Kodėl mažmeninė „terapija“ leidžia jaustis laimingesniems

Sveiki, esu gydytojas, Lietuvoje dirbantis jau daug metų. Pastebiu, kad vis daugiau žmonių ieško laimės „mažmeninėje terapijoje“ – nuo kavos puodelio iki naujų batų. Ar tai iš tiesų veikia? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad trumpalaikis džiaugsmas įmanomas, tačiau tikroji laimė slypi giliau. Šiandien pakalbėsime, kodėl tie maži pirkiniai suteikia malonumo jausmą ir kaip rasti ilgalaikį pasitenkinimą.

Kai sakome, kad mums reikia mažmeninės prekybos terapijos, beveik kiekvienas gali jaustis didžiuliu džiaugsmu, kurį suteikia nusipirkus ką nors sau.

Bet ar apsipirkimas tikrai padeda mums jaustis geriau?

Taip, iš tikrųjų taip, sako klinikinis psichologas Scottas Bea, PsyD. „Tyrimai rodo, kad perkant iš tikrųjų yra daug psichologinės ir terapinės vertės – žinoma, jei tai daroma saikingai“, – sako jis.

„Nesvarbu, ar dedate prekes į pirkinių krepšelį internetu, ar kelioms valandoms lankotės mėgstamame butike, gausite psichologinį ir emocinį postūmį. jis priduria. „Net apsipirkimas per langus ar naršymas internete gali atnešti laimę. Bet vėlgi, norisi įsitikinti, kad tai neišeina iš rankų.

Pasak daktarės Bea, priežasčių yra daug.

Apsipirkimas atkuria kontrolės jausmą

Tyrimai parodė, kad apsipirkimo sprendimų priėmimas gali padėti sustiprinti asmeninės aplinkos kontrolės jausmą. Tai taip pat gali palengvinti liūdesio jausmą.

2014 m. žurnale „Journal of Consumer Psychology“ atliktas tyrimas parodė, kad mažmeninės prekybos terapija ne tik padaro žmones laimingesnius iš karto, bet ir gali kovoti su užsitęsusiu liūdesiu.

Remiantis tyrimu, liūdesys paprastai siejamas su jausmu, kad situacijos valdo mūsų gyvenimo rezultatus, o ne gyvenimas yra mūsų pačių rankose. Apsipirkimui būdingi pasirinkimai ir rezultatai gali atkurti asmeninės kontrolės ir savarankiškumo jausmą. Tai pasakytina ir apie likusį liūdesį, kurį galime jausti.

Kitas 2014 m. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad perkant dalykus, kurie jums asmeniškai patinka, gali būti iki 40 kartų veiksmingesnis kontrolės jausmas nei neapsipirkimas. Šiame tyrime tie, kurie iš tikrųjų pirko prekes, taip pat buvo tris kartus mažiau liūdni, palyginti su tais, kurie tik naršė.

„Tyrimas rodo, kad kai jautiesi taip, lyg viskas klostysis ne taip, kaip nori, tai, ko nori, gali jaustis kaip teigiamas asmeninis pasiekimas“, – sako dr. Bea.

Vizualizacija atitraukia mus nuo nerimo

Apsipirkimas taip pat stimuliuoja pojūčius.

„Kažko naujo kvapas, ryškios šviesos ir spalvingi ekranai kartu sukuria vaizduotę, jutiminę patirtį, kuri gali net trumpam atitraukti mus nuo mūsų pačių realybės“, – sako dr. Bea. „Tai taip pat reiškiasi internete – tie tobulai parduodami, asmeniškai kuruojami internetiniai produktai gali paskatinti mūsų vaizduotę, kai projektuojame save tenkinančioje aplinkoje.

„Apsipirkimas ir jų jutiminis stimuliavimas leidžia mums įsivaizduoti teigiamus rezultatus“, – sako dr. Bea. „Pavyzdžiui, sportininkai taip pat nustatė, kad tokio tipo vizualizacija gali sukurti teigiamą laukimą ir sumažinti nerimą.”

Dopaminas išsiskiria dar prieš perkant

Kaip pažymi daktarė Bea, tiesiog naršymas, slinkimas ar apsipirkimas (bet ko nors nepirkimas) gali teigiamai paveikti jūsų nuotaiką. Tai yra paprastas atlygio ar skanėsto tikėjimas, kuris išskiria dopaminą – hormono neuromediatorių jūsų smegenyse, dėl kurio jaučiatės gerai.

Dopaminas padidina jūsų norą ir toliau ieškoti dalykų, dėl kurių jaučiatės gerai (todėl mažmeninė terapija yra mėgstamiausia priemonė!)

„Kai kurie mano, kad dopaminas išsiskiria, kai iš tikrųjų gaunate atlygį arba perkate prekę, tačiau tai prasideda prieš perkant, nes džiaugiatės visomis galimybėmis“, – sako jis. „Tai apie visą kelionę“.

Apsipirkimas internetu naudingas nuotaikai

Dr. Bea pateikia puikų dopamino išsiskyrimo anksčiau apsipirkimo metu pavyzdį. „Ar kada nors prisipildėte internetinį krepšelį, bet atsisakote jo, nes jau jaučiatės gana patenkinti? Tai štai“, – sako jis.

Ne visada reikia ką nors nusipirkti, kad jaustumėtės malonu, nes jau išgyvenote įdomią psichinę kelionę, priduria jis. Šiuo atžvilgiu pavojus yra palyginti mažas. Išleisti mažiau pinigų gali būti dar naudingiau.

Apsipirkimas internetu taip pat gali paskatinti dopamino išsiskyrimą kitu būdu – laukti, kol atvyks jūsų pakuotė. Pagalvokite apie mažmenines prenumeratas, kai galite tiksliai nežinoti, kas pristatoma dėžutėje. Nenuspėjamumas padidina jūsų lūkesčius. Ir kadangi atlygis nenuspėjamas, jūs patiriate dopamino skatinamą jaudulį.

Psichologiniai taupymo privalumai

Jei esate mažmeninės terapijos gerbėjas, turite apsvarstyti kitą būdą. Tai taip pat gali būti psichologiškai gydoma, jei sutaupote tam atlygiui, o ne ką nors perkate iš karto su kreditine kortele.

Taikydami numatymo teoriją, taupydami atlygį galite tikėtis, ko tikėtis, o tai laikui bėgant sukelia jaudulį ir dopamino išsiskyrimą.

Kai apsipirkimas tampa problema

Žinoma, jūs norite būti tikri, kad apsipirkinėdami neperkate į kraštutinumą. Kai kuriems apsipirkimas gali tapti problema. Daugeliui tai gali tapti priklausomybe.

Dr. Bea sako, kad apsipirkimas pereina iš terapinio į probleminį kompulsinį elgesį, kai jis tampa įprastu būdu kovoti su nerimu, stresu ar praradimu ir kai jį sunku suvaldyti.

Priklausomybė apsipirkti vadinama daugeliu kitų pavadinimų, tokių kaip oniomanija, priverstinio pirkimo sutrikimas (CBD), pirkimo ir apsipirkimo sutrikimas (BSD) ir patologinis pirkimas. Apskaičiuota, kad apie 5% Amerikos vartotojų demonstruoja priverstinį pirkimo elgesį. Išsivysčiusiose šalyse ir dėl prekybos internetu raidos labai išaugo priverstinis pirkimas.

„Priešakiniai pirkėjai dažnai perka arba labai nori pirkti prekes“, – sako dr. Bea. „Šis elgesys yra susijęs su bevertiškumo jausmu, be galios stokos.

Ši būklė turi daug bendro su kitais impulsų kontrolės sutrikimais, tokiais kaip priklausomybė nuo sekso ir priklausomybė nuo lošimų, priduria jis. Taip pat yra panašumų tarp priverstinio potraukio apsipirkti ir didelio potraukio, kurio siekia priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio. Kompulsyvūs pirkėjai taip pat gali patirti užtemimo epizodus, panašius į su alkoholiu susijusius sąmonės sutrikimus, kai pirkėjas neprisimena, kad pirko.

Apsipirkinėjimo ženklai

Atkreipkite dėmesį, jei manote, kad jūsų išlaidos yra nekontroliuojamos. Prievartos apsipirkti požymiai yra šie:

• Susirūpinimas ir sunkumai atsispirti perkant nereikalingus daiktus.
• Praleidžiate daug laiko tyrinėdami daiktus, kurie gali būti reikalingi arba nereikalingi.
• Finansiniai sunkumai dėl nekontroliuojamo apsipirkimo.
• Problemos darbe, mokykloje ar namuose dėl nekontroliuojamų išlaidų.

Gydymo ir paramos grupės gali padėti, jei manote, kad turite problemų, sako dr. Bea, taip pat švietimas.

„Shopaholikams labiausiai bus naudinga sužinoti, kas lėmė jų elgesį“, – sako jis. „Sumažinti savo kreditines korteles to nepadarys. Dėmesys turėtų būti sutelktas į pagrindinių priežasčių tyrimą, kartu su tinkama terapija.

Esmė ta, kad nors elgesys, sukeliantis jaudulį, gali atnešti mums laimę, nuosaikumas yra skirtumas tarp laimės ir kompulsyvumo.

„Jei nerimaujate dėl priverstinio apsipirkimo elgesio, pabandykite savo kontrolės tikslą paversti naujo, teigiamo elgesio, pavyzdžiui, treniruotės ar sveikos mitybos, jauduliu“, – pataria dr. Bea. „Būsite nustebinti, kaip laimingi galite jaustis siekdami tų teigiamų rezultatų.

Taigi, matot, per daugelį metų praktikos pastebėjau – tie maži džiaugsmeliai, ta „mažmeninė terapija”, kaip aš ją vadinu, tikrai veikia! Ar tai nauja kava, ar pasivaikščiojimas gamtoje, ar tiesiog pokalbis su draugu – šie maži dalykai sušildo širdį, sumažina stresą ir, taip, padaro mus laimingesnius. Nepamirškite jų! Sveikata – ne tik vaistai, bet ir laiminga siela.