5 terapijos tipai: kuris jums tinkamiausias?

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien pakalbėsime apie penkis dažniausiai taikomus terapijos tipus ir kaip išsirinkti sau tinkamiausią. Nuo kognityvinės elgesio terapijos iki meno terapijos – padėsiu jums suprasti kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą dėl savo gerovės. Skaitykite toliau ir atraskite, kas jums labiausiai tinka!

Jautiesi priblokštas gyvenimo? Patiriate nerimą? Kova su savo psichine sveikata gali būti baisu, ypač kai nežinote, kur kreiptis arba kaip pradėti tobulinti save.

Pokalbis su apmokytu psichikos sveikatos specialistu gali padėti. Ir priklausomai nuo to, ką norėtumėte pasiekti per seansus, yra įvairių terapijų.

Psichologas Dawn Potter, PsyD, aptaria dažniausiai pasitaikančius terapijos tipus ir tai, kas jums geriausiai tiktų.

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija, dar žinoma kaip pokalbių terapija, gali padėti turintiems psichikos sutrikimų ar emocinių sunkumų. Tai gali sumažinti simptomus ir padėti žmonėms geriau veikti kasdieniame gyvenime.

Šis gydymo būdas dažnai naudojamas kartu su vaistais ar kitais gydymo būdais.

Nacionalinis psichikos sveikatos institutas teigia, kad 1 iš 5 JAV suaugusiųjų patiria psichikos, elgesio ar emocinių sutrikimų, tačiau mažiau nei pusė per pastaruosius metus gavo psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

Apsvarstykite terapiją, jei:

• Jums sunku valdyti stresą.
• Nuolat jaučiatės priblokšti arba išsekę.
• Turite nuolatinių problemų, kurių negalite išspręsti patys.
• Jaučiatės prislėgtas arba nesidomite gyvenimu.
• Jūs turite nerimą.

Įprastos psichoterapijos rūšys

Yra keletas terapijos tipų. Psichikos sveikatos specialistas gali derinti skirtingus skirtingų tipų aspektus, kad geriausiai atitiktų besikreipiančio asmens poreikius.

Psichodinaminė terapija

Terapeutai naudoja šį metodą, kad padėtų žmonėms atpažinti nesąmoningus įsitikinimus, kurie gali turėti įtakos jų nuotaikai ir elgesiui – dažnai kilusius iš vaikystės. Pavyzdžiui, asmuo, kuris vaikystėje buvo drausminamas už bet kokį žemesnį nei A pažymį, gali nesąmoningai tikėti, kad bus nubaustas už ką nors mažiau nei tobulą.

„Tikslas yra geriau suprasti, kokia nesąmoninga medžiaga gali būti vairuotojo elgesys, siekiant paskatinti tam tikrus pokyčius, kai žmogus supranta save ir kodėl jis daro tam tikrus dalykus“, – sako dr. Potter.

Tai geras pasirinkimas tiems, kurie turi problemų dėl savigarbos, pasitikėjimo savimi ir saviraiškos. Tai taip pat gali padėti tiems, kurie serga depresija ir nerimu.

Elgesio terapija

Priešingai nei psichodinaminė terapija, elgesio terapija orientuojasi į dabartį. Mažiau dėmesio skiriama tam, kodėl elgesys prasidėjo, ir daugiau dėmesio kliūtims, trukdančioms jį pakeisti, ir kodėl toks elgesys yra apdovanotas.

„Mes norime sustiprinti norimą elgesį, kurį norime padidinti“, – sako daktaras Poteris. „Ir tada mes norime turėti pasekmes už nepageidaujamą elgesį.

Dažnai naudojamas su vaikais, jis nustato atlygį už tokius dalykus kaip lovos klojimas ir panaikina privilegijas už tokius dalykus kaip vaidinimas.

Kai kurie elgesio terapijos pogrupiai apima:

• Sisteminis desensibilizavimas: Ši praktika pamažu supažindina su tuo, ko galite bijoti, pavyzdžiui, vorų.
• Aversijos terapija: Idėja yra sukurti pasekmes elgesiui, kurį norite sustabdyti, pavyzdžiui, nagų kramtymą.
• Potvynis: Tiesioginis požiūris į kovojant su fobijomis, ši praktika atsiduria situacijoje, kai susiduriate su savo baime ar fobija, kad galėtumėte apdoroti visus savo jausmus vienu metu.

Elgesio terapija yra tinkama kovojant su fobijomis, medžiagų vartojimo sutrikimais ir obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS).

Kognityvinė elgesio terapija (CBT)

Kognityvinė elgesio terapija sujungia kai kuriuos elgesio terapijos principus su teorija, kad mūsų mintys, jausmai ar elgesys yra susiję ir daro įtaką viena kitai.

