai, kaip nenutrūkstamai žygiuoti.

Vestibulinio aparato sutrikimų simptomai

Vidinė ausis yra kūno pusiausvyros arba vestibuliarinės sistemos būstinė. Kai su ta sistema kažkas nepavyksta, gali atsirasti daugybė simptomų, įskaitant:

• Apsvaigimas.
• Koordinavimo problemos.
• Sunku vaikščioti tamsiame kambaryje.
• Einant pasisukti į kairę arba į dešinę.
• Galvos svaigimas arba sukimasis (sukimosi pojūtis).
• Suklupimas ar nestabilumo jausmas ant kojų.
• Jautrumas arba regėjimo ir klausos sutrikimas.

Galvos svaigimo priežastys

Dr. Honaker sako, kad jūsų pusiausvyrą gali išmušti daugybė kitų dalykų. Kažkas palyginti nedidelis, pavyzdžiui, dehidratacija ar nuovargis, gali sukelti nestabilumo priepuolį. Bet ką daryti, jei esate hidratuotas, pailsėjęs ir vis tiek suklumpate? Tai vieni iš įprastų įtariamųjų.

Šalutinis vaistų poveikis

Vaistai yra vienas dažniausių pusiausvyros problemų kaltininkų.

„Dažnai galvos svaigimas nurodomas kaip šalutinis vaistų poveikis“, – pažymi daktaras Honakeris. Jei vartojate kelis receptinius vaistus, dar labiau tikėtina, kad jie sąveikaus taip, kad jus jaudintų.

Virusinės infekcijos

Virusas gali užkrėsti ausį ir sugadinti jūsų pusiausvyros jausmą. Kartais peršalimas gali sukelti slėgio pokyčius vidurinėje ausyje ir sukelti tokį patį svaigimą. Šios infekcijos paprastai praeina savaime.

Ausų kristalai

Per daug nesijaudinkite – tai mažiau baisu, nei atrodo. Pasirodo, vidinėje ausyje turime mažyčius kalcio karbonato kristalus, kurie atlieka gravitacijos jutimo vaidmenį. (Kas žinojo?) Kartais kristalai vingiuoja į vidinės ausies dalis, kur jie nepriklauso, sako daktaras Honakeris.

Kai taip atsitiks, galite pajusti, kad kambarys sukasi aplink jus, ypač kai staiga pajudinate galvą, pavyzdžiui, apsiverčiate lovoje ar palenkiate galvą atgal, norėdami nusiplauti šampūną salone. Oficialus šio sutrikimo pavadinimas yra burna: gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas. Tai dažniausia galvos svaigimo priežastis (ir, fu, ją galima išgydyti).

Menjero liga

Dėl Menjero ligos vidinėje ausyje susikaupia daug skysčių. Be galvos svaigimo, tai gali sukelti klausos sutrikimų ir spengimą ausyse.

Blogos naujienos: Menjero priepuoliai yra nenuspėjami ir gali būti sunkūs. Geros naujienos: dažnai galite valdyti ligą dietos keitimu ir vaistais.

Senėjimas

Jūs esate vyresnis ir išmintingesnis, bet galbūt šiek tiek mažiau pastovus. Dr. Honaker sako, kad senstant vidinės ausies pusiausvyros sistema gali susilpnėti. Tuo tarpu jūsų regėjimas, klausa ir net lytėjimo pojūtis gali pablogėti – visa tai gali prisidėti prie prastos pusiausvyros.

Tačiau užsimaukite jogos kelnes ir paimkite kilimėlį, nes pusiausvyrą gerinantys pratimai, tokie kaip tai chi ir joga, gali padėti išlaikyti stabilumą. „Svarbu įjungti pusiausvyros sistemą reguliariai mankštinantis“, – sako dr. Honakeris. „Jei jo nenaudosite, prarasite.”

Kada kreiptis į gydytoją dėl pusiausvyros problemų

Jei atrodo, kad jūsų pusiausvyra yra netinkama, protinga kreiptis į gydytoją, kad ištirtų galimus įtariamuosius, sako dr. Honakeris.

Dažnai kaltos yra vidinės ausies problemos, todėl būtinai paminėkite tokius simptomus kaip klausos pokyčiai, spengimas ar pilnumo jausmas ausyse. Tačiau kartais problema yra susijusi su kitomis problemomis, tokiomis kaip neurologinės problemos ar net širdies problemos.

Kadangi tiek daug skirtingų dalykų gali sutrikdyti jūsų pusiausvyrą, prasminga pirmiausia pasikalbėti su savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoju. Jis arba ji gali padėti susiaurinti įtariamųjų sąrašą prieš apsilankant pas specialistus.

Dr. Honaker sako, kad daugelis vestibuliarinių problemų yra išgydomos, todėl nebijokite įsigilinti į esmę.

Kaip apsisaugoti nuo kritimo

Kad išvengtų kritimo, daktaras Honakeris turi tokį patarimą:

1. Būk stiprus. Stiprus kūnas, ypač jūsų šerdis, pagerins jūsų pusiausvyrą ir padės išvengti kritimų. Pirmiausia pasitarkite su gydytoju, bet galite išbandyti tai chi, jogą ar net standartines jėgos treniruotes.
2. Naudokite turėklus. Eidami laiptais aukštyn ir žemyn visada naudokite turėklus. Kritimai gali įvykti bet kuriame amžiuje. Įvedus turėklų naudojimo taisyklę, galite apsisaugoti nuo rimtų sužalojimų.
3. Nuimkite nuo grindų pavojingus daiktus. Nuimkite nuo grindų pavojingus daiktus, kurie gali suklupti žmones, pvz., išmatas ir išmėtyti kilimėlius.
4. Dėvėkite žemakulnius, lanksčius batus su geru protektoriumi. Moterims kyla pagunda avėti aukštakulnius, tačiau aukštakulniai yra saugesnis pasirinkimas, jei nerimaujate, kad prarasite pusiausvyrą. Vyrams ir moterims būtinai avėkite gero protektoriaus batus, kad neslystumėte ant slidžių grindų.
5. Apsaugokite savo namus. Įdėkite rankenas į vonią ir dušą ir visada naudokite turėklus, kai lipate laiptais aukštyn ir žemyn. Norėdami saugiai vaikščioti po namus naktį, naudokite tinkamą apšvietimą arba naktinį apšvietimą.

Taigi, draugai, kaip ilgametis gydytojas galiu pasakyti, kad pusiausvyros problemos – dažnas reikalas, bet ne visada be priežasties. Nuo paprasto galvos svaigimo iki rimtesnių sveikatos sutrikimų – svarbu įsiklausyti į savo kūną. Jei pastebėjote, kad dažniau svirduliuojate, apima pykinimas ar svaigsta galva, neatidėliokite vizito pas specialistą. Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą ir greitą grįžimą į pilnavertį gyvenimą. Rūpinkitės savimi!