„Taigi, jei mąstome kitaip arba elgiamės kitaip, greičiausiai jaustimės kitaip“, – sako daktaras Poteris. „Ir kartais mūsų jausmai taip pat turės įtakos mūsų mąstymui ir elgesiui.”

Daugelis CBT apima pokalbį su savo terapeutu apie jūsų mąstymo procesą apie bet kokias situacijas, kurias norėtumėte aptarti. Jūsų terapeutas paklaus, ką galvojote ir kaip tai privertė jus jaustis.

„Tikrai bandoma nustatyti ir pakeisti mąstymo modelius, kurie gali būti problemiški arba netikslūs“, – sako dr. Poteris.

Tikslas yra pakeisti žalingus ar neigiamus mąstymo modelius ar elgesį naudingais ir teigiamais.

Žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų, nerimo, valgymo sutrikimų ir OKS, CBT gali būti naudinga.

Dialektinė elgesio terapija (DBT)

Iš pradžių sukurta kaip specifinis pasienio asmenybės sutrikimo gydymas, šio tipo terapija daugiausia dėmesio skiria įgūdžių, kaip susidoroti su sudėtingomis situacijomis, ugdymui. „Dialektiška“ paprasčiausiai reiškia logišką idėjų ir nuomonių aptarimą, o tikslas – išmokti susitvarkyti ir priimti sunkias emocijas“, – sako ji.

„Jis naudojamas sutrikimams, kurie turi daug emocinių sutrikimų, gydyti“, – sako daktaras Poteris. „Tai padeda žmonėms ugdyti sąmoningumo, emocinio reguliavimo ir tarpasmeninio efektyvumo įgūdžius. Tai padeda jiems sureguliuoti neigiamas emocijas ir palaikyti sveikesnius santykius.

Dialektinė elgesio terapija yra naudinga žmonėms, turintiems minčių apie savižudybę ir kitokį save naikinantį elgesį.

Humanistinė terapija

Dėmesys žmonių stiprybėms, humanistinė terapija gali padėti žmonėms pasiekti užsibrėžtų tikslų ir jaustis labiau patenkintiems gyvenimu. Jame mažiau dėmesio skiriama simptomų ir problemų gydymui.

„Paprastai daugiausia dėmesio skirsite savęs atradimui ir savęs priėmimui“, – sako daktaras Poteris. „Tai gali būti tikrai naudinga tiems, kuriems gyvenime sekasi gerai, bet norisi augti.

Užsiėmimai yra mažiau struktūrizuoti nei kitos terapijos ir tinka tiems, kurie nori aptarti egzistencines problemas ar bendras problemas. Tai gali padėti suprasti savo pasaulėžiūrą ir ugdyti tikrojo savęs priėmimą.

Visiems, kurie susiduria su savigarbos, santykių problemomis, depresija ar nerimu, humanistinė terapija gali būti naudinga.

Kaip nuspręsti, kas jums geriausia

Kad padėtų rasti jums tinkamiausią terapijos rūšį, daktaras Poteris siūlo pradėti nuo to, kokias problemas ar klausimus norėtumėte aptarti.

Paklauskite savęs:

• Ką aš noriu pakeisti?
• Kas trukdo man atlikti šiuos pokyčius?
• Kokios struktūros noriu savo seansuose?

„Pavyzdžiui, jei žinote, kad elgiatės kompulsyviai, pavyzdžiui, lošiate ar persivalgote, galbūt norėsite pasikonsultuoti su elgesio terapeutu“, – sako ji.

Taip pat svarbu pažymėti, kad daugelis psichikos sveikatos specialistų taiko integruotą metodą, o tai reiškia, kad jie yra apmokyti įvairių gydymo būdų ir dažnai taikys kelis gydymo būdus.

Užduokite potencialiems terapeutams šiuos klausimus, kad padėtumėte priimti geriausią sprendimą:

• Ar turite licenciją?
• Ar turite patirties gydant žmones, turinčius panašių problemų?
• Kaip manai, ar aš galiu pagerėti?
• Kokius metodus naudojate tokioms problemoms spręsti?

„Jei jaučiate, kad kažkas negerai, ir nežinote, kaip tai ištaisyti, gydymas yra geras pasirinkimas“, – sako daktaras Poteris.

Taigi, penki terapijos tipai – kiekvienas su savo privalumais. Sunku vieną išskirti kaip absoliučiai geriausią, nes viskas priklauso nuo individualios situacijos. Per savo praktikos metus mačiau, kaip skirtingi metodai padeda skirtingiems žmonėms. Svarbiausia – atvirai pasikalbėti su specialistu ir kartu nuspręsti, kuris kelias jums tinkamiausias. Nebijokite ieškoti pagalbos ir eksperimentuoti. Jūsų gerovė – svarbiausia